Tag: Seksualinis smurtas

  • Didžiojoje Britanijoje paauglio ataka: į mokyklą ėjusią 13-metę mėgino išžaginti

    Didžiojoje Britanijoje ieškomas paauglys, kuris ryte užpuolė į mokyklą ėjusią 13-metę mergaitę ir, kaip skelbiama, bandė ją išžaginti.

    Pasak pranešimų, užpuolikas mergaitę įtempė tarp medžių. Incidentas įvyko prieš kelias dienas, o policija tęsia įtariamojo paiešką, rašo britų žiniasklaida.

    Nurodoma, kad mergaitė sulaukė pagalbos iš praeivio, ėjusio su šunimi. Būtent jis, kaip teigiama, sustabdė užpuolimą.

    Dėl šio išpuolio vietos bendruomenėje kilo didelis nerimas – ypač dėl vaikų saugumo rytais, kai jie eina į mokyklą.

    Policija tęsia įtariamojo paiešką

    Kol kas viešai skelbiama tik tiek, kad užpuolimu įtariamas paauglys. Pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes ir tikslina įvykio detales.

    Apie tai, kur tiksliai įvyko incidentas ir ar įtariamasis jau identifikuotas, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Gyventojai, galintys turėti bet kokios naudingos informacijos, paprastai raginami nedelsti ir kreiptis į policiją.

    Ką verta prisiminti apie vaikų saugumą kelyje į mokyklą

    Tokie išpuoliai primena, kaip svarbu su vaikais aptarti saugaus elgesio kelyje principus: rinktis judresnes, gerai apšviestas gatves ir vengti nuošalių vietų.

    Taip pat pravartu susitarti, ką daryti kilus pavojui – kur kreiptis pagalbos ir kaip kuo greičiau pranešti suaugusiesiems ar skubiosios pagalbos tarnyboms.

  • Tyrimas: daugiau nei 60 proc. Vokietijos kariuomenės moterų patyrė seksualinį priekabiavimą

    Tyrimas: daugiau nei 60 proc. Vokietijos kariuomenės moterų patyrė seksualinį priekabiavimą

    Daugiau nei 60 proc. Vokietijos ginkluotosiose pajėgose tarnaujančių moterų yra patyrusios seksualinio pobūdžio nederamą elgesį – nuo nepadorių replikų iki fizinio priekabiavimo, rodo naujas tyrimas.

    Tyrimo rezultatus trečiadienį pristatė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Apie tai skelbiama „Euronews“ publikuotoje medžiagoje.

    Tyrimu siekta įvertinti tikrąjį neoficialiai nutylimų atvejų mastą: anoniminėje internetinėje apklausoje dalyviai atsakė į 41 detalų klausimą. Pasak ministro, mažiau nei trečdalis tokių atvejų buvo oficialiai pranešti.

    Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris teigė, kad seksualizuoto nederamo elgesio mastas gali būti 3–5 kartus didesnis nei rodo registruoti pranešimai.

    Kaip vertintas priekabiavimas

    Apklausoje taikyta keturių lygių sistema. Pirmojoje kategorijoje fiksuotos seksualizuotos pastabos ir nepadorūs komentarai – apie tokią patirtį nurodė beveik 40 proc. apklaustų moterų ir 16 proc. vyrų.

    15 proc. respondentų teigė buvę priekabiaujami vaizdais – pavyzdžiui, jų valia padarytomis ar dirbtiniu intelektu pakeistomis nuotraukomis. 9 proc. moterų ir 3 proc. vyrų nurodė patyrę fizinį užpuolimą.

    Dar sunkiausią kategoriją – atvirą seksualinį smurtą – įvardijo po 2 proc. tiek moterų, tiek vyrų.

    Pažymima, kad realūs skaičiai gali būti ir didesni: maždaug trečdalis apklaustųjų teigė nepranešę apie patirtą nederamą elgesį dėl nepasitikėjimo vadovybe arba abejonių, ar tyrimas bus rimtas.

