Tag: Sėklų rinkimas

  • Nepirkite daigų: surinkite šias gėlių sėklas ir kitą sezoną žydės nemokamai

    Sėklų rinkimas iš pačių užaugintų gėlių yra vienas paprasčiausių būdų sutaupyti ir kartu praplėsti gėlyno įvairovę. Tačiau skubėjimas čia kainuoja: per anksti nuskintos sėklos dažnai būna nesubrendusios, o per vėlai paliktos gali išbyrėti ar tapti paukščių grobiu.

    Lietuviškame klimate dauguma dekoratyvinių augalų sėklas subrandina nuo vasaros antros pusės iki ankstyvo rudens. Dažniausiai tai būna rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai, o ankstyvesnių rūšių sėklos kartais tinkamos jau liepos pabaigoje.

    Brandą paprastai išduoda parudavę ir išdžiūvę žiedynai, sukietėjusios, patamsėjusios sėklos ir lengvas jų atsiskyrimas nuo apvalkalų. Rinkti verta sausą, šiltą dieną be stipraus vėjo, nes drėgmė vėliau skatina pelėsį ir dygimo praradimą.

    Kada rinkti, kad nepavėluotumėte?

    Jei žiedynai jau traška, o stiebai akivaizdžiai džiūsta, dažniausiai tai signalas, kad laikas artėja. Vis dėlto dalis augalų sėklas išbarsto itin greitai, todėl geriau stebėti kasdien, ypač karštomis ir saulėtomis savaitėmis.

    Praktinis orientyras paprastas: jei palietus sėklos lengvai byra į delną, rinkimas dažniausiai jau vėluoja. Tokiais atvejais verta užmauti ant žiedyno orui laidų maišelį ar marlę ir tik tada nukirpti visą galvutę.

    Rinkimui naudokite švarias žirkles ar sekatorių, kad neplatintumėte augalų ligų. Taip pat patogu turėti popierinius maišelius ar vokus, nes plastikas linkęs sulaikyti drėgmę.

    Kaip surinkti skirtingų gėlių sėklas

    Skirtingi žiedynai ir vaisiai reikalauja skirtingo priėjimo. Vienų augalų sėklas galima tiesiog išpurtyti iš sausų dėžučių, kitų reikia išlukštenti ar ištrinti iš nudžiūvusių galvučių.

    Aguonų ar panašių augalų sėklas patogiausia surinkti apvertus subrendusį žiedyną virš popierinio maišelio ir švelniai papurčius. Astrinių šeimos gėlėms, pavyzdžiui, medetkoms ar ežiuolėms, dažnai tinka paprastas ištrynimas pirštais, kai galvutė paruduoja.

    Jei augalas subrandina ankštis ar ilgas dėžutes, svarbu nuskinti prieš joms visiškai išdžiūstant ir sprogstant. Tokios ankštys saulėje kartais atsiveria staiga ir sėklas išbarsto per kelias minutes.

    Laikymas: čia žmonės dažniausiai suklysta

    Net ir gerai surinktos sėklos gali tapti bevertės, jei bus supakuotos per drėgnos. Pirmiausia jas reikėtų 3–7 dienas padžiovinti plonu sluoksniu ant popieriaus, pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje.

    Laikymui geriausiai tinka popieriniai vokai ar maišeliai, ant kurių užrašomas augalo pavadinimas ir rinkimo metai. Kad drėgmės būtų kuo mažiau, vokus galima sudėti į sandarų indą ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar šaldytuvo stalčiuje.

    Verta prisiminti ir tai, kad iš hibridinių veislių sėklų išaugę augalai ne visada pakartoja motininio augalo savybes. Tačiau būtent tai neretai tampa malonia staigmena, nes gėlyne gali atsirasti naujų, netikėtų spalvų ir formų.

  • Cininijų sėklos kitam sezonui: padarykite tai per anksti ir pavasarį liksite be daigų

    Cininijos laikomos vienomis patikimiausių vasaros gėlių: jos žydi ilgai, nebijo karštesnių dienų, o sėklas kitam sezonui dažnai galima pasiruošti patiems. Taip sutaupoma ir laiko, ir pinigų, tačiau svarbiausia taisyklė čia viena – neskubėti.

    Patyrę sodininkai pabrėžia, kad per anksti surinktos sėklos dažnai būna nevisiškai subrendusios. Tokios sėklos pavasarį gali sudygti prastai arba visai nedygti, todėl derliaus kokybę lemia ne tik augalo grožis, bet ir tiksliai parinktas laikas.

    Kada rinkti cininijų sėklas?

    Sėklas verta rinkti tik nuo visiškai peržydėjusių žiedų, kai žiedgalvis akivaizdžiai išdžiūvęs. Dažniausiai tai matyti iš to, kad žiedas paruduoja, tampa trapus, o žiedlapiai beveik visi būna nubyrėję.

    Praktiškiausia rinktis stipriausius, sveikiausius augalus, kurie visą sezoną žydėjo gausiai. Jei leidžia oras, žiedui geriau kuo ilgiau džiūti ant stiebo, bet ne tiek, kad rudeniniai lietūs ar vėjas sėklas išbarstytų.

    Kaip išimti ir atsirinkti sėklas?

    Sausą žiedgalvį nupjaukite ir padėkite ant popieriaus ar stalo, kad sėklos neišsibarstytų. Tada pirštais švelniai išardykite žiedą: tarp sudžiūvusių dalių rasite pailgas, tamsesnes, standžias sėklas.

    Paprastai jos būna apie 1–2 centimetrų ilgio, plokščios, su kiek smailesniu galu. Labai šviesias, minkštas ar tuščiavidures sėklas geriau atskirti ir išmesti – dažniausiai jos nebūna gyvybingos.

    Džiovinimas ir laikymas iki pavasario

    Net jei žiedgalvis atrodo visiškai sausas, sėklas rekomenduojama papildomai padžiovinti. Išdėliokite jas vienu sluoksniu ant popieriaus sausoje, šiltoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių.

    Dažniausiai pakanka 7–10 dienų, kad sėklos išdžiūtų iki saugaus laikymo būklės. Per didelis karštis gali sumažinti daigumą, todėl geriau rinktis natūraliai šiltą, bet ne įkaitusią vietą.

    Visiškai sausas sėklas supilkite į popierinį voką ar popierinį maišelį ir užrašykite veislę bei surinkimo metus. Laikykite tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje, nes plastikinėje pakuotėje, likus menkiausiai drėgmei, lengviau atsiranda pelėsis.

    Dar vienas svarbus niuansas – ne visos cininijos iš sėklų kitais metais pakartos tą patį žiedo vaizdą. Jei auginate hibridines veisles, kitą sezoną spalvos, žiedo pilnavidurystė ar augalo aukštis gali skirtis, o atvirai apsidulkinančios veislės dažniau išlaiko panašius požymius.

    Norint gauti kokybiškesnių sėklų, verta dar vasarą pasižymėti kelis gražiausius žiedus ir jų nekarpyti puokštėms. Palikę juos iki visiško subrendimo, dažniausiai surinksite stipriausias sėklas ir kitą vasarą vėl džiaugsitės gausiu žydėjimu.

  • Po 16 valandos sužydi ir pakvimpa stipriausiai: pasodinkite jalapos dziwaczeką prie terasos

    Po 16 valandos sužydi ir pakvimpa stipriausiai: pasodinkite jalapos dziwaczeką prie terasos

    Jalapos dziwaczekas (Mirabilis jalapa) dažnai vadinamas nakties gražuole, nes jo žiedai prasiskleidžia vėlyvą popietę, dažniausiai apie 16 valandą, ir skleidžia intensyvų salstelėjusį kvapą. Šis augalas kilęs iš Meksikos, o mūsų klimate dažniausiai auginamas kaip vienmetis, nors šiltose vietose gali peržiemoti kaip daugiametis.

    Dziwaczekas formuoja tankius, šakotus kerus ir paprastai užauga iki 70–80 centimetrų, o palankiomis sąlygomis gali pasiekti ir apie 1 metrą. Didžiausias jo privalumas dekoratyviniame želdinime yra spalvų įvairovė, nes ant vieno krūmo neretai išsiskleidžia skirtingų atspalvių žiedai, įskaitant margus ar dvispalvius.

    Kur sodinti, kad atsiskleistų kvapas

    Kad vakarinis aromatas būtų juntamas, dziwaczeką verta sodinti ten, kur praleidžiate laiką po darbo ar vakarais, pavyzdžiui, prie terasos, pavėsinės ar takelio į namus. Jis geriausiai žydi saulėtoje vietoje, o per kaitrą lapai gali trumpam apvysti, tačiau atvėsus orui paprastai greitai atgauna stangrumą.

    Augalas nėra itin išrankus dirvai, tačiau geriausiai auga purioje, laidžioje žemėje. Sunkesnį gruntą verta pagerinti kompostu ir drenažą gerinančiomis priemonėmis, nes užmirkimas skatina šaknų irimą ir silpnina žydėjimą.

    Dziwaczekas laikomas nuodingu augalu, todėl jį saugiau sodinti atokiau nuo mažų vaikų ir naminių gyvūnų. Nors didelių incidentų pasitaiko retai, atsargumas ypač svarbus, jei sode auga daug smalsių augintinių.

    Sėja ir sodinimas: kada skubėti neverta

    Norint ankstyvesnio žydėjimo, sėklas galima pradėti daiginti namuose kovo ar balandžio mėnesį, o prieš sėją 12–24 valandas pamirkyti šiltame vandenyje. Sėjama maždaug 1–1,5 centimetro gyliu, o dygimas dažniausiai trunka nuo 1 iki 3 savaičių, jei patalpoje laikosi apie 18–20 laipsnių šiluma.

    Į atvirą gruntą daigus ar per žiemą išsaugotus gumbus geriausia perkelti tik tada, kai praeina šalnų rizika, dažniausiai gegužės antroje pusėje. Gumbai sodinami apie 8–10 centimetrų gyliu, o peraugusius galima dalyti, paliekant kiekvienoje dalyje bent vieną gyvybingą pumpurą.

    Priežiūra vasarą ir žiemojimas

    Dziwaczekui tinka vidutinė drėgmė, tačiau jis jautrus perlaistymui, todėl geriau laistyti rečiau, bet gausiau, palaukiant, kol viršutinis žemės sluoksnis šiek tiek pradžius. Karštomis dienomis laistyti patikimiausia anksti ryte arba vakare, vandenį pilant prie augalo pagrindo, o ne ant lapų, kad neskatintumėte grybelinių ligų.

    Tręšiant svarbiausia nepersistengti su azotu, nes tuomet augalas augina lapiją, bet prasčiau krauna žiedus. Žydėjimo laikotarpiu labiau tinka trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, o nužydėjusius žiedus verta reguliariai pašalinti, kad krūmas ilgiau formuotų naujus pumpurus.

    Mūsų klimato sąlygomis antžeminė dalis dažniausiai žūsta po pirmųjų šalnų, todėl patogiausia kitam sezonui pasiruošti renkant sėklas. Jei norite išsaugoti gumbus, juos reikėtų iškasti prieš stipresnius šalčius, nuvalyti nuo žemių nemirkant vandenyje, laikyti sausai ir vėsiai, maždaug 5–10 laipsnių temperatūroje, apibėrus sausomis pjuvenomis, durpėmis ar smėliu.