CP v2

Tag: Šeiminė hipercholesterolemija

  • Gydytojai įspėja: aukštą cholesterolį išduoda oda ir akys – štai kaip atpažinti

    Gydytojai įspėja: aukštą cholesterolį išduoda oda ir akys – štai kaip atpažinti

    Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, būtina ląstelių membranoms, hormonų gamybai ir vitamino D apykaitai. Problema prasideda tada, kai kraujyje per daug vadinamojo MTL (LDL) cholesterolio, kuris siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Perteklinis MTL cholesterolis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui sudaryti aterosklerozines plokšteles. Dėl to siaurėja arterijos, blogėja kraujotaka ir didėja krūtinės anginos, miokardo infarkto ar insulto tikimybė.

    Svarbu tai, kad padidėjęs cholesterolis dažnai ilgai nesukelia jokių aiškių pojūčių. Todėl gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą net ir tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai.

    Požymiai, kuriuos galima pastebėti

    Vienas būdingiausių odos požymių yra ksantelazmos, dar vadinamos gelsvomis plokštelėmis ant vokų. Tai minkšti gelsvi ar gelsvai oranžiniai dariniai, dažniausiai atsirandantys viršutiniuose ar apatiniuose vokuose, arčiau vidinių akių kampų.

    Šios plokštelės susidaro dėl cholesterolio sankaupų odoje, jos paprastai neskauda ir niežti. Ksantelazmos ne visada reiškia padidėjusį cholesterolį, tačiau jos yra pakankamai svarbus signalas, kad verta pasitikrinti lipidų rodiklius.

    Kitas galimas ženklas – vadinamasis ragenos lankas, kai aplink rainelę matomas pilkšvas ar balkšvai gelsvas žiedas. Vyresniame amžiuje tai gali būti su amžiumi susijęs pokytis, tačiau jaunesniems žmonėms toks radinys gali sietis su lipidų apykaitos sutrikimais.

    Rečiau pasitaiko kiti xantomų tipai, kai ant odos ar sausgyslių atsiranda kietesni gelsvi mazgeliai. Tokie pakitimai gali būti būdingesni šeiminei hipercholesterolemijai – genetinei būklei, kai MTL cholesterolis būna labai aukštas nuo jauno amžiaus.

    Ką daryti pastebėjus pakitimus?

    Odos ar akių pakitimai patys savaime nėra diagnozė, tačiau gali padėti laiku įtarti problemą. Pastebėjus tokius ženklus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.

    Pagrindinis tyrimas yra lipidograma, kuri parodo bendrą cholesterolį, MTL (LDL), DTL (HDL) ir trigliceridus. Rezultatai vertinami atsižvelgiant į amžių, gretutines ligas ir bendrą širdies bei kraujagyslių įvykių riziką.

    Jei rodikliai prasti, gydymas dažniausiai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų. Paprastai rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius ir pilno grūdo produktus.

    Ne mažiau svarbus reguliarus fizinis aktyvumas – dažnai minimas orientyras yra bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę. Taip pat reikšminga mesti rūkyti, koreguoti kūno svorį ir suvaldyti kraujospūdį bei gliukozės kiekį kraujyje.

    Kada prireikia vaistų?

    Jeigu vien mitybos ir aktyvumo nepakanka arba žmogaus rizika yra didelė, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai pirmo pasirinkimo vaistai yra statinai, o kai kuriais atvejais taikomi ir kiti cholesterolį mažinantys preparatai.

    Gelsvos plokštelės ant vokų ar baltas žiedas aplink rainelę nebūtinai reiškia pavojų, tačiau tai nėra ir kosmetinė smulkmena, kurią verta ignoruoti. Paprastas lipidogramos tyrimas gali padėti problemą aptikti anksčiau, nei atsiranda rimtos komplikacijos.

  • Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažnai siejamas su mityba, tačiau daliai žmonių priežastis slypi genuose. Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldima būklė, kai nuo pat vaikystės LDL cholesterolis būna per didelis, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga gerokai anksčiau nei įprasta.

    Cholesterolis organizmui būtinas: jis dalyvauja ląstelių membranų formavime, hormonų sintezėje, vitamino D gamyboje ir tulžies rūgščių susidaryme. Didžioji dalis cholesterolio pagaminama pačiame organizme, daugiausia kepenyse, todėl vien tik „neteisinga lėkštė“ ne visada paaiškina prastus lipidogramos rodiklius.