    Pistorius pristatė veiksmų planą

    Gynybos ministras kartojo laikantis nulinės tolerancijos pozicijos ir žada tai paremti konkrečiais sprendimais. Bundesveras nurodė, kad veiksmų planas remiasi trimis kryptimis: prevencija, profesionalesniu tyrimų organizavimu ir pagalba nukentėjusiesiems.

    Prevencijos dalyje numatoma, kad seksualizuoto nederamo elgesio tema taps privaloma kvalifikacijos programų dalimi, o mokymai bus vykdomi visais pasirengimo lygiais nuo pat tarnybos pradžios.

    Taip pat planuojama aiškiau apibrėžti kontaktinius taškus, pranešimo grandinę ir procedūras. Be to, drausminės nuobaudos turėtų būti viešai paskelbiamos kario padaliniui – siekiant skaidrumo ir atgrasymo.

    Pistorius pabrėžė, kad problema – ne tik informacijos apie pranešimo kanalus stoka, bet ir pasitikėjimo jais trūkumas. Pasak jo, vadovaujančių pareigų nebeturėtų eiti tie, kurie netoleruoja elgesio standartų arba nuosekliai nereaguoja į pažeidimus.

    Pagalba ir politinės diskusijos

    Pagalbos dalyje svarstomas anoniminis pranešimų kanalas, kad žmonėms nereikėtų remtis tik tiesioginio vadovo pasitikėjimu. Spalio pabaigoje C. Breueris skubiai inicijavo karštąją liniją.

    Pagalbos linija pavadinta „HELP“ – nukentėjusieji gali pranešti apie incidentus ir gauti konsultacijas. Šiuo metu ji veikia nuo 8 iki 18 valandos, tačiau ateityje planuojama užtikrinti pasiekiamumą visą parą, taip pat numatyta psichosocialinė parama tyrimų metu.

    Diskusijose dalis politikų, ypač Žaliųjų atstovai, ragina įkurti išorinę pranešimų instituciją už padalinių ribų, kad tarnaujantieji neprivalėtų kreiptis tik į savo vadus.

    Tyrimą užsakė buvusi Vokietijos parlamento įgaliotinė ginkluotosioms pajėgoms Eva Högl prieš baigiantis jos kadencijai 2024 metais. Apklausa atlikta Bundesvero Karo istorijos ir socialinių mokslų centro Potsdame: į tyrimą kreiptasi į maždaug 25 000 karių, atsakė apie 18 proc., o rezultatai laikomi reprezentatyviais. Ministro teigimu, tokie tyrimai bus kartojami reguliariai.

  • Šreme tėvo „savigyna“ baigėsi kalėjimu: už paauglio pagrobimą ir prievartos bandymą – iki 7 metų

    Lenkijoje paviešinta byla apie žiaurų „savisaugos“ scenarijų: 43 metų Mariuszas Z. iš Šremo suorganizavo paauglio pagrobimą ir bandymą jį seksualiai prievartauti teleskopine lazda. Teismas šį veiksmų planą įvardijo kaip savivalę, o visiems keturiems užpuolikams skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.

    Kaip rašo lenkų portalas „Fakt“, istorija prasidėjo nuo melagingų merginos pasakojimų tėvui. Ji tvirtino, esą pažįstamas ją nugirdė ir vėliau bandė išžaginti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokios atakos realybėje nebuvo.

    Vietoje kreipimosi į policiją, vyras patikėjo dukra ir nusprendė „nubausti“ tariamą skriaudiką savo rankomis. 2025 metų balandžio 13 dieną paaugliui buvo surengta pasala, po kurios prasidėjo smurto epizodai, palikę pasekmių iki šiol.

    Byla svarbi ir kaip priminimas, kuo gali baigtis bandymas vykdyti „teisingumą“ savarankiškai: teismai tokias akcijas vertina kaip nusikalstamas veikas, net jei jos dangstomos kerštu ar tariama gynyba.

    Pagrobimas ir smurto scena prie ežero

    Teisme nustatyta, kad užpuolikai iš aukos atėmė ir išmetė telefoną, o ant galvos užmovė plastikinį maišą. Tai buvo tik smurto pradžia.

