CP v2

Tag: Šeimos gydytojas

  • Šis nekaltas įprotis sukelia žagsulį: 8 būdai greitai sustabdyti namuose ir kada būtina pas gydytoją

    Žagsulys dažniausiai užklumpa netikėtai ir praeina savaime, tačiau kartais gali signalizuoti apie rimtesnę problemą. Trumpalaikį žagsulį paprastai sukelia diafragmos spazmas, kuris dirgina nervus ir išprovokuoja staigų, nevalingą įkvėpimą.

    Dažniausia priežastis yra kasdieniai įpročiai, susiję su valgymu ir gėrimu. Kai valgoma per greitai, persivalgoma ar kartu praryjama daug oro, skrandis išsitempia ir ima spausti diafragmą, todėl ji pradeda trūkčioti.

    Kas dažniausiai sukelia žagsulį

    Tarp tipinių dirgiklių minimi labai karšti arba itin šalti gėrimai ir patiekalai, taip pat aštrus maistas. Prie žagsulio neretai prisideda ir gausiai gazuoti gėrimai, nes dujų burbuliukai didina spaudimą virškinamajame trakte.

    Žagsulį gali išprovokuoti ir intensyvus oro rijimas, pavyzdžiui, kramtant gumą ar valgant skubant. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai yra rūkymas ir gausesnis alkoholio vartojimas, nes jie dirgina stemplę ir skrandį, didina refliukso tikimybę.

    Kada tai gali būti ligos požymis

    Jei žagsulys tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, jis laikomas užsitęsusiu ir jau nebėra vien tik nemalonus epizodas. Toks sutrikimas gali varginti miegą, trukdyti valgyti ir kalbėti, o ilgainiui lemti nuovargį bei svorio kritimą.

    Užsitęsęs arba pasikartojantis žagsulys kartais siejamas su gastroezofaginio refliukso liga, gastritu ar kitais virškinamojo trakto sutrikimais. Rečiau jis gali būti susijęs su kvėpavimo sistemos ligomis, kai dirginama diafragma, arba su nervų sistemos pažeidimais, todėl užsitęsus simptomui svarbi gydytojo konsultacija.

    „Jeigu žagsulys nepraeina dvi paras ar ilgiau, ypač jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, karščiavimas, rijimo sutrikimai ar neurologiniai simptomai, reikalingas ištyrimas“, – pabrėžia gydytojai.

    Suaugusiesiems, kuriems žagsulys kartojasi arba tęsiasi ilgai, gydytojas paprastai vertina galimus provokuojančius veiksnius, vartojamus vaistus ir gretutines ligas. Prireikus gali būti skiriami kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, endoskopiniai tyrimai ar vaizdiniai tyrimai, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

    8 būdai sustabdyti žagsulį namuose

    Nėra vieno universalaus vaisto nuo staiga prasidėjusio žagsulio, tačiau kai kurie paprasti veiksmai gali padėti nuraminti diafragmą. Dažniausiai siekiama trumpam pakeisti kvėpavimo ritmą arba sumažinti nervų dirginimą.

    Pirmiausia galima sulaikyti kvėpavimą kiek įmanoma ilgiau ir lėtai iškvėpti. Taip pat dažnai padeda keli lėti gurkšniai šalto vandens, nes rijimas ir temperatūros pokytis gali „perjungti“ refleksą.

    Kai kuriems žmonėms efektyvu trumpam iškišti liežuvį kuo toliau į priekį, lėtai ir giliai kvėpuoti arba pamėginti ramiai kvėpuoti į popierinį maišelį. Svarbu nenaudoti plastikinio maišelio, kad nekiltų uždusimo rizika.

    Galima lėtai nuryti arbatinį šaukštelį cukraus arba suvalgyti nedidelį citrinos gabalėlį, nes intensyvus skonis kartais padeda nutraukti spazmą. Kai kuriems padeda ir gerklės skalavimas šaltu vandeniu, nes papildomas refleksas gali sumažinti žagsėjimą.

