CP v2

Tag: Sekminės

  • Lazdijuose nuaidėjo „Piemenėlių Sekminės“: kaip vaikai atgaivino senąsias dainas ir amatus

    Lazdijuose nuaidėjo „Piemenėlių Sekminės“: kaip vaikai atgaivino senąsias dainas ir amatus

    Šiandien Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje Lazdijuose surengta tradicinė vaikų ir jaunimo folkloro bei amatų šventė „Piemenėlių Sekminės“. Renginyje skambėjo dainos, netrūko šokių, ratelių ir tradicinių žaidimų, o pagrindiniu šventės akcentu tapo gyvas etninės kultūros patyrimas.

    Šventės dalyvius pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, sveikinimus perdavė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklų koordinatorė Angelė Mizerienė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai ugdo vaikų smalsumą, bendruomeniškumą ir padeda natūraliai perduoti tradicijas.

    Sekminių papročiai gyvai

    Sekminės lietuvių tradicijoje siejamos su pavasario darbų pabaigtuvėmis, gyvulių ganiavos pradžia ir bendruomenės sambūriais. „Piemenėlių Sekminės“ primena laikus, kai piemenavimas buvo svarbi kaimo kasdienybės dalis, o dainos ir žaidimai atliko ne tik pramoginę, bet ir ugdomąją funkciją.

    Renginyje vaikai ir jaunimas dalyvavo folkloro kolektyvų pasirodymuose, mokėsi ratelių, išbandė tradicinius žaidimus, susipažino su senaisiais amatais. Pasak renginio organizatorių, praktinis prisilietimas prie amatų ir dainavimo kartu padeda etninei kultūrai išlikti ne kaip muziejinei vertybei, o kaip gyvai patirčiai.

    Nuo amatų iki bendro stalo

    Šventėje netrūko ir Sekminėms būdingų vaišių: dalyviai ragavo tradicinę Sekminių kiaušinienę. Bendras stalas, kaip ir dainos ar žaidimai, tapo proga bendrauti skirtingų kartų žmonėms, pasidalyti istorijomis ir prisiminimais.

    Už iniciatyvą, puoselėjančią krašto tradicijas ir etninę kultūrą, padėkota Etninės kultūros ir saviraiškos klubui „Bitinė“ bei Lazdijų krašto muziejaus komandai. Jų pastangomis jaunajai kartai perduodami papročiai, dainos, žaidimai ir amatų pažinimas, kurie šiandien vis dažniau tampa ne tik šventės dalimi, bet ir ugdymo bei bendruomeninių veiklų pagrindu.

  • Sekminės Dženčialaukoje subūrė bendruomenę: nuo karietos iki mugės, parodos ir koncertų

    Sekminės Dženčialaukoje subūrė bendruomenę: nuo karietos iki mugės, parodos ir koncertų

    Dženčialaukoje surengtos tradicinės Sekminių iškilmės šiemet vėl sutelkė vietos bendruomenę, svečius ir folkloro puoselėtojus. Nuo vidurdienio kaime netrūko šurmulio, gyvos muzikos ir veiklų įvairaus amžiaus lankytojams.

    Šventės pradžią simboliškai paskelbė po kaimą riedėjusi arklių kinkyta karieta, kvietusi gyventojus prisijungti prie renginio. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas primena senąsias bendruomeniškas tradicijas, kai į šventę būdavo kviečiama ne tik žodžiu, bet ir ženklu.

    Amatai, skoniai ir paroda

    „Gegnės“ kieme įsikūrė amatų ir gardumynų mugė, kurioje lankytojai galėjo paragauti vietos gamintojų siūlomų vaišių ir apžiūrėti rankų darbo dirbinius. Prekybininkai ir amatininkai akcentavo, kad tokios mugės tampa proga ne tik parduoti, bet ir pasidalyti patirtimi bei tradiciniais gamybos būdais.

    Šventės metu buvo galima aplankyti menininko ir tekstilininko Ovidijaus Norvilo parodą „Minčių skiautės“. Renginio dalyviai pastebėjo, kad parodos įtraukimas į Sekminių programą praplečia šventės turinį ir sujungia tradiciją su šiuolaikine kūryba.

    Scenoje netilo muzika

    Koncertinėje programoje pasirodė populiarios muzikos grupė „Belkanto“, Gudelių kaimo kapela „Gudeliai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“ ir folkloro ansamblis „Žibinyčia“. Skirtingi žanrai ir kolektyvai leido išlaikyti įvairią nuotaiką nuo ramesnių kūrinių iki šokių, į kuriuos įsitraukė ir žiūrovai.

    Renginyje taip pat skambėjo skrabalų muzika, kurią atliko Regimantas Šilinskas. Šis pasirodymas tapo viena ryškesnių dienos detalių, priminusia apie lietuviškų instrumentų tradiciją ir jų vietą bendruomenės šventėse.

    Šventę vedė Eglė Luščiukienė ir Donatas Merkevičius, visos programos metu palaikę jaukią atmosferą ir kvietę žmones įsitraukti į bendras dainas bei šokius. Dalyviai pabrėžė, kad Sekminių esmė čia ne tik koncertai, bet ir gyvas bendravimas bei buvimas kartu.

    Renginyje dalyvavęs vicemeras Ričardas Bagdanavičius akcentavo, kad Dženčialaukoje Sekminės išlieka gyva, kasmet atnaujinama tradicija. Jo teigimu, bendruomeniškumą papildo ir Onutės Miliauskienės skulptūra, tapusi savotišku šventės atminties ženklu.

  • Butrimonių Išganytojo bažnyčiai – 100 metų: jubiliejus sutapo su Sekminių švente ir koncertais

    Butrimonių Išganytojo bažnyčiai – 100 metų: jubiliejus sutapo su Sekminių švente ir koncertais

    Butrimonyse šiemet išskirtinai paminėtas Butrimonių Išganytojo bažnyčios 100 metų jubiliejus, sutapęs su Sekminių švente. Sukaktis į miestelį subūrė parapijiečius, svečius ir kraštiečius, o renginių programa sujungė sakralumą, bendruomeniškumą ir kultūrines tradicijas.

    Šventinė diena prasidėjo iškilmingomis šventosiomis Mišiomis Butrimonių Išganytojo bažnyčioje. Pamaldų metu skambėjo sakralinė muzika, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, giedojo bažnyčios choras, dainavo solistė Eglė Malinauskienė.

    Iškilmėse dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai, Butrimonių seniūnijos atstovai, buvę parapijos kunigai, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Renginyje akcentuota, kad šventovė per šimtmetį išliko vienu svarbiausių vietos bendruomenės traukos centrų, lydėjusiu žmones skirtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Visą amžių bažnyčios sienos saugojo svarbiausias šios bendruomenės akimirkas – čia buvo krikštijami vaikai, laiminamos besikuriančios šeimos, kai sunku, ieškota dvasinės paguodos bei stiprybės“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Minint jubiliejų prisiminta ir ilga dvasininkų tarnystės tradicija Butrimonyse: parapijoje dirbo ne viena kunigų karta, kurių veikla formavo ne tik religinį, bet ir socialinį miestelio gyvenimą. Vietos žmonėms tai tapo proga padėkoti ankstesnėms kartoms ir aptarti, kaip išlaikyti šventovės bei tradicijų gyvybingumą ateityje.

    Sekminės: tradicijos persikėlė į aikštę

    Po pamaldų šventinė eisena pajudėjo į Butrimonių miestelio aikštę, kur tęsėsi Sekminių minėjimas. Renginį lydėjo Sausumos pajėgų orkestras, o šventės pradžią pažymėjo choreografinė kompozicija Sekminių sakmė, skirta Sekminių papročiams ir lietuviškoms tradicijoms.

    Sekminės Lietuvoje siejamos su žalumos ir atsinaujinimo simbolika: nuo seno puošti kiemai, pinami vainikai, o vaišės tapdavo proga susitikti giminėms ir kaimynams. Butrimonyse ši nuotaika persikėlė į bendruomeninę šventę, kurioje dėmesys skirtas ir šiuolaikinei kultūrinei programai.

    Šventės metu vyko penktasis respublikinis linijinių šokių festivalis Šokantys Butrimonys, į miestelio aikštę sukvietęs 16 kolektyvų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas ne tik pritraukia dalyvius, bet ir leidžia mažesniems miesteliams išlaikyti gyvas tradicijas per šiuolaikišką bendruomenės įsitraukimą.

    Po apdovanojimų scenoje vėl nuskambėjo Butrimonių himnas, kurį atliko miestelio choras. Vėliau programą tęsė Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Butrimonių skyriaus kolektyvai, tarp jų folkloro ansambliai Žolynai ir Dėdės ir dėdienės, vaikų folkloro ansamblis Ciltukas, šokių kolektyvas Gojelis ir vokalinė grupė Crescendo.

    Vakarą užbaigė koncertai

    Šventėje netrūko ir vaišių bei mugės: bendruomenės kiemelyje vaišinta tradicine Sekminių kiaušiniene, naminiais sūriais, gira, o aikštėje veikė amatininkų ir gardumynų prekyba. Mažiesiems lankytojams pasiūlyta daugiau pramogų ir žaidimų.

    Vakaro programą vainikavo koncertai: pasirodė Martynas Kavaliauskas, grupės 16Hz ir Husarai. Renginys užbaigtas fejerverkais, o organizatoriai akcentavo, kad tokios šventės tampa svarbiu vietos identiteto ženklu, kai religinė sukaktis natūraliai susijungia su bendruomenės kultūriniu gyvenimu.

    Ši sukaktis Butrimonyse priminė ir platesnę tendenciją regionuose: istorinės datos vis dažniau minimos ne vien oficialiomis ceremonijomis, bet ir įtraukiomis programomis, kurios pritraukia skirtingas kartas. Taip šventovės ir tradicijos išlaiko aktualumą, o miesteliai randa būdų telkti žmones ne tik per atmintį, bet ir per gyvą patirtį.