    Vėliau paauglys buvo nuvežtas prie ežero, kur užpuolikai jį prispaudė prie žemės ir kelis kartus bandė seksualiai prievartauti teleskopine lazda. Nukentėjusysis priešinosi, tačiau, anot bylos aplinkybių, jam praktiškai nebuvo palikta galimybių pabėgti.

    Teismas: „tai buvo savivalė“

    Sąd Apelacyjny w Poznaniu (Poznanės apeliacinis teismas) antrojo proceso metu paliko galioti ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad sprendimas įsiteisėjo, o nuteistiesiems teks atlikti bausmes.

    Organizatoriumi įvardytas Mariuszas Z. nuteistas septyneriems metams kalėjimo. Kiti bendrininkai taip pat sulaukė realių bausmių: Michałas L. – šešerių su puse metų, Franciszekas G. – penkerių su puse metų, o vairuotoju laikytas Jarosławas J., kuris įvykio metu sėdėjo automobilyje, – pusantrų metų.

    Byloje nurodyta ir tai, kad jauniausias užpuolimo dalyvis Franciszekas G. dabar jau yra sulaukęs 18-os, tačiau nusikaltimo metu pagal įstatymą buvo nepilnametis.

  • Vokietija: serijinis prievartautojas nuteistas 12 metų, policija tiria dar 44 galimas aukas

    Vokietija: serijinis prievartautojas nuteistas 12 metų, policija tiria dar 44 galimas aukas

    Berlyno teismas 69 metų vyrui Frankui S. skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė po jos taikyti prevencinį sulaikymą. Teismas konstatavo, kad jis svaigindavo moteris ir vykdydavo seksualinį smurtą, o dalį nusikaltimų filmuodavo.

    Bylos duomenimis, už 22 išžaginimus, susijusius su 14 moterų, vyras pripažintas kaltu ir dėl neteisėto intymaus vaizdo įrašymo devyniais atvejais. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl nuteistasis gali jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Tyrėjai nurodo, kad įtariamų nukentėjusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis, nei apima ši byla. Policija vertina, jog įrašuose gali būti matomos iš viso 58 moterys, o atskirai ruošiama medžiaga dar 44 epizodams, kurie gali virsti nauju teismo procesu.

    Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios dėl medikamentų ir alkoholio derinio būdavo bejėgės ir negalėdavo apsiginti. Dalis jų, tyrėjų teigimu, vėliau neprisiminė įvykių, todėl ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teisėsaugą, o apie nusikaltimus sužinota tik pareigūnams pradėjus lankyti moteris namuose.

    Procesui svarbiu įrodymu tapo nuteistojo laikyti vaizdo įrašai, kuriuos teisėsauga aptiko atlikusi kratą jo bute. Teismo vertinimu, veiksmai buvo sistemingi ir organizuoti, o prevencinis sulaikymas paskirtas dėl rizikos nusikaltimus kartoti net ir atsižvelgiant į nuteistojo amžių.

    Bylos medžiagoje teigiama, kad nusikaltimai vyko 2016–2022 metais. Vyras esą susipažindavo su moterimis per pažinčių platformas, įgyvendavo pasitikėjimą prisistatydamas įvairiomis profesijomis ir kviesdavo į namus, kur pasiūlydavo gėrimų.

    Nukentėjusiųjų advokatai pabrėžė, kad prevencinis sulaikymas šioje byloje yra esminis sprendimas visuomenės saugumui. Kartu atkreiptas dėmesys į dar vieną problemą: seksualinio smurto aukos neretai vengia viešumo dėl gėdos ir baimės, todėl dalis nusikaltimų taip ir nepasiekia teisėsaugos.

