CP v2

Tag: Šeimos politika

  • Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Seime surengtame apdovanojimų renginyje Šeimai draugiškiausia savivaldybė pagerbtos šalies savivaldybės, kurios savo sprendimais ir nuosekliu darbu prisideda prie šeimų gerovės. Iniciatyva skirta įvertinti praktikas, stiprinančias bendruomeniškumą, šeimos vertybes ir saugią aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Savivaldybės buvo kviečiamos pretenduoti į dešimt nominacijų, apimančių skirtingas viešosios politikos sritis.

    Įvertinimas už kultūrą šeimai

    Vilkaviškio rajono savivaldybei skirta Kultūros ministerijos įsteigta nominacija Auginanti kultūra: savivaldybė šeimai. Šis įvertinimas siejamas su požiūriu į šeimą kaip bendruomenės pamatą ir su kultūrine veikla, kuri ne tik suburia, bet ir padeda palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų.

    Renginyje savivaldybei atstovavo vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės tarybos narė Lijana Jančauskienė. Pasak organizatorių, tokie apdovanojimai skirti ne vien simboliškai padėkai, bet ir savivaldybių motyvacijai dalintis veikiančiais sprendimais bei perimti gerąją patirtį.

    Kas lemia šeimai draugišką aplinką?

    Įteikiant apdovanojimą akcentuota, kad kultūra kuriama ne tik didžiuosiuose renginiuose ar scenose, bet ir kasdienėje bendruomenių veikloje. Vertinant Vilkaviškio rajoną, išskirtas bendras skirtingų grandžių darbas, kai kultūrinės iniciatyvos pasiekia ne vien miesto centrą, bet ir mažesnes bendruomenes.

    Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda nevyriausybinės organizacijos, muziejai, kultūros darbuotojai, bibliotekos, bendruomenių lyderiai ir įvairios įstaigos. Praktikoje tai reiškia daugiau veiklų šeimoms, didesnį įtraukimą ir galimybes skirtingo amžiaus žmonėms prasmingai leisti laiką kartu.

    „Šis įvertinimas mums yra ne tik didelė garbė, bet ir stiprus įpareigojimas dar atsakingiau dirbti žmonių ir šeimų labui. Vilkaviškio rajone kultūrą suprantame kaip bendrystę, pagarbą žmogui ir rūpestį vieni kitais“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Jos teigimu, savivaldybėje siekiama kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi matomos ir svarbios, o kultūra suprantama plačiau nei renginių kalendorius. Tikimasi, kad apdovanojimai taps tęstine tradicija, skatinančia savivaldybes nuosekliai investuoti į šeimų gerovę ir tarpusavio pasitikėjimą bendruomenėse.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: ką ši data primena ir kokios paramos šeimos Lietuvoje tikisi šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o birželio 1 dieną – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šios datos kasmet tampa proga kalbėti ne tik apie sveikinimus, bet ir apie tai, kas realiai kuria saugią vaikystę: stabilias pajamas, emocinį saugumą, prieinamą švietimą ir sveikatos paslaugas.

    Šeima dažnai apibūdinama kaip vieta, kurioje gimsta pasitikėjimas, kantrybė ir tarpusavio supratimas. Vaikystė tuo metu siejama su nerūpestingomis akimirkomis, smalsumu ir augimu, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama, kad vaikų gerovė priklauso ir nuo suaugusiųjų gebėjimo laiku suteikti pagalbą bei užtikrinti aiškias ribas.

    „Linkime, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir laimingas, o šeimoje netrūktų tarpusavio pagarbos, meilės ir darnos“, – rašoma sveikinime Tarptautinės šeimos ir Vaiko dienų proga.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama emocinei sveikatai ir pagalbos prieinamumui, nes augantis nerimas bei patyčios mokyklose išlieka jautrios temos. Specialistai primena, kad didžiausią poveikį daro kasdieniai dalykai: nuosekli rutina, laikas kartu, atviras pokalbis ir ankstyvas reagavimas į vaiko elgesio ar savijautos pokyčius.