    Jeigu žagsulys kartojasi dažnai, verta peržiūrėti kasdienius įpročius: valgyti lėčiau, vengti persivalgymo, riboti gazuotus gėrimus, alkoholį ir itin aštrų maistą. Taip pat naudinga stebėti, ar nėra refliukso simptomų, pavyzdžiui, rėmens ar rūgštaus atpylimo.

    Ypač svarbu nedelsti kreiptis pagalbos, jei žagsulį lydi staigus silpnumas, veido asimetrija, kalbos sutrikimas, stiprus krūtinės skausmas ar dusulys. Tokiais atvejais gali būti įtariamos skubios būklės, todėl būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

  • Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais pasikartojantis galvos skausmas daugeliui atrodo nekaltas: prasta miego padėtis, stresas ar per mažai skysčių. Tačiau gydytojai primena, kad tai kartais gali būti vienas iš signalų, susijusių su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, kuris ilgai gali nekelti aiškių simptomų.

    Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga todėl, kad žmogus gali jaustis pakankamai gerai, sportuoti ir dirbti įprastu ritmu. Tuo pat metu organizme pamažu didėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, o ilgainiui gali būti pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir smegenys.

    Kas ryte vyksta su kraujospūdžiu?

    Kraujospūdis per parą natūraliai svyruoja, o daugeliui žmonių ryte fiksuojamas fiziologinis jo pakilimas. Tai susiję su organizmo „pabudimu“, hormonų kaita ir didėjančiu aktyvumu, todėl vien ryto šuolis dar nereiškia ligos.

    Vis dėlto sergant nevaldoma hipertenzija ryto pakilimas gali būti ryškesnis, o tai laikoma papildomu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių komplikacijoms. Dėl to nuolat pasikartojantis, bukas rytinis skausmas, ypač sprando ar pakaušio srityje, yra signalas bent jau pasimatuoti kraujospūdį.

    Kada įtarti, kad tai ne atsitiktinumas?

    Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia hipertenziją: jis gali būti susijęs su migrena, sinusų problemomis, miego apnėja, raumenų įtampa, pervargimu ar dehidratacija. Didesnį dėmesį verta skirti tuomet, kai skausmas kartojasi kelis kartus per savaitę, yra naujas, netipinis arba stiprėja.

    Įspėjamaisiais ženklais laikomi ir lydintys simptomai, pavyzdžiui, svaigimas, širdies permušimai, dusulys, regėjimo pablogėjimas ar kraujavimas iš nosies. Tokiais atvejais rekomenduojama neapsiriboti nuskausminamuoju, o patikrinti kraujospūdį ramybės būsenoje.

    Kaip teisingai matuoti ir ką reiškia skaičiai?

    Vienkartinis padidėjęs rodmuo dar nereiškia diagnozės, nes kraujospūdį gali pakelti stresas, kava, nemiga ar fizinis krūvis. Patikimiausia – matuoti kelias dienas iš eilės ryte ir vakare, prieš tai ramiai pasėdėjus kelias minutes ir naudojant tinkamo dydžio manžetę.

    Praktikoje dažnai orientuojamasi į tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniau įtariamas, kai kabinete rodmenys viršija 140/90 mmHg, o namuose nuolat kartojasi virš 135/85 mmHg. Tikslią situaciją gali padėti įvertinti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėsena, kai vidurkis viršija 130/80 mmHg.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei kraujospūdis pasiekia 180/120 mmHg, rekomenduojama pakartoti matavimą po kelių minučių ramybės. Jei rodmuo išlieka toks pats aukštas ir atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas, tirpimas, regėjimo sutrikimai, kalbos sunkumai ar labai stiprus galvos skausmas, reikia skubios medicininės pagalbos.

    Pavojingas ir staigus, labai stiprus galvos skausmas kartu su neurologiniais požymiais, pavyzdžiui, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumu, sąmonės sutrikimu. Tokiais atvejais laukti ar savarankiškai gydytis negalima.