    Prie teismo pastato solidarumą su nukentėjusiomis reiškė kelių organizacijų atstovai, raginę aktyviau kalbėti apie seksualizuotą smurtą ir pagalbos prieinamumą. Tuo pat metu policija tęsia identifikavimo darbus: nurodoma, kad dalies įrašuose matomų moterų tapatybės vis dar nenustatytos.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama seksualinio smurto byloms, kuriose aukos būna apsvaigintos, taip pat nusikaltimų fiksavimui ir platinimui skaitmeninėje erdvėje. Ši Berlyno byla vertinama kaip viena didžiausių, atskleidusių, kaip ilgai tokie nusikaltimai gali likti nepastebėti, kol neatsiranda skaitmeninių įkalčių.

    Teisėsauga skelbia, kad įtariamasis buvo sulaikytas 2026 metų kovą ir nuo tada laikomas suimtas. Tolimesni tyrimo veiksmai ir galimas naujas procesas priklausys nuo papildomai surinktų įrodymų bei identifikuotų nukentėjusiųjų parodymų.

  • JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų liepos pabaigos Ukrainoje užfiksuota 1 004 seksualinio smurto atvejai, susiję su Rusijos pradėta plataus masto invazija. Dokumente aprašomas „šokiruojantis kankinimų, bauginimo ir prievartos modelis“, o tarp nukentėjusiųjų minimi žmonės nuo 4 iki 82 metų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 89 proc. įvardytų nusikaltimų vykdytojų sudarė Rusijos pajėgų atstovai. JT pažymi, kad nors dauguma dokumentuotų aukų yra vyrai, ypač laikyti sulaikymo vietose, okupuotose teritorijose ypač skaudžiai nukentėjo moterys ir vaikai.

    „Esu giliai sukrėstas mūsų ataskaitoje užfiksuotų baisių veiksmų masto ir bijau, kad jie, beveik neabejotinai, tęsiasi ir toliau“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türk.

    Kas fiksuota sulaikymo vietose

    Pasak JT, nusikaltimai prieš Ukrainos karo belaisvius ir sulaikytus medicinos darbuotojus apėmė grupinius išžaginimus, lytinių organų žalojimą bei kitus seksualinio žeminimo veiksmus. Ataskaitoje akcentuojama, kad seksualinis smurtas neretai buvo naudojamas kaip kankinimo, palaužimo ir prievartinio prisipažinimo priemonė.

    Vienas dažniausiai minimų metodų – elektros smūgiai į lytinius organus, naudojant sovietmečio lauko telefono tipo įrenginį. JT duomenimis, bent kartą toks kankinimo būdas fiksuotas 155 atvejais, tai sudaro 27 proc. visų ataskaitoje nagrinėtų epizodų.

    Dokumente taip pat aprašomi išgyvenusiųjų liudijimai apie seksualinį smurtą, vykdytą naudojant įvairius daiktus. JT pabrėžia, kad tokie veiksmai tarptautinėje teisėje vertinami kaip kankinimo forma ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.

    Rusija įtraukta į JT sąrašą

    JT primena, kad 2026 metais gegužę Rusija buvo įtraukta į JT generalinio sekretoriaus sąrašą šalių ir jėgos struktūrų, „patikimai įtariamų“ seksualiniu smurtu konfliktuose. Į šį sąrašą įtraukiami subjektai, dėl kurių egzistuoja nuoseklūs, patikrinti signalai apie tokio pobūdžio nusikaltimus, o šalia Rusijos minimos ir kitos valstybės, anksčiau sulaukusios panašių vertinimų.

    Kremlius JT išvadas atmetė, teigdamas, kad jos esą politiškai motyvuotos. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ataskaitą pasitiko palankiai, nurodydama, kad ji dar kartą parodė sisteminį žmogaus teisių pažeidimų mastą.

    Kodėl tai laikoma karo nusikaltimais

    Ataskaitoje primenama, kad išžaginimas ir kitos seksualinio smurto formos tarptautinėje teisėje pripažįstamos karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, o Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas tai aiškiai įtvirtino nuo 2002 metais įsigaliojusio dokumento pradžios. JT pabrėžia, kad sisteminis seksualinis smurtas konfliktuose vertinamas kaip ginklas, kuriuo siekiama palaužti bendruomenes, kelti baimę ir kontroliuoti civilius.