    Vertinant riziką svarbiausia ne bendras cholesterolis, o jo dalys. LDL perneša cholesterolį į audinius ir, kai jo per daug, jis lengviau kaupiasi kraujagyslių sienelėse, spartindamas aterosklerozę. HDL padeda pernešti cholesterolio perteklių atgal į kepenis, todėl palankesnis HDL lygis paprastai siejamas su mažesne širdies ligų rizika.

    Kas yra šeiminė hipercholesterolemija?

    Šeiminė hipercholesterolemija dažniausiai atsiranda dėl genetinių pokyčių, kurie sutrikdo LDL pašalinimą iš kraujo. Paprastai tai susiję su LDL receptorių veikla kepenyse, todėl LDL dalelės kraujyje cirkuliuoja ilgiau ir greičiau „prilimpa“ prie arterijų sienelių.

    Problema ta, kad būklė ilgai gali nesukelti aiškių simptomų, o vienintelis ženklas būna labai aukštas LDL rodiklis kraujo tyrime. Dėl to kai kurie žmonės diagnozę išgirsta tik po pirmojo širdies įvykio, nors padidėjusi rizika buvo daugelį metų.

    „Jei LDL cholesterolis išlieka labai aukštas nepaisant gyvenimo būdo, verta įtarti paveldimą priežastį ir ištirti artimuosius“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie šeiminės hipercholesterolemijos svarbą ankstyvai prevencijai.

    Požymiai, kurie turėtų suklusti

    Laikui bėgant gali atsirasti krūtinės skausmas fizinio krūvio metu, dusulys ar greitesnis nuovargis, ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų infarktų ar insultų. Taip pat galimi galvos svaigimai, galūnių skausmai einant ar kiti požymiai, susiję su blogėjančia kraujotaka.

    Kai kuriems žmonėms pasireiškia išoriškai matomi lipidų sankaupų požymiai, pavyzdžiui, gelsvos apnašos vokų srityje ar mazgeliai sausgyslių zonoje. Gydytojas kartais atkreipia dėmesį ir į ragenos pakraščio žiedą, kuris jauniems žmonėms gali rodyti ryškų lipidų apykaitos sutrikimą.

    Diagnozė nustatoma įvertinus lipidogramos rezultatus, šeimos istoriją ir klinikinius požymius, o prireikus atliekami genetiniai tyrimai. Nustačius būklę vienam šeimos nariui, dažnai rekomenduojama vadinamoji kaskadinė patikra, kai ištyriami artimieji, nes ankstyvas gydymas reikšmingai mažina komplikacijų tikimybę.

    Gydymas: ne tik dieta

    Genetinės priežasties pašalinti neįmanoma, tačiau galima veiksmingai sumažinti pasekmes. Pirmasis žingsnis paprastai yra gyvenimo būdo korekcija: mitybos pakeitimai, kūno masės kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.

    Vis dėlto šeiminės hipercholesterolemijos atveju vien mitybos dažnai nepakanka, todėl neretai prireikia ilgalaikio medikamentinio gydymo. Svarbu gydymo nenutraukti savavališkai, nes LDL rodikliai gali greitai grįžti į aukštą lygį, o širdies ir kraujagyslių įvykių rizika padidėja.

    Mityboje didžiausias dėmesys skiriamas riebalų kokybei: rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir rinktis daugiau nesočiųjų riebalų šaltinių. Praktikoje tai reiškia mažiau riebių mėsos gaminių, sviesto, taukų, riebių pieno produktų ir itin perdirbtų užkandžių, o daugiau augalinių aliejų, žuvies, riešutų, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Naudingas ir tirpusis skaidulų kiekis, nes jis padeda mažinti LDL cholesterolį. Kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip avižos, daržovės, vaisiai, ankštiniai ir pilno grūdo kruopos, gali pagerinti lipidų profilį ir sustiprinti prevencijos efektą.

    Specialistai taip pat primena apie fizinio aktyvumo normą suaugusiesiems: per savaitę rekomenduojama bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo. Reguliarus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas padeda gerinti kraujagyslių būklę ir mažinti bendrą širdies riziką.

    Norint objektyviai įvertinti situaciją, būtina atlikti lipidogramą, kuri parodo bendrą cholesterolį, LDL, HDL ir trigliceridus. Jei rodikliai blogi arba šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, verta kreiptis į šeimos gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo ir individualaus plano.