    Kaip mažinti riziką kasdien?

    Hipertenzija dažniausiai valdoma derinant gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, gydytojo skirtus vaistus. Svarbiausi žingsniai – mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė, kokybiškas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

    Rytinis galvos skausmas nėra diagnozė, tačiau kartais jis tampa proga laiku pastebėti problemą. Paprasčiausias pirmas žingsnis – kelias dienas reguliariai pasimatuoti kraujospūdį ir užrašytus rezultatus aptarti su šeimos gydytoju.

  • Gydytojas: patarimas mažiau valgyti neveikia – nutukimas išderina alkį, sotumą ir medžiagų apykaitą

    Gydytojas: patarimas mažiau valgyti neveikia – nutukimas išderina alkį, sotumą ir medžiagų apykaitą

    Nutukimas – ne valios trūkumas

    Antsvoris ir nutukimas dažnai pristatomi kaip paprasta matematika: mažiau kalorijų ir daugiau judėjimo. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad realybėje tai kur kas sudėtingesnė, biologinė ir lėtinė liga, o ne vien įpročių klausimas.

    Nutukimas susijęs su alkio ir sotumo reguliacijos sutrikimais, todėl žmogui gali būti sunku jaustis pavalgius net po įprasto dydžio porcijos. Dėl to patarimas „tiesiog mažiau valgyk“ daliai pacientų ne tik nepadeda, bet ir didina kaltės jausmą bei atitolina nuo gydymo.

    Kodėl organizmas priešinasi svorio kritimui?

    Specialistai aiškina, kad kūnas svorio mažėjimą dažnai suvokia kaip grėsmę ir įjungia kompensacinius mechanizmus. Ilgiau laikantis griežtų ribojimų, sustiprėja alkis, o energijos sąnaudos gali sumažėti, todėl išlaikyti deficitą darosi vis sunkiau.

    Nutukimo atveju dažnesnė leptino rezistencija: nors leptino, siejamo su sotumu, organizme gali būti daug, smegenys į signalą reaguoja prasčiau. Kartu gali silpnėti žarnyno hormonų, pavyzdžiui, GLP-1, poveikis, todėl sotumas būna trumpesnis ir mažiau ryškus.

    Dalis žmonių patiria ir vadinamąjį nuolatinį įkyrų galvojimą apie maistą, kai noras valgyti išlieka net pavalgius. Tokia būsena apsunkina kasdienį funkcionavimą, planavimą ir ilgalaikių pokyčių laikymąsi.

    Rizikos sveikatai ir ką keičia gydymas

    Nelečiamas nutukimas siejamas su daugiau nei 200 galimų komplikacijų. Tarp dažniausių – 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, miego apnėja, taip pat didesnė infarkto ir insulto rizika.

    Gydytojai pabrėžia, kad gydymo tikslas nėra vien skaičius svarstyklėse. Dažnai pirmieji teigiami pokyčiai pasimato savijautoje: daugiau energijos, mažesnis dusulys, geresnė fizinio krūvio tolerancija, mažiau mieguistumo po valgio, o vėliau gerėja kraujospūdis ir gliukozės rodikliai.

    Svarbus ir psichologinis aspektas, nes nutukimą lydi stigmatizacija, kuri gali didinti nerimą, depresijos simptomus ir socialinį atsitraukimą. Todėl pagarbi komunikacija ir aiškus ligos pripažinimas medicinine problema laikomi būtina gydymo dalimi.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į paauglystėje prasidedančias problemas: nutukimas jauname amžiuje dažnai persikelia į suaugystę ir ilgainiui didina kardiometabolinių ligų riziką. Vis dėlto ankstyvi, tvarūs pokyčiai ir laiku parinktas gydymas gali reikšmingai sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    Gyvensenos korekcija išlieka gydymo pagrindas, tačiau kai kuriems žmonėms jos nepakanka dėl biologinių mechanizmų ir gretutinių ligų. Tokiais atvejais, įvertinus indikacijas, gali būti svarstomas kompleksinis gydymas, įskaitant farmakoterapiją, o šeimos gydytojas dažnai tampa tuo specialistu, kuris koordinuoja diagnostiką, stebėseną ir nukreipimą.

