CP v2

Tag: Seitanas

  • Seitanas, vadinamas Budos mėsa: kuo jis iš tiesų išsiskiria ir kiek baltymų turi

    Seitanas neretai vadinamas Budos mėsa, nes savo tekstūra ir panaudojimu virtuvėje gali priminti mėsą, nors gaminamas iš augalinės kilmės ingredientų. Tai produktas, gaminamas iš kviečių glitimo, todėl jo pagrindas yra baltymai, o ne riebalai ar krakmolas.

    Nors pats gaminimo principas kai kuriose Azijos virtuvėse žinomas šimtmečius, šiuolaikinis pavadinimas seitanas paplito palyginti neseniai. Jis siejamas su makrobiotinės mitybos kryptimi, o pats terminas dažnai aiškinamas kaip pabrėžiantis baltyminę produkto prigimtį.

    Baltymų kiekis ir sudėtis

    Didžiausias seitano privalumas mitybos požiūriu yra didelė baltymų koncentracija. Sausame kviečių glitime baltymų gali būti apie 70–80 gramų 100 gramų produkto, tačiau paruoštame seitane, priklausomai nuo recepto, jų paprastai lieka apie 20–30 gramų 100 gramų.

    Vis dėlto svarbu suprasti ir ribas: kviečių glitimo baltymai nėra pilnai visaverčiai, nes juose mažiau kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių, ypač lizino. Dėl to seitaną dažnai rekomenduojama derinti su ankštiniais, pavyzdžiui, lęšiais ar avinžirniais, kad aminorūgščių profilis būtų pilnesnis.

    Seitanas taip pat gali suteikti mineralų, tačiau konkreti maistinė vertė labai priklauso nuo to, su kuo jis gaminamas. Jei naudojamas sultinys, sojų padažas ar prieskoniai, didėja natrio kiekis, todėl žmonėms, stebintiems druskos suvartojimą, verta atidžiau vertinti etiketes arba rinktis naminius receptus.

    Kam tinka ir kam reikėtų atsargumo

    Seitanas gali būti patogus pasirinkimas tiems, kurie mažina mėsos vartojimą, laikosi vegetarinės mitybos ar tiesiog ieško baltymingesnių patiekalų kasdienai. Jo tekstūra leidžia gaminti kepsnelius, guliašus, troškinius ar įdarus, o skonis lengvai pritaikomas skirtingoms virtuvėms.

    Tačiau tai nėra universalus produktas visiems. Seitanas netinka žmonėms, sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą, nes jo pagrindas yra būtent kviečių glitimas.

    Kaip seitanas dažniausiai naudojamas virtuvėje

    Seitanas dažnai formuojamas į gabalėlius, juosteles ar kepsnius, apkepamas ir vėliau troškinamas, kad suminkštėtų. Dėl to jis tinka tiek greitiems patiekalams keptuvėje, tiek ilgesnio gaminimo receptams su padažais.

    Namų gamyboje seitanas paprastai ruošiamas maišant kviečių glitimą su prieskoniais ir skysčiu, tuomet masę minkant ir termiškai apdorojant. Būtent prieskoniai, sultinys ir kepimo būdas dažniausiai lemia, ar galutinis rezultatas labiau primins keptą mėsą, ar bus artimesnis neutraliam baltyminiam gaminiui.

  • Japonai valgo vietoj mėsos: ši „iš baltymo“ gaminama alternatyva stebina skaičiais

    Seitanas – iš kviečių glitimo gaminamas produktas, pastaraisiais metais vis dažniau atsiduriantis ant stalo kaip mėsos alternatyva. Jo populiarumą kelia ne tik augantis augalinės mitybos pasirinkimas, bet ir tai, kad seitanas lengvai perima prieskonių bei marinatų skonį ir gali priminti mėsos tekstūrą.

    Seitanas nėra naujas išradimas: istoriniuose šaltiniuose minima, kad panašūs glitimo gaminiai budistų bendruomenėse buvo naudojami šimtmečius. Šiandien seitanas dažniausiai siejamas su veganiška ir vegetariška mityba, nes iš jo galima ruošti troškinius, kepti keptuvėje ar orkaitėje, o tinkamai pagardintas jis tampa universaliu baltymų šaltiniu.

    Didžiausias seitano privalumas – baltymų kiekis. Maistinės vertės lentelėse dažnai nurodoma, kad 100 gramų seitano gali būti apie 70–75 gramai baltymų, tačiau tikslūs skaičiai priklauso nuo gamintojo ir receptūros. Dėl to jis neretai lyginamas su mėsa, nors svarbu atkreipti dėmesį į bendrą raciono balansą.

    Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad glitimo baltymas nėra pilnavertis visų nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis, todėl vien seitanu baltymų poreikio dengti nepakanka. Praktikoje patariama jį derinti su ankštiniais, riešutais, sėklomis ar kitais baltymingais produktais, kad amino rūgščių profilis būtų pilnesnis.

    Mineralinių medžiagų požiūriu seitanas dažniausiai nėra toks turtingas kaip ankštiniai ar įvairūs pilno grūdo produktai, tačiau gali turėti seleno, taip pat nedidelius fosforo, kalcio ir geležies kiekius. Renkantis parduotuvėje verta tikrinti sudėtį, nes dalis gamintojų prideda daugiau druskos ar skonio stipriklių, o tai gali reikšmingai pakeisti produkto „sveikumo“ vaizdą.

    Seitano galima pasigaminti ir namuose, tačiau tradicinis būdas užima laiko: iš tešlos reikia išplauti krakmolą, kad liktų glitimo masė. Paprastesnis variantas – naudoti kviečių glitimo miltelius, juos sumaišyti su vandeniu, pagardinti prieskoniais, suformuoti masę ir išvirti sultinyje apie valandą, kol susiformuoja būdinga elastinga tekstūra.

    Paruoštą seitaną įprasta marinuoti prieš kepant ar troškinant, nes jis puikiai sugeria skonius. Šalia dažnai rekomenduojama patiekti daržoves, o bendram raciono pilnavertiškumui užtikrinti – nepamiršti įvairių baltymų šaltinių, ypač ankštinių, kurie mityboje suteikia ir skaidulų, ir platesnį mikroelementų spektrą.

    Seitanas tinka ne visiems: jis netinkamas sergantiesiems celiakija ar turintiems jautrumą glitimui, nes gaminamas praktiškai iš gryno kviečių glitimo. Dėl to prieš keičiant mitybą ar dažniau renkantis šį produktą, ypač esant sveikatos nusiskundimams, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.