CP v2

Tag: Seksualinis smurtas

  • JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų liepos pabaigos Ukrainoje užfiksuota 1 004 seksualinio smurto atvejai, susiję su Rusijos pradėta plataus masto invazija. Dokumente aprašomas „šokiruojantis kankinimų, bauginimo ir prievartos modelis“, o tarp nukentėjusiųjų minimi žmonės nuo 4 iki 82 metų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 89 proc. įvardytų nusikaltimų vykdytojų sudarė Rusijos pajėgų atstovai. JT pažymi, kad nors dauguma dokumentuotų aukų yra vyrai, ypač laikyti sulaikymo vietose, okupuotose teritorijose ypač skaudžiai nukentėjo moterys ir vaikai.

    „Esu giliai sukrėstas mūsų ataskaitoje užfiksuotų baisių veiksmų masto ir bijau, kad jie, beveik neabejotinai, tęsiasi ir toliau“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türk.

    Kas fiksuota sulaikymo vietose

    Pasak JT, nusikaltimai prieš Ukrainos karo belaisvius ir sulaikytus medicinos darbuotojus apėmė grupinius išžaginimus, lytinių organų žalojimą bei kitus seksualinio žeminimo veiksmus. Ataskaitoje akcentuojama, kad seksualinis smurtas neretai buvo naudojamas kaip kankinimo, palaužimo ir prievartinio prisipažinimo priemonė.

    Vienas dažniausiai minimų metodų – elektros smūgiai į lytinius organus, naudojant sovietmečio lauko telefono tipo įrenginį. JT duomenimis, bent kartą toks kankinimo būdas fiksuotas 155 atvejais, tai sudaro 27 proc. visų ataskaitoje nagrinėtų epizodų.

    Dokumente taip pat aprašomi išgyvenusiųjų liudijimai apie seksualinį smurtą, vykdytą naudojant įvairius daiktus. JT pabrėžia, kad tokie veiksmai tarptautinėje teisėje vertinami kaip kankinimo forma ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.

    Rusija įtraukta į JT sąrašą

    JT primena, kad 2026 metais gegužę Rusija buvo įtraukta į JT generalinio sekretoriaus sąrašą šalių ir jėgos struktūrų, „patikimai įtariamų“ seksualiniu smurtu konfliktuose. Į šį sąrašą įtraukiami subjektai, dėl kurių egzistuoja nuoseklūs, patikrinti signalai apie tokio pobūdžio nusikaltimus, o šalia Rusijos minimos ir kitos valstybės, anksčiau sulaukusios panašių vertinimų.

    Kremlius JT išvadas atmetė, teigdamas, kad jos esą politiškai motyvuotos. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ataskaitą pasitiko palankiai, nurodydama, kad ji dar kartą parodė sisteminį žmogaus teisių pažeidimų mastą.

    Kodėl tai laikoma karo nusikaltimais

    Ataskaitoje primenama, kad išžaginimas ir kitos seksualinio smurto formos tarptautinėje teisėje pripažįstamos karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, o Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas tai aiškiai įtvirtino nuo 2002 metais įsigaliojusio dokumento pradžios. JT pabrėžia, kad sisteminis seksualinis smurtas konfliktuose vertinamas kaip ginklas, kuriuo siekiama palaužti bendruomenes, kelti baimę ir kontroliuoti civilius.

    JT Žmogaus teisių biuras nurodo, kad ataskaita parengta remiantis konfidencialiais interviu su šimtais nukentėjusiųjų, teismų dokumentais ir oficialiais įrašais. Tokia metodika, anot JT, leidžia sudaryti patikimą vaizdą net ir tais atvejais, kai dalis aukų dėl baimės ar stigmos nesikreipia pagalbos.

    Ataskaitoje aptariami ir epizodai, priskiriami Ukrainos pajėgoms: tai sudaro 11 proc. nagrinėtų atvejų. JT teigimu, dalis jų susiję su grasinimais seksualiniu smurtu Rusijos karo belaisviams, o likusiuose minimi prievartinis nuogumas, smūgiai į lytinius organus, seksualiai žeminantis elgesys, taip pat pavieniai seksualinės prievartos ir bandymo išžaginti atvejai.

    JT ragina nedelsiant nutraukti seksualinį smurtą, užtikrinti civilių ir karo belaisvių apsaugą bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems tyrimams. Institucijos pabrėžia, kad atsakomybė už tokius nusikaltimus yra individuali, tačiau valstybės privalo imtis realių, patikrinamų priemonių, kad jų pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės.

  • Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danijos vyriausybė nusprendė išmokėti kompensacijas 13-ai žmonių, kurie vaikystėje patyrė smurtą jaunimo globos namuose „Solgarden“. Apie tai pranešė Danijos Socialinių reikalų ministerija, pabrėžusi, kad kalbama ir apie seksualinį smurtą.

    Nukentėjusieji, kurių tapatybės neviešinamos, skundą valstybei pateikė kovo mėnesį. Ministerijos teigimu, valstybė pripažįsta, kad tuo laikotarpiu institucijų priežiūra buvo nepakankama ir neužtikrino vaikų saugumo.

