CP v2

Tag: Šeimos verslai

  • Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzijai ieškant papildomų pajamų ir taupymo priemonių, organizacija „Oxfam“ ragina griežtinti vieną svarbiausių paveldėjimo mokesčių lengvatų, taikomą šeimos verslams. Jos teigimu, dabartinė tvarka neproporcingai naudinga patiems turtingiausiems įpėdiniams ir mažina biudžeto galimybes.

    Kalbama apie vadinamąjį Dutreil paktą, pagal kurį, skaičiuojant dovanojimo ar paveldėjimo mokestį, apmokestinama tik 25 proc. kvalifikuojamos įmonės vertės. Priemonė sukurta tam, kad paveldėtojams nereikėtų parduoti verslo vien tam, jog sumokėtų mokesčius.

    Kas yra Dutreil paktas?

    Dutreil paktas Prancūzijoje įvestas 2003 metais ir pavadintas tuometinio prekybos bei amatų ministro Renaud Dutreil vardu. Lengvata taikoma su sąlyga, kad įpėdiniai išlaiko įmonės akcijas nustatytą laiką ir laikosi valdymo reikalavimų.

    Pastaraisiais metais taisyklės buvo sugriežtintos: pailgintas minimalus akcijų išlaikymo terminas, taip pat apribota galimybė į lengvatą įtraukti su veikla nesusijusį turtą. Vis dėlto „Oxfam“ tvirtina, kad pagrindinė problema išliko, nes didžiausią naudą gauna labai nedidelė dalis gavėjų.

    Kiek tai kainuoja biudžetui?

    „Oxfam“ remiasi Prancūzijos Audito rūmų vertinimais, kad ši lengvata valstybei pastaraisiais metais vidutiniškai kainavo apie 3 mlrd. eurų per metus, o 2024 metais sąnaudos buvo išaugusios iki daugiau nei 5,5 mlrd. eurų. Organizacijos teigimu, tai ypač jautru tuo metu, kai valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą.

    Pačiame pranešime akcentuojama ir ilgalaikė rizika: jei itin turtingų asmenų turtas būtų perduodamas pasinaudojant šia lengvata, per kelis dešimtmečius biudžeto netektys galėtų būti labai reikšmingos. Tokie skaičiavimai yra projekcijos, tačiau jie naudojami argumentuojant reformos potencialą.

    „Oxfam“ siūlo ribas superpaveldėjimams

    Organizacija vartoja superpaveldėjimų sąvoką, apibūdindama didžiausius paveldėjimus, kuriuos gauna aukščiausio turto sluoksnio įpėdiniai. „Oxfam“ skaičiavimu, teoriškai aukštas paveldėjimo mokesčio tarifas realybėje tokiems atvejams neretai reikšmingai sumažėja dėl lengvatų taikymo.

    „Oxfam“ siūlo nustatyti maksimalų lengvatos dydį iki 1 mln. eurų vienam gavėjui ir teigia, kad toks pokytis nepaliestų daugumos dabartinių naudotojų, bet leistų surinkti daugiau nei 3 mlrd. eurų per metus. Tarp kitų idėjų minimas atleidimo nuo mokesčio dalies mažinimas bei dar griežtesnis reikalavimas, kad lengvata būtų siejama tik su verslo veiklai būtinu turtu.

    „Atsisakymas liesti tokią neteisingą mokestinę spragą neatitinka žmonių lūkesčio, kad didžiausi turtai prisidėtų daugiau“, – sakė „Oxfam France“ atstovė Layla Abdelke Yakoub.

    Diskusija dėl Dutreil pakto greičiausiai taps viena jautriausių svarstant Prancūzijos 2027 metų biudžetą. Politinis klausimas išlieka tas pats: kaip didinti pajamas ir mažinti deficitą, kartu nesukuriant rizikos šeimos verslų tęstinumui ir investiciniam stabilumui.

  • Zigmunto Solorzo šeimos taika: nutraukiami teismai ir aiškėja „Polsat Plus“ bei ZE PAK ateitis

    Zigmunto Solorzo-Žako šeimos konfliktas dėl verslo imperijos ir turto valdymo baigiasi taikos susitarimu. Šeima bendrame pareiškime pranešė sudariusi konfidencialią taiką, kuri užbaigia visus tarpusavio ginčus bei teisminius procesus.

    Skelbiama, kad susitarimas apibrėžia šeimos turto valdymo principus ir numato bendrą kryptį dėl Grupės „Polsat Plus“ bei ZE PAK ateities. Taip pat pabrėžiama, jog susitarimą patvirtino TiVi Foundation ir Solkomtel Foundation valdymo organai.

    Šalys įsipareigojo besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti visus tarpusavio teismo bei administracinius ginčus Lenkijoje ir už jos ribų. Pareiškime akcentuojama, kad toks sprendimas turi uždaryti neapibrėžtumo laikotarpį, kuris kėlė įtampą tiek šeimos viduje, tiek aplinkoje, stebinčioje grupės valdymą.

    Susitarime atskirai paminėta Justyna Kulka, Zigmunto Solorzo sutuoktinė, kurios vaidmuo įvardytas kaip prisidėjęs prie abipusio sprendimo. Tai signalizuoja, kad taika apima ne tik verslo paveldėjimo klausimus, bet ir platesnį šeimos interesų suderinimą.

    Kas keičiasi grupės valdyme?

    Zigmuntas Solorzas pareiškė nusprendęs nebedalyvauti kasdienėje su TiVi ir Solkomtel susijusių bendrovių veikloje. Pasak jo, jis liks garbės patarėjo vaidmenyje ir dalysis patirtimi su šeimos nariais bei fondų valdybomis.