    „Svorio mažinimas tikrai nėra vien paprastas sprendimas mažiau valgyti. Tai lėtinė liga, kuri išderina alkio ir sotumo reguliaciją, todėl gydymas turi būti ilgalaikis ir pritaikytas žmogui“, – sakė gydytojas Tomasz Witaszek.

  • Kai anginos skausmas praeina, prasideda pavojus: į kokias komplikacijas būtina reaguoti

    Kai anginos skausmas praeina, prasideda pavojus: į kokias komplikacijas būtina reaguoti

    Angina dažnai atrodo kaip trumpalaikis gerklės skausmas ir karščiavimas, tačiau daliai žmonių tikrieji rūpesčiai gali prasidėti jau tada, kai savijauta ima gerėti. Didžiausia rizika siejama su bakterine angina, kurią dažniausiai sukelia A grupės streptokokas Streptococcus pyogenes.

    Virusinės gerklės infekcijos daugeliu atvejų praeina savaime ir rečiau sukelia ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto bakterinės kilmės angina gali komplikuotis, jei infekcija plinta už tonzilių ribų arba jei organizmo imuninė reakcija po persirgtos ligos sukelia uždegiminius procesus kituose organuose.

    Gydytojai komplikacijas paprastai skirsto į ankstyvąsias ir vėlyvąsias. Ankstyvosios dažniau atsiranda per kelias dienas ar maždaug savaitę nuo ligos pradžios, o vėlyvosios gali išryškėti po kelių savaičių, kai gerklės skausmas jau seniai būna praėjęs.

    Ankstyvosios komplikacijos

    Ankstyvosios komplikacijos dažniausiai reiškia, kad uždegimas iš tonzilių išplito į gretimus audinius. Tokiais atvejais gali formuotis pūliniai apie tonziles, ryklėje ar kaklo srityje, sustiprėti vienpusis skausmas, atsirasti sunkumas ryti, pasunkėti burnos atvėrimas.

    Ypatingo dėmesio reikalauja situacijos, kai skausmas didėja nepaisant gydymo, atsiranda stiprus vienpusis gerklės skausmas, plinta į ausį, juntamas žandikaulio sustingimas ar darosi sunku ryti seiles. Tokie požymiai gali rodyti vietines pūlines komplikacijas, kurios kartais reikalauja skubios apžiūros ir papildomo gydymo.

    Vėlyvosios komplikacijos

    Vėlyvosios komplikacijos siejamos ne tiek su pačios bakterijos buvimu, kiek su imuninės sistemos reakcija po persirgtos streptokokinės infekcijos. Būtent todėl simptomai gali pasirodyti tada, kai žmogus jau mano, kad pasveiko.

    Po bakterinės anginos gali atsirasti širdies, sąnarių ar inkstų pažeidimo požymių, pavyzdžiui, sąnarių skausmai, dusulys, širdies plakimo pojūtis, tinimai, pakilęs kraujospūdis ar pakitimai šlapime. Šie simptomai nėra specifiniai vien anginai, tačiau jų ignoruoti po nesenos streptokokinės infekcijos nereikėtų.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Budrumą turėtų sukelti grįžtantis karščiavimas po gydymo, prastėjanti savijauta arba ilgiau nei savaitę trunkantys simptomai. Taip pat svarbu nedelsti, jei gerklės skausmas tampa ryškiai vienpusis, stiprėja ryjant, atsiranda žandikaulio sustingimas ar sunku kvėpuoti.

    Komplikacijų riziką didina per vėlai pradėtas gydymas ir netaisyklingai vartojami antibiotikai, kai vaistas geriamas nereguliariai arba nutraukiamas vos pagerėjus. Jei angina yra bakterinė, tinkamai parinktas antibiotikas ir pilnas gydymo kursas reikšmingai sumažina vėlyvųjų pasekmių tikimybę.

    Gydymo laikotarpiu svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir neskubėti grįžti prie įprasto krūvio. Jei kyla abejonių dėl ligos kilmės ar atsiranda naujų simptomų, saugiausia sprendimą priimti kartu su šeimos gydytoju.

  • Kauno rajono gyventojams – nemokami širdies rizikos tyrimai: kas įeina ir kaip registruotis

    Kauno rajono gyventojai kviečiami nemokamai atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimus. Tai galimybė anksčiau pastebėti padidėjusią riziką ir su šeimos gydytoju aptarti prevencijos planą, kol dar nėra simptomų.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl profilaktiniai patikrinimai laikomi vienu veiksmingiausių būdų sumažinti komplikacijų tikimybę. Riziką dažniausiai didina padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Tyrimų pakete numatyti homocisteino, ApoB, Lp(a) ir didelio jautrumo CRB tyrimai, taip pat šeimos gydytojo konsultacija. Šie rodikliai padeda tiksliau įvertinti uždegiminius procesus, aterosklerozės riziką ir individualius lipidų apykaitos ypatumus, kurių ne visada pakanka įprastam cholesterolio tyrimui.

    Norint pasinaudoti paslauga, būtina išankstinė registracija. Registruotis galima VšĮ Garliavos PSPC telefonu +370 698 04 140, VšĮ Pakaunės PSCP telefonu +370 633 11 282 arba VšĮ Vilkijos PSPC telefonu +370 375 56 203.

    Paslauga skirta gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kauno rajone, o vietų skaičius ribotas. Prieš atvykstant verta pasitikslinti pasiruošimo tyrimams sąlygas, nes kai kuriems kraujo tyrimams gali būti reikalingas nevalgymas ar laikinas tam tikrų papildų nevartojimas.

  • Birštono savivaldybė primena apie prevencines paslaugas gyventojams: kur kreiptis ir kas priklauso

    Birštono savivaldybė informuoja gyventojus apie prevencines sveikatos paslaugas ir kviečia pasitikrinti pagal amžių bei rizikos veiksnius. Tokios programos skirtos ligas nustatyti kuo anksčiau, kai gydymas dažniausiai būna veiksmingesnis.

    Prevencinės paslaugos paprastai apima šeimos gydytojo konsultaciją, tyrimus ir, prireikus, siuntimą išsamesniam ištyrimui. Konkreti apimtis priklauso nuo programos, žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės.

    Kur kreiptis Birštone?

    Norint pasinaudoti prevencinėmis paslaugomis, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę. Būtent šeimos gydytojas įvertina, kokie patikrinimai jums priklauso ir kokiu periodiškumu jie atliekami.

    Jeigu kyla neaiškumų dėl registracijos ar tyrimų tvarkos, gyventojai paprastai gali pasitikslinti ir savivaldybėje arba gydymo įstaigos registratūroje. Svarbu turėti omenyje, kad daliai tyrimų gali būti taikomas išankstinis planavimas ir registracija.

    Kodėl verta neatidėlioti?

    Prevencinės programos yra viena efektyviausių priemonių mažinti sunkių ligų pasekmes, nes leidžia pastebėti pakitimus dar iki simptomų. Laiku atlikti tyrimai taip pat padeda tiksliau parinkti gydymo ar stebėsenos planą.

    Medikai primena, kad net ir gerai besijaučiantys žmonės gali turėti rizikos veiksnių, susijusių su amžiumi, paveldimumu ar gyvenimo būdu. Dėl to reguliarūs patikrinimai laikomi svarbia asmens sveikatos priežiūros dalimi.

    Birštono savivaldybė ragina gyventojus pasidomėti jiems priklausančiomis prevencinėmis paslaugomis ir, jei seniai lankėtės pas šeimos gydytoją, suplanuoti vizitą artimiausiu metu.