Merilendo kepta vištiena (angl. Maryland fried chicken) išsiskiria tuo, kad kepimo metu į keptuvę įpilama šiek tiek vandens ir ji trumpam uždengiama – taip vištiena ne tik kepa, bet ir lengvai garinama, todėl mėsa tampa ypač minkšta ir sultinga.
Kaip rašoma „Foodie“, ši technika gali pasirodyti nelogiška, nes garai paprastai siejami su traškios plutelės praradimu, tačiau būtent toks derinys padeda išgauti kitokią tekstūrą, būdingą Merilendo stiliui.
Dar vienas skirtumas – vietoj įprasto gruzdinimo dideliame aliejaus kiekyje vištiena kepama sekliai, naudojant tik šiek tiek aliejaus. Apvoliojimui dažniausiai pakanka prieskoniais pagardintų miltų.
Patiekiant dažnai ruošiama balta padažo versija iš keptuvėje likusių sulčių – ji primena pagardintą bešamelį ir tampa svarbia patiekalo dalimi, ypač mėgstantiems padažus.
Kas išskiria Merilendo stilių
Šio stiliaus esmė – kelių etapų kepimas toje pačioje keptuvėje. Pirma vištiena apskrudinama, o vėliau, įpylus nedidelį kiekį vandens, uždengus ji trumpai „pagarinama“.
Toks būdas leidžia mėsai neprarasti drėgmės, todėl rezultatas gali būti sultingesnis nei kepant vien tik sausu karščiu. Straipsnyje pabrėžiama, kad tam nereikia nei brangesnių produktų, nei sudėtingesnių įgūdžių.
Traškumui – kepimo milteliai, skoniui – prieskoniai
Kai kuriuose Merilendo keptos vištienos receptuose naudojami kepimo milteliai: jais gali būti apibarstoma vištiena arba jie įmaišomi į miltus apvoliojimui. Teigiama, kad kepimo milteliai gali padėti išgauti traškesnę plutelę.
Dar vienas dažnai minimas priedas – „Old Bay“ prieskonių mišinys, siejamas su Merilendo virtuve. Jį siūloma dėti į miltus, kad skonis būtų ryškesnis ir nereikėtų matuoti daugybės atskirų prieskonių.
Kalbant apie padažą, rekomenduojama jo pasigaminti daugiau – ypač jei vištiena patiekiama su bulvių koše ir naminiais sausainėliais (biscuit tipo bandelėmis), kuriems padažas dažnai tampa svarbia lėkštės dalimi.