Naujų mokslo metų pradžia daugeliui šeimų vėl virto rimtu išbandymu piniginei. Lenkijoje tėvai vaikų mokyklinėms reikmėms, aprangai ir privalomiems mokesčiams vidutiniškai skyrė apie 360 eurų. Tačiau didelė dalis išlaidų persikelia į visus mokslo metus, ypač dėl mokamų būrelių ir papildomo ugdymo.
Tokius skaičius pateikė visuomenės nuomonės tyrimų centras CBOS, įvertinęs 2026–2027 mokslo metų pradžios išlaidas. Į šią sumą paprastai patenka vadovėliai, sąsiuviniai, rašymo priemonės, sportinė apranga, draudimas, o kai kuriais atvejais ir mokesčiai už internatą ar būsto nuomą.
Lyginant su ankstesniais metais, vidutinė deklaruojamų išlaidų suma sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad spaudimas šeimų biudžetams dingo. Tyrime matyti, kad daliai tėvų pavyko tilpti į mažesnį biudžetą, bet nemažai namų ūkių vis tiek patiria panašų finansinį krūvį.
Didžiausia našta daugiavaikėms šeimoms
CBOS duomenys rodo, kad galutinė suma stipriai priklauso nuo vaikų skaičiaus. Vieną mokinį auginančios šeimos vidutiniškai išleido apie 286 eurus, dviem vaikams suma augo iki maždaug 399 eurų.
Šeimoms, kuriose yra trys ir daugiau mokinių, mokslo metų pradžia kainavo apie 590 eurų. Tai atspindi ne tik didesnį perkamų priemonių kiekį, bet ir tai, kad kai kurios išlaidos beveik nesidalija, pavyzdžiui, atskira apranga ar papildomos mokyklinės veiklos mokesčiai.
Papildomos veiklos gali kainuoti daugiau nei startas
Vien tik mokslo metų pradžios pirkinių krepšelis dažnai nėra didžiausias metų iššūkis. CBOS nurodo, kad 70 proc. tėvų planuoja vaikams apmokėti mokamus papildomus užsiėmimus, o vidutiniškai tam ketinama skirti apie 169 eurus per mėnesį.
Tokios išlaidos gali tapti nuolatiniu įsipareigojimu visus mokslo metus, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar papildomai mokosi užsienio kalbų. Prie šios sumos dar prisideda transportas, priemonės užsiėmimams ir sezoninės išlaidos, pavyzdžiui, stovyklos.
„Papildomas ugdymas daugeliui šeimų tampa būtinybe, tačiau jis vis dažniau konkuruoja su kitomis kasdienėmis išlaidomis“, – sakė tyrimo išvadas apibendrinę CBOS atstovai.
Galimybės priklauso nuo tėvų išsilavinimo
Tyrimas parodė ryškų socialinį pjūvį: mokamas papildomas veiklas dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų šeimos. Tuo metu mažesnio išsilavinimo grupėse gerokai daugiau tėvų teigia neplanuojantys finansuoti papildomų užsiėmimų.
CBOS vertinimu, tai reiškia, kad vaikų galimybės gilinti žinias ar lavinti įgūdžius vis dar glaudžiai susijusios su šeimos finansinėmis galimybėmis. Tyrimas atliktas 2026 metais spalio 1–11 dienomis, apklausiant reprezentatyvią 1 028 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.