    „Esu visiškai ramus dėl Grupės ateities, žinodamas, kad jos prezidentas yra mano sūnus Piotras Žakas, o jo brolis Tobiasas Solorzas ir sesuo Aleksandra Žak aktyviai dirba priežiūros tarybose“, – sakė Zigmuntas Solorzas.

    Tobiasas Solorzas, Piotras Žakas ir Aleksandra Žak pareiškime teigė, kad susitarimas su tėvu ir jo sutuoktine jiems atnešė palengvėjimą. Jie pabrėžė, kad jų prioritetas išlieka apsaugoti per dešimtmečius sukurtą verslą ir užtikrinti stabilų jo vystymą.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Viešai skelbiamuose pareiškimo akcentuose aiški žinutė skirta rinkai: šeimos vienybė turi sumažinti rizikas, susijusias su valdymo tęstinumu. Tokie konfliktai paprastai didina neapibrėžtumą, o įmonių grupėms, veikiančioms reguliuojamuose sektoriuose, tai gali turėti tiesioginę įtaką strateginiams sprendimams.

    Grupės „Polsat Plus“ atveju svarbus ne tik žiniasklaidos ir telekomunikacijų verslo stabilumas, bet ir ilgalaikės investicijos į infrastruktūrą. Tuo metu ZE PAK, veikianti energetikos srityje, susiduria su struktūriniais pokyčiais rinkoje, kur didėjant reguliaciniams reikalavimams itin svarbus aiškus valdymas ir kapitalo paskirstymo disciplina.

  • Sukcesija šeimos versle Lenkijoje tebėra iššūkis: TDJ ir Asseco Poland parodė dvi veikiančias kryptis

    Daugelis Lenkijos šeimos verslų, įkurtų 1990-aisiais, artėja prie kritinio lūžio taško: jų steigėjai šiandien dažnai yra apie 70 metų amžiaus, o įpėdinystė nebeatrodo savaime suprantama. Verslo aplinkoje vis dažniau girdima, kad jaunesnė karta ne visada nori perimti įmonę, o kartais tam tiesiog nėra pasirengusi.

    Su šiuo iššūkiu siejama ne tik nuosavybės perdavimo rizika, bet ir įmonės tapatybės, strategijos bei investavimo krypties klausimai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kalbėjo investicinės bankininkystės bendrovės „Trigon“ vadovaujantis partneris Ryszardas Czerwińskis.

    Kada sukcesija veikia?

    Anot R. Czerwińskio, sėkmingiausios yra tos istorijos, kuriose įpėdinystė tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Tokiu atveju lengviau suderinti steigėjo lūkesčius su naujos kartos ambicijomis ir realiais gebėjimais.

    „Kai sukcesija yra pasirinkimas, ji dažniau pavyksta. Kai tai tampa prievole tęsti, dažniausiai tokios sukcesijos žlunga“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Ekspertas pabrėžia, kad įpėdinystė nebūtinai turi vykti tik šeimoje. Vis dažniau svarstomos alternatyvos, kai verslą perima profesionali vadovų komanda arba jis perduodamas investuotojams, pavyzdžiui, privataus kapitalo fondams, jei tai leidžia įmonei augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    Dvi skirtingos kryptys

    Kaip dvi realiai veikiančias sėkmingos sukcesijos kryptis R. Czerwińskis išskyrė šeimos modelį TDJ grupėje ir korporacinį modelį bendrovėje Asseco Poland. Abu atvejai, nors ir skirtingi, siekia to paties tikslo: išlaikyti įmonės tęstinumą ir kartu atverti kelią plėtrai.

    Asseco Poland pavyzdys siejamas su situacija, kai šeimoje nėra kam perimti vairą, todėl pasirenkamas įpėdinis įmonės viduje. Pasak eksperto, tai leidžia užtikrinti stabilų perėjimą ir išlaikyti organizacijos kultūrą, nes vadovavimą perima žmogus, kuris išmano bendrovę, jos žmones ir veiklos logiką.

    „Adamas Góralis, Asseco Poland įkūrėjas, neturėdamas šeimos įpėdinio, pasirinko sprendimą, kuris padeda išlaikyti bendrovės tapatybę kaip lenkiškos. Tai taip pat rodo, kaip galima panaudoti biržą platesniame, iki šiol ne visiems akivaizdžiame kontekste“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Tuo metu TDJ grupės istorijoje akcentuojama transformacija, kurią paskatino jaunesnės kartos požiūris. Anot R. Czerwińskio, Katovicuose veikiantis TDJ per sėkmingą įpėdinystę iš gavybos ir pramonės šaknų išaugo į platesnio profilio investicinį holdingą.

    „TDJ atvejis rodo, kad iš tradicinio gavybos verslo gali gimti investicinė įmonė su gerokai platesniu interesų spektru. Dėl antros kartos požiūrio holdingas tapo stipresnis ir didesnis“, – sakė Ryszardas Czerwińskis.

    Kodėl tema tik aštrėja?

    Sukcesijos problema Lenkijoje tampa vis aktualesnė, nes įmonių savininkų karta, kūrusi verslus po ekonominės transformacijos, natūraliai artėja prie pasitraukimo iš aktyvaus valdymo. Tuo pat metu verslai veikia aplinkoje, kurioje reikalingos naujos kompetencijos: skaitmenizacija, kapitalo pritraukimas, tarptautinė plėtra ir investicijos į energetikos pokyčius.

    Dėl to įpėdinystė vis dažniau suvokiama ne kaip vienkartinis juridinis turto perdavimas, o kaip kelių metų procesas. Jame svarbu iš anksto susitarti dėl vaidmenų, įvertinti valdymo gebėjimus, sukurti aiškų sprendimų priėmimo modelį ir numatyti scenarijus, jei šeimos nariai nuspręstų eiti kitu keliu.