    JT Žmogaus teisių biuras nurodo, kad ataskaita parengta remiantis konfidencialiais interviu su šimtais nukentėjusiųjų, teismų dokumentais ir oficialiais įrašais. Tokia metodika, anot JT, leidžia sudaryti patikimą vaizdą net ir tais atvejais, kai dalis aukų dėl baimės ar stigmos nesikreipia pagalbos.

    Ataskaitoje aptariami ir epizodai, priskiriami Ukrainos pajėgoms: tai sudaro 11 proc. nagrinėtų atvejų. JT teigimu, dalis jų susiję su grasinimais seksualiniu smurtu Rusijos karo belaisviams, o likusiuose minimi prievartinis nuogumas, smūgiai į lytinius organus, seksualiai žeminantis elgesys, taip pat pavieniai seksualinės prievartos ir bandymo išžaginti atvejai.

    JT ragina nedelsiant nutraukti seksualinį smurtą, užtikrinti civilių ir karo belaisvių apsaugą bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems tyrimams. Institucijos pabrėžia, kad atsakomybė už tokius nusikaltimus yra individuali, tačiau valstybės privalo imtis realių, patikrinamų priemonių, kad jų pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės.

  • Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danijos vyriausybė nusprendė išmokėti kompensacijas 13-ai žmonių, kurie vaikystėje patyrė smurtą jaunimo globos namuose „Solgarden“. Apie tai pranešė Danijos Socialinių reikalų ministerija, pabrėžusi, kad kalbama ir apie seksualinį smurtą.

    Nukentėjusieji, kurių tapatybės neviešinamos, skundą valstybei pateikė kovo mėnesį. Ministerijos teigimu, valstybė pripažįsta, kad tuo laikotarpiu institucijų priežiūra buvo nepakankama ir neužtikrino vaikų saugumo.

    Kiek bus išmokėta nukentėjusiesiems?

    Kiekvienam iš 13 buvusių globos namų gyventojų numatyta išmokėti po 300 000 Danijos kronų, tai yra apie 40 000 eurų. Bendra kompensacijų suma sieks apie 520 000 eurų.

    Ministerija sprendimą grindžia tiek asmeniniais liudijimais, tiek archyviniais dokumentais. Jose, anot institucijos, matyti rimti ir sisteminiai trūkumai, kai „Solgarden“ veikė valstybės prižiūrimoje sistemoje.

    Ką nustatė ministerija?

    Danijos Socialinių reikalų ministerija nurodė, kad nuo 1949 iki 1976 metais buvusi praktika atskleidžia „rimtas ir sistemines nesėkmes“ globos namuose. Taip pat pripažinta, kad valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos.

    Tokie atvejai Skandinavijos šalyse pastaraisiais metais vis dažniau vertinami ne tik kaip pavienės nusikalstamos veikos, bet ir kaip institucinių spragų pasekmė. Dėl to daugėja iniciatyvų, kai valstybės ieško būdų prisiimti atsakomybę, įskaitant kompensacijas, atsiprašymus ir archyvinių bylų peržiūras.

    Vieši liudijimai ir atsiprašymas

    Apie patirtą smurtą viešai yra kalbėjusi viena buvusi gyventoja Tove Dohn Lauridsen. Ji 2024 metais Danijos visuomeniniam radijui pasakojo, kad būdama aštuonerių kartu su seserimi patyrė sisteminį išnaudojimą, kurį, anot jos, vykdė globos namų vadovas.

    „Valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos, o per ilgą laiką buvo padaryta sisteminių klaidų“, – teigiama Danijos Socialinių reikalų ministerijos pozicijoje.

    „Solgarden“ valdžiusi organizacija Lutheran Mission 2024 metais atsiprašė visų buvusių šių globos namų gyventojų. Sprendimas dėl kompensacijų laikomas dar vienu žingsniu siekiant pripažinti padarytą žalą ir suteikti nukentėjusiesiems bent dalinį teisingumo jausmą.