    Kalbant apie šeimų stiprinimą, svarbus tampa ir bendruomeniškumas, nes pagalbos tinklas dažnai prasideda ne nuo institucijų, o nuo artimųjų, mokyklos ir kaimynystės. Tarptautinės minėjimo dienos primena, kad šventinė proga gali būti gera pradžia susitarti dėl paprastų, bet veiksmingų dalykų: daugiau dėmesio vaikui, mažiau skubėjimo ir aiškaus susitarimo, kad namai yra saugi vieta visiems.

  • Meras sveikina Vaikų gynimo dieną: ko šiemet labiausiai reikia vaikams ir šeimoms Švenčionyse

    Švenčionių rajono savivaldybės meras Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga kreipėsi į rajono vaikus, jų tėvus, globėjus ir visus, kas kasdien prisideda prie vaikų gerovės. Sveikinime pabrėžta, kad vaikystė turi būti saugi, oriai aprūpinta ir kupina galimybių augti.

    Tarptautinė vaikų gynimo diena kasmet minima birželio 1 dieną ir primena ne tik šventę, bet ir atsakomybę už vaiko teises. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą koordinuoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant paslaugų prieinamumą šeimoms.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaikų sveikatai, patyčių prevencijai ir saugumui skaitmeninėje erdvėje. Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbiausia stabilumas, suaugusiųjų dėmesys ir aiškios ribos, o šeimoms reikalinga laiku suteikiama psichologinė ir socialinė pagalba.

    Savivaldybėms aktualu ne tik šventinių renginių organizavimas, bet ir ilgalaikės priemonės: kokybiškas ugdymas, užimtumas po pamokų, sporto ir kultūros veiklos, vaikų dienos centrų paslaugos. Tokios priemonės padeda mažinti socialinę atskirtį ir stiprina bendruomenės ryšį.

    Sveikinime akcentuota, kad kiekvienas vaikas turi jaustis matomas ir išgirstas, o suaugusieji privalo kurti aplinką, kurioje vaiko interesai būtų pirmoje vietoje. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga bendruomenė kviečiama neapsiriboti simboliniais žodžiais, o kasdieniais veiksmais prisidėti prie vaikų saugumo ir gerovės.

  • Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Dideli skirtumai net tarp kaimynų

    Gyventojų pajamų mokesčio našta Europoje smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies, pajamų lygio ir šeimos padėties. Naujausioje EBPO ataskaitoje apie darbo apmokestinimą lyginamos 2025 metų taisyklės ir jų poveikis „vidutinį atlyginimą“ gaunantiems darbuotojams.

    Svarbu tai, kad čia kalbama apie gyventojų pajamų mokestį, o ne visą darbo apmokestinimą. Socialinio draudimo įmokos, kurias moka darbuotojas ir darbdavys, į šiuos procentus neįtrauktos, todėl bendras mokesčių spaudimas gali atrodyti kitaip.

    Vienišas darbuotojas: nuo 6,6 iki 35,3 proc.

    Vertinant vienišą žmogų be vaikų, uždirbantį 100 proc. vidutinio atlyginimo, 2025 metais gyventojų pajamų mokestis tirtose Europos šalyse svyravo nuo 6,6 proc. Lenkijoje iki 35,3 proc. Danijoje. ES 22 šalių vidurkis siekė 17,2 proc., o EBPO vidurkis buvo 15,5 proc.

    Virš 25 proc. ribos pateko Islandija ir Belgija, o per 20 proc. ribą peržengė, be kita ko, Estija, Suomija, Airija ir Norvegija. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų Italijos rodiklis buvo aukštesnis nei ES vidurkis, Vokietija jam prilygo, o Prancūzija ir Ispanija buvo šiek tiek žemiau.

    Šeimos su vaikais: mokesčiai mažėja, kartais tampa neigiami

    Antruoju scenarijumi vertinama šeima, kurioje dirba vienas žmogus ir auginami du vaikai, o pajamos taip pat sudaro 100 proc. vidutinio atlyginimo. Tokiu atveju ES 22 šalių vidurkis sumažėja iki 11 proc., panašus yra ir EBPO vidurkis.

    Kai kur mokesčio tarifas tampa net neigiamas, tai reiškia, kad per mokesčių sistemą šeima gauna grąžą ar išmokas, kurios viršija mokėtiną pajamų mokestį. EBPO duomenimis, tokiu atveju Slovakijoje fiksuotas minus 6,5 proc. tarifas, o Vokietijoje jis siekė vos 0,7 proc.

    Mažiau nei 5 proc. mokėjo ir kai kurios kitos šalys, tarp jų Lenkija, Čekija, Portugalija ir Slovėnija. Vis dėlto net ir šeimoms su vaikais kai kuriose šalyse pajamų mokesčio našta liko didesnė nei 20 proc., pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.

    Kodėl vienur mokama daugiau, kitur mažiau?

    Ekonomistai pabrėžia, kad šalių skirtumus lemia ne tik tarifai, bet ir visas mokesčių modelis, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kapitalo bei pelno apmokestinimą ir tai, kiek valstybė remiasi darbo apmokestinimu. Todėl aukštas gyventojų pajamų mokestis nebūtinai reiškia, kad bendra našta darbuotojui yra didžiausia.

    „Šalys skirtingai dėlioja savo mokesčių krepšelį, priklausomai nuo pajamų poreikių, ekonomikos struktūros ir istoriškai susiformavusių fiskalinių institucijų“, – sakė EBPO analitikas Edoardo Magalini.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendra darbo pajamų našta labai priklauso nuo socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, Danija išsiskiria itin aukštu pajamų mokesčiu, tačiau darbuotojai ten paprastai moka palyginti mažas socialinio draudimo įmokas, o kai kuriose kitose šalyse situacija priešinga.

    Vertinant skirtumą tarp vienišo darbuotojo ir šeimos su dviem vaikais, didžiausi mokesčio sumažėjimai fiksuojami ten, kur vaiko išmokos ir lengvatos stipriai integruotos į pajamų mokesčio sistemą. EBPO duomenimis, ryškiausi atotrūkiai matyti Slovakijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

    Kai kur, tarp jų Lietuvoje, mokesčio tarifas šiuose dviejuose scenarijuose išlieka toks pats, nes parama šeimoms gali būti teikiama kitais kanalais. Tai gali būti tiesioginės išmokos, paslaugos ar kitos priemonės, kurios neatsispindi pajamų mokesčio tarife.

  • Motinos diena savivaldybėje: ką žada mero sveikinimas ir kaip šiemet keičiasi šventės tradicijos

    Motinos diena savivaldybėje: ką žada mero sveikinimas ir kaip šiemet keičiasi šventės tradicijos

    Motinos dienos proga savivaldybės meras kreipėsi į gyventojus su viešu sveikinimu, kuriuo tradiciškai dėkojama mamoms, globėjoms ir šeimoms už kasdienį rūpestį. Tokie pranešimai dažnai tampa ne tik šventiniu akcentu, bet ir savivaldybės žinute apie bendruomenės prioritetus.

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl sveikinimai savivaldybių kanaluose paprastai pasirodo iš anksto, artėjant savaitgaliui. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau sieja šią dieną ne vien su šventiniais renginiais, bet ir su dėmesiu emocinei gerovei, vaikų priežiūros paslaugoms bei šeimų stiprinimui.

    Vieši mero sveikinimai įprastai pabrėžia pagarbą motinystei ir kartų ryšiui, o kartu primena apie bendruomeniškumo svarbą. Dalis savivaldybių šią progą išnaudoja ir praktinei informacijai: apie šventinius koncertus, kultūros įstaigų programas ar pagalbos šeimai paslaugas, kurios aktualios ne tik per šventes.

    Keičiasi ir pati tradicija, kaip sveikinimai pasiekia žmones. Greta įprastų pranešimų savivaldybių svetainėse vis dažniau naudojami socialiniai tinklai, vaizdo įrašai ir gyventojams patogūs naujienlaiškiai, kad žinutė pasiektų ir jaunesnes šeimas, ir vyresnius gyventojus.

    Nors toks sveikinimas iš pirmo žvilgsnio yra simbolinis, jis atspindi ir platesnę kryptį: savivaldybių komunikacijoje daugėja dėmesio šeimos politikos temoms, socialinių paslaugų prieinamumui ir bendruomenės įtraukimui. Motinos diena šiuo požiūriu tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kokia parama šeimoms teikiama kasdien.