    Kiek bus išmokėta nukentėjusiesiems?

    Kiekvienam iš 13 buvusių globos namų gyventojų numatyta išmokėti po 300 000 Danijos kronų, tai yra apie 40 000 eurų. Bendra kompensacijų suma sieks apie 520 000 eurų.

    Ministerija sprendimą grindžia tiek asmeniniais liudijimais, tiek archyviniais dokumentais. Jose, anot institucijos, matyti rimti ir sisteminiai trūkumai, kai „Solgarden“ veikė valstybės prižiūrimoje sistemoje.

    Ką nustatė ministerija?

    Danijos Socialinių reikalų ministerija nurodė, kad nuo 1949 iki 1976 metais buvusi praktika atskleidžia „rimtas ir sistemines nesėkmes“ globos namuose. Taip pat pripažinta, kad valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos.

    Tokie atvejai Skandinavijos šalyse pastaraisiais metais vis dažniau vertinami ne tik kaip pavienės nusikalstamos veikos, bet ir kaip institucinių spragų pasekmė. Dėl to daugėja iniciatyvų, kai valstybės ieško būdų prisiimti atsakomybę, įskaitant kompensacijas, atsiprašymus ir archyvinių bylų peržiūras.

    Vieši liudijimai ir atsiprašymas

    Apie patirtą smurtą viešai yra kalbėjusi viena buvusi gyventoja Tove Dohn Lauridsen. Ji 2024 metais Danijos visuomeniniam radijui pasakojo, kad būdama aštuonerių kartu su seserimi patyrė sisteminį išnaudojimą, kurį, anot jos, vykdė globos namų vadovas.

    „Valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos, o per ilgą laiką buvo padaryta sisteminių klaidų“, – teigiama Danijos Socialinių reikalų ministerijos pozicijoje.

    „Solgarden“ valdžiusi organizacija Lutheran Mission 2024 metais atsiprašė visų buvusių šių globos namų gyventojų. Sprendimas dėl kompensacijų laikomas dar vienu žingsniu siekiant pripažinti padarytą žalą ir suteikti nukentėjusiesiems bent dalinį teisingumo jausmą.

  • Patrick Bruel paleistas, bet prižiūrimas teismo: dėl seksualinio smurto jam skirtas 500 000 eurų užstatas

    Patrick Bruel paleistas, bet prižiūrimas teismo: dėl seksualinio smurto jam skirtas 500 000 eurų užstatas

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruel po 48 valandų, praleistų policijos areštinėje, buvo paleistas, tačiau jam pritaikyta teisminė priežiūra. Tokį sprendimą priėmė Nantero teismas, nagrinėjantis su atlikėju siejamus įtarimus dėl seksualinio smurto.

    Byloje teigiama, kad skundai ir įtariami nusikaltimai apima laikotarpį nuo 2008 iki 2019 metų. Pats atlikėjas yra sulaukęs daugiau nei dvidešimties moterų pareiškimų, o teisėjai šiuo metu atskirai vertina skirtingų epizodų medžiagą.

    „Iš devynių bylų, kuriose svarstytas kaltinimų pareiškimas, tyrimo teisėjai keturiose nusprendė pradėti formalų tyrimą. Dar keturiose suteiktas liudytojo su papildomomis teisėmis statusas, o viena byla nenagrinėta, nes suėjo senaties terminas“, – sakė Patricko Bruel advokatė Fanny Colin.

    Teismo priežiūros sąlygos

    Prokuratūra siekė, kad atlikėjui būtų skirtas suėmimas iki teismo, tačiau laisvių ir suėmimo teisėjas tokio prašymo netenkino. Vietoje to pritaikyta teisminė priežiūra, kuri Prancūzijos praktikoje reiškia griežtą kontrolę, bet ne kalinimą.

    Pagal nustatytas sąlygas Patrickui Bruel draudžiama išvykti iš Prancūzijos teritorijos. Jam taip pat uždrausta kontaktuoti su pareiškėjomis ir jų artimaisiais bei lankytis jų gyvenamosiose vietose.

    Teismas papildomai nurodė atlikėjui nesilankyti masažo salonuose. Be to, jis privalo pateikti įrodymus, kad gauna psichologinę pagalbą, ir sumokėti 500 000 eurų užstatą.

    Kas laukia toliau

    Prokuratūra turi dešimt dienų apskųsti sprendimą dėl suėmimo neskyrimo ir pasirinktos priežiūros apimties. Tolesnė proceso eiga priklausys nuo teisėjų sprendimų dėl atskirų epizodų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

    Patrickas Bruel yra laikomas viena ryškiausių Prancūzijos šansonų scenos figūrų, o šią vasarą buvo numatęs festivalinį turą su beveik 15 pasirodymų. Po teismo sprendimo jis atšaukė koncertus iki kito rugsėjo.

  • Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Ko prašo prokuratūra

    Prancūzