CP v2

Tag: Seksologija

  • Michalinos Wisłockos 105-osios: kaip „Sztuka kochania“ pakeitė lenkų požiūrį į intymumą

    Lenkų gydytoja ir seksologė Michalina Wisłocka liepos 1 dieną būtų minėjusi 105-ąsias gimimo metines. Plačiojoje visuomenėje ji labiausiai išgarsėjo kaip 1978 metais pasirodžiusio populiaraus mokslo vadovo „Sztuka kochania“ autorė, tapusi viena ryškiausių intymumo temų „atšilimo“ figūrų Lenkijoje.

    Knyga labai greitai virto deficitu: jos ieškota knygynuose, žmonės laukė eilėse, o turintieji egzempliorių dažnai jį skolino kitiems. Oficialiai nurodomas bendras tiražas siekė apie 7 000 000 egzempliorių, o be to, plito ir neoficialios kopijos, kurios dar labiau didino leidinio legendą.

    Wisłocka rašė paprastai ir dalykiškai, vengdama vulgarios kalbos, tačiau kartu neslėpdama esminių dalykų, kuriuos tuo metu gaubė tabu. Ji aptarė kontracepciją, lytinės sveikatos klausimus, vienišų žmonių seksualinius poreikius ir porų intymumo įvairovę, akcentuodama, kad informacija turi mažinti gėdą, o ne ją didinti.

    Autorė seksą apibrėžė ne kaip vien fiziologinį veiksmą, o kaip santykių dalį, glaudžiai susijusią su pagarba, švelnumu ir partneryste. Tokia perspektyva leido kalbėti apie intymumą kaip apie komunikaciją ir tarpusavio atsakomybę, o ne vien „techniką“ ar taisyklių rinkinį.

    Wisłockos veikla neapsiribojo vien knyga: ji prisidėjo prie sisteminių pokyčių medicinos ir švietimo srityse, dirbo su nevaisingumo problemomis, konsultavo dėl šeimos planavimo ir skleidė žinias apie kontracepciją. Ji siejama su sąmoningos motinystės ir šeimos planavimo idėjų įtvirtinimu, taip pat su darbu Varšuvoje veikiančiose institucijose, kurios rūpinosi šia sritimi.

    Jos indėlis buvo pripažintas ir oficialiai: 1997 metų rugsėjo 9 dieną Wisłocka apdovanota Lenkijos atgimimo ordino Karininko kryžiumi. Nors ji mirė 2005 metais, jos palikimas išlieka kaip priminimas, kad visuomenės sveikatai svarbi ne tik medicina, bet ir atvira, pagarbi kalba apie santykius.

    Šiandien, kai seksualinis švietimas Europoje vis dar kelia diskusijų, Wisłockos istorija primena, kaip stipriai vienas aiškiai parašytas, plačiai pasklidęs tekstas gali paveikti viešąją kultūrą. Pagrindinė jos žinutė išlieka aktuali: kokybiškas intymus gyvenimas prasideda nuo žinių, ribų suvokimo ir sąžiningo pokalbio.

  • Mokslininkai išskyrė amžių, kai moterys dažniausiai mylisi: rezultatai gali nustebinti

    Didžiausias moterų seksualinio aktyvumo dažnis dažniausiai fiksuojamas 25–34 metų amžiaus grupėje. Tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu intymaus gyvenimo reguliarumas ir motyvacija jam vidutiniškai būna aukščiausi, nors individualūs skirtumai išlieka dideli.

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie statistinius vidurkius, o ne „normą“, pagal kurią reikėtų vertinti save ar partnerį. Seksualinis aktyvumas kinta dėl santykių trukmės, sveikatos, streso, miego, vaikų priežiūros, psichologinės savijautos ir kitų kasdienių veiksnių.

    Kas būdinga 25–34 metų grupei?

    Šiame amžiuje dažnai sutampa keli veiksniai: fiziologinė branda, didesnis pasitikėjimas savimi ir aiškesnis savo poreikių supratimas. Daliai žmonių tai taip pat metas, kai santykiai tampa stabilesni, todėl atsiranda daugiau saugumo ir artumo.

    Seksologai pabrėžia, kad pasitenkinimas nebūtinai tiesiogiai priklauso nuo dažnio. Kai kurioms poroms retesnis, bet labiau apgalvotas ir geriau komunikuojamas intymumas suteikia daugiau emocinio ryšio nei dažnesni, bet rutiniški santykiai.

    Kaip keičiasi seksualinis aktyvumas su amžiumi?

    18–24 metų laikotarpiu dažnis neretai būna nepastovus, nes kinta partnerystės, vyksta savęs pažinimas, o patirtys gali priklausyti nuo tarpusavio komunikacijos ir saugumo jausmo. Be to, įtaką daro studijos, darbas, gyvenamosios vietos pokyčiai ir socialinis spaudimas.

    35–44 metų grupėje vidurkiai daugelyje apklausų rodo mažėjantį dažnį, tačiau daliai moterų didėja kokybės vertinimas: daugiau dėmesio skiriama emociniam ryšiui, aiškesniam norų įvardijimui, mažiau gėdos jausmo. Tuo pat metu įtaką gali daryti nuovargis, didesnė atsakomybė darbe ir šeimoje.

    45–54 metų laikotarpiu hormoniniai pokyčiai daliai moterų gali keisti libido ar sukelti fizinių pojūčių skirtumų, pavyzdžiui, makšties sausumą. Vis dėlto daug moterų išlaiko reguliarų intymų gyvenimą, ypač jei sprendžiami sveikatos klausimai, o poroje yra atvira komunikacija.

    55 metų ir vyresniame amžiuje seksualinis aktyvumas statistiškai dažniau mažėja, tačiau tai nereiškia, kad intymumas išnyksta. Seksualinė sveikata šiame etape labiau priklauso nuo bendros sveikatos būklės, lėtinių ligų kontrolės, vaistų poveikio, partnerio buvimo ir santykių kokybės.

    Kodėl „pikas“ nėra vien biologija?

    Nors hormonai turi reikšmės, šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau akcentuoja psichologinius ir socialinius veiksnius. Stresas, nerimas, depresijos simptomai, kūno įvaizdis, miego trūkumas ir perdegimas gali slopinti libido nepriklausomai nuo amžiaus.

    Specialistai primena, kad susirūpinus libido pokyčiais ar skausmu lytinių santykių metu verta pasitarti su gydytoju ginekologu, šeimos gydytoju ar seksologu. Dažnai padeda paprastesni sprendimai: miego režimas, streso valdymas, poros terapija, o kai kada ir medicininė pagalba.