  • Patrick Bruel paleistas, bet prižiūrimas teismo: dėl seksualinio smurto jam skirtas 500 000 eurų užstatas

    Patrick Bruel paleistas, bet prižiūrimas teismo: dėl seksualinio smurto jam skirtas 500 000 eurų užstatas

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruel po 48 valandų, praleistų policijos areštinėje, buvo paleistas, tačiau jam pritaikyta teisminė priežiūra. Tokį sprendimą priėmė Nantero teismas, nagrinėjantis su atlikėju siejamus įtarimus dėl seksualinio smurto.

    Byloje teigiama, kad skundai ir įtariami nusikaltimai apima laikotarpį nuo 2008 iki 2019 metų. Pats atlikėjas yra sulaukęs daugiau nei dvidešimties moterų pareiškimų, o teisėjai šiuo metu atskirai vertina skirtingų epizodų medžiagą.

    „Iš devynių bylų, kuriose svarstytas kaltinimų pareiškimas, tyrimo teisėjai keturiose nusprendė pradėti formalų tyrimą. Dar keturiose suteiktas liudytojo su papildomomis teisėmis statusas, o viena byla nenagrinėta, nes suėjo senaties terminas“, – sakė Patricko Bruel advokatė Fanny Colin.

    Teismo priežiūros sąlygos

    Prokuratūra siekė, kad atlikėjui būtų skirtas suėmimas iki teismo, tačiau laisvių ir suėmimo teisėjas tokio prašymo netenkino. Vietoje to pritaikyta teisminė priežiūra, kuri Prancūzijos praktikoje reiškia griežtą kontrolę, bet ne kalinimą.

    Pagal nustatytas sąlygas Patrickui Bruel draudžiama išvykti iš Prancūzijos teritorijos. Jam taip pat uždrausta kontaktuoti su pareiškėjomis ir jų artimaisiais bei lankytis jų gyvenamosiose vietose.

    Teismas papildomai nurodė atlikėjui nesilankyti masažo salonuose. Be to, jis privalo pateikti įrodymus, kad gauna psichologinę pagalbą, ir sumokėti 500 000 eurų užstatą.

    Kas laukia toliau

    Prokuratūra turi dešimt dienų apskųsti sprendimą dėl suėmimo neskyrimo ir pasirinktos priežiūros apimties. Tolesnė proceso eiga priklausys nuo teisėjų sprendimų dėl atskirų epizodų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

    Patrickas Bruel yra laikomas viena ryškiausių Prancūzijos šansonų scenos figūrų, o šią vasarą buvo numatęs festivalinį turą su beveik 15 pasirodymų. Po teismo sprendimo jis atšaukė koncertus iki kito rugsėjo.

  • Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Ko prašo prokuratūra

    Prancūzijos atlikėjas ir aktorius Patrickas Bruelis atsidūrė stiprėjančio teisinio spaudimo centre: Nantero prokuratūra siekia, kad jam būtų pareikšti formalūs kaltinimai ir paskirtas suėmimas iki teismo. Kaip skelbiama, prieš 67 metų menininką teikiami prašymai susiję su įtariamais seksualiniais nusikaltimais, kuriuos jis kategoriškai neigia.

    Prieš pasirodydamas pas trijų tyrimą atliekančių teisėjų kolegiją, P. Bruelis 48 valandas buvo laikomas policijos areštinėje. Per šį laiką pareigūnai jį apklausė dėl jam metamuose įtarimuose minimų epizodų.

    Kokie kaltinimai minimi byloje

    Pasak prokuratūros, prašoma pradėti teisminį tyrimą dėl itin sunkių veikų, tarp jų išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti, seksualinio prievartavimo ir seksualinio priekabiavimo. Nurodoma, kad dabartiniai prokuratūros teikimai grindžiami devynių asmenų parodymais.

    Teigiama, kad galimi nusikaltimai esą įvyko 2010–2019 metais, o epizodai siejami su Prancūzija, Šveicarija ir Belgija. Tuo pat metu pats P. Bruelis visus jam metamus kaltinimus atmeta.

    Senesni liudijimai ir senaties klausimas

    Bylos medžiagoje minima ir atskira tyrėjų surinkta informacija apie dar 13 moterų pateiktus pasakojimus. Jie apima įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo, seksualinio prievartavimo, taip pat dėl išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti.

    Šie senesni epizodai siejami su 1992–2008 metais laikotarpiu. Pirminiu prokuratūros vertinimu, dalis tokių kaltinimų gali būti susidūrę su senaties terminais, tačiau liudijimai vis tiek laikomi reikšmingu bylos elementu.

    Trijų teisėjų kolegijai teks įvertinti, ar senaties terminai iš tiesų yra pasibaigę, ar procesiniai veiksmai galėjo juos sustabdyti arba nutraukti. Teigiama, kad net ir tais atvejais, kai ne visi asmenys pateikė oficialius skundus, panašumų turinčių pasakojimų gausa bus kruopščiai tikrinama.

  • Dainininkas Patrickas Bruelis sulaikytas Prancūzijoje: tyrimas dėl įtariamo seksualinio smurto

    Dainininkas Patrickas Bruelis sulaikytas Prancūzijoje: tyrimas dėl įtariamo seksualinio smurto

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruelis birželio 8 dieną buvo sulaikytas ir apklaustas policijoje, vykdant tyrimą dėl jam pareikštų įtarimų dėl seksualinio smurto. Nantero prokuratūra nurodė, kad apklausa susijusi su naujai teismų institucijų dėmesį pasiekusiomis aplinkybėmis.

    67 metų atlikėjas buvo apklausiamas Paryžiuje, teismų policijos padalinyje. Tokia procesinė priemonė Prancūzijos teisėje reiškia, kad asmuo gali būti laikinai sulaikomas apklausoms ir tyrimo veiksmams, tačiau tai savaime nėra kaltės įrodymas.

    Skundai apima kelis dešimtmečius

    Prokuratūros minimų skundų spektras apima skirtingus laikotarpius ir vietas. Tarp jų nurodomi pareiškimai dėl įtariamų veikų 1997 metais Akapulke, 2000 metais Monake, taip pat dėl dviejų įtariamų seksualinių užpuolimų 2002 ir 2003 metais, kurie esą susiję su atlikėjo įrašų kompanijos darbuotoja.

    Taip pat minimas skundas Meco mieste dėl įvykių, siejamų su 2008 metais, ir pareiškimas dėl galimo išžaginimo 2012 metais kino festivalio metu Dinare. Dalies skundų aplinkybės jau anksčiau buvo žinomos, tačiau, pasak prokuratūros, šioje stadijoje tiriamos būtent naujai iškeltos arba papildytos detalės.

    Ką reiškia sulaikymas ir kas toliau?

    Prancūzijoje sulaikymas apklausai paprastai gali trukti iki 24 valandų, o tam tikrais atvejais būti pratęstas iki 48 valandų. Per šį laiką tyrėjai renka parodymus, tikslina faktus, gali atlikti akistatas ar kitus procesinius veiksmus, o sprendimai dėl tolesnės eigos priklauso nuo surinktos informacijos.

    Patrickas Bruelis kaltinimus neigia ir pabrėžia, kad yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus sulaikymo laikotarpiui jis gali būti paleistas be kaltinimų, paleistas su pareiga vėliau atvykti, arba perduotas magistratui dėl galimų tolimesnių procesinių sprendimų.

    Atgarsiai kultūros planuose

    Tyrimo fone pranešta ir apie pokyčius atlikėjo profesinėje veikloje. Paryžiuje buvo atšauktos paskutinės pjesės, kurioje jis vaidino, gastrolės, o pats Bruelis paskelbė nutraukiantis didžiąją dalį planuoto koncertų turo.

    Taip pat skelbta, kad atšaukti keli pasirodymai Monrealyje, o atlikėjas pasitraukė iš Enfoirés trupės. Kultūros renginių organizatoriams tokios situacijos dažnai reiškia ne tik reputacines rizikas, bet ir praktinius sprendimus dėl bilietų, programų bei sutarčių vykdymo.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.