Tag: Šeimos planavimas

  • Nyderlandų premjeras Robas Jettenas pranešė laukiantis vaiko surogacijos būdu: kas žinoma

    Nyderlandų premjeras Robas Jettenas pranešė laukiantis vaiko surogacijos būdu: kas žinoma

    Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas ir jo partneris, Argentinos lauko ritulio žaidėjas Nicolás Keenan, pranešė laukiantys pirmagimio. Apie nėštumą pora paskelbė socialiniuose tinkluose, pridėdama, kad kūdikio jie tikisi 2027 metais.

    Savo žinutėje Jettenas ir Keenanas padėkojo kiaušialąstės donorei ir surogacinei motinai Lisai bei jų šeimoms. Pora pabrėžė, kad be šių žmonių pagalbos jų planas tapti tėvais nebūtų buvęs įmanomas.

    Jetteno politinė jėga D66 taip pat išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad surogacija nebuvo komercinė. Pasak partijos, surogacinė motina ir kiaušialąstės donorė yra Nyderlandų pilietės ir poros pažįstamos, sutikusios padėti kaip asmeninės draugystės ir pasitikėjimo pagrindu.

    „Būti surogacine mama man atrodo labai ypatingas būdas padėti įgyvendinti brangių draugų svajonę“, – sakė Lisa.

    Ši istorija Nyderlanduose vėl atkreipė dėmesį į surogacijos temą, kuri Europoje vertinama nevienodai. Dalis šalių griežtai riboja arba draudžia komercinę surogaciją, o leidžiama praktika dažniau siejama su altruistine, kai atlygis už patį nėštumą nemokamas, tačiau gali būti kompensuojamos pagrįstos išlaidos.

    Kas yra Robas Jettenas

    Robas Jettenas gimė 1987 metais pietų Nyderlanduose, vėliau studijavo Nimegeno vadybos mokykloje ir karjerą pradėjo geležinkelių infrastruktūros sektoriuje. Į parlamentą jis buvo išrinktas 2017 metais, o vėliau dirbo klimato ir energetikos politikos ministru Marko Rutte vadovautoje Vyriausybėje.

    Su Nicolás Keenan jis sužadėtuves paskelbė 2024 metų lapkritį. Dabar pora teigia besiruošianti naujam gyvenimo etapui, o viešas pranešimas sulaukė plataus dėmesio dėl Jetteno einamų pareigų ir jautrios surogacijos temos.

    Kodėl tai sulaukė dėmesio

    Politikų asmeninis gyvenimas dažnai tampa viešų diskusijų objektu, ypač kai kalbama apie šeimos planavimą netradiciniais būdais. Šiuo atveju papildomą susidomėjimą kelia tai, kad pora aiškiai akcentavo nekomercinį surogacijos pobūdį ir ryšį su žmonėmis, kurie sutiko padėti.

    Ekspertai viešose diskusijose dažniausiai pabrėžia dvi kryptis: vaiko interesų apsaugą ir aiškų teisinį reguliavimą, kuris apibrėžtų visų pusių teises bei atsakomybes. Jetteno ir Keenano atvejis, tikėtina, bus minimas kaip pavyzdys, kaip jautrios šeimos planavimo temos persikelia į politinę darbotvarkę.

  • Kodėl vis daugiau lenkių neturi vaikų: tyrimas rodo, kad priežastys dažnai ne apie patogumą

    Kas paneigiama naujame tyrime

    Naujausia Lenkijos rinkos ir visuomenės tyrimų instituto „Pollster“ analizė griauna įsisenėjusius stereotipus apie bevaikes moteris. Tyrėjai pabrėžia, kad sprendimas neturėti vaikų dažniausiai nėra susijęs su vien pramogomis ar „patogiu gyvenimu“.

    Tyrimas atliktas su reprezentatyvia 3 337 suaugusių Lenkijos gyventojų imtimi, todėl jo išvados leidžia matyti platesnes tendencijas. Pagrindinis motyvas įvairiose amžiaus grupėse kartojasi gana nuosekliai: dažniausiai nurodomas tinkamo partnerio nebuvimas.

    Dažniausiai įvardijamos priežastys

    Jaunesnės moterys, be partnerio temos, dažniau kalba apie finansinį nesaugumą ir vaikų auginimo kaštus, kurių, jų vertinimu, galėtų „nepanešti“. Taip pat tarp dažnesnių argumentų minimos baimės dėl nėštumo, gimdymo ar galimų sveikatos komplikacijų.

    36–49 metų amžiaus grupėje, kai biologinis laikas tampa vis labiau juntamas, ryškėja dvi priežastys: tinkamo partnerio trūkumas ir tėvystės ar motinystės noro nebuvimas. Tyrėjų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms šeimos planavimas tampa sudėtingas net ir norint.

    Vyresnių nei 50 metų moterų grupėje reikšmingesnę dalį sudaro sveikatos veiksniai. Beveik kas penkta respondentė šiame amžiuje nurodė sunkumus pastojant ar nevaisingumą kaip svarbią bevaikystės priežastį.

    „Todėl mitą apie bevaikę, vien vakarėlius renkančią moterį greičiau galime palikti pasakoms. Matyti, kad laisvesnį laiką jos dažnai skiria saviugdai, mokslams ir karjerai, o ne pramogoms“, – sakė „Pollster“ vyresnioji rinkos tyrimų specialistė.

    Ką sako vyrai ir kaip keičiasi požiūris

    Tyrime nagrinėtos ir vyrų atsakymais paremtos tendencijos. Bevaikiai vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus, dažniausiai taip pat nurodo tinkamos partnerės nebuvimą, o antroje vietoje minimi vaikų auginimo kaštai.

    Trečias dažnas argumentas vyrų grupėje – noras išlaikyti daugiau laisvės ir nepriklausomybės. Vis dėlto bendra tendencija panaši: sprendimas neturėti vaikų rečiau pristatomas kaip hedonistinis pasirinkimas, o dažniau kaip santykių, ekonominio stabilumo ar aplinkybių rezultatas.

    Tyrimo duomenys rodo ir platesnį vertybinį foną. 84 proc. bevaikių respondentų teigia, kad tėvystė turėtų būti sąmoningas pasirinkimas, o ne socialinio spaudimo pasekmė.

    Dar 74 proc. pripažįsta, kad vaiko auginimas yra viena sunkiausių gyvenimo rolių, o 73 proc. mano, jog galima gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą neturint vaikų. Vyresni nei 50 metų bevaikiai dažniau nei jaunesni apie tėvystę kalba pozityviai, ją įvardydami kaip gyvenimui prasmės suteikiantį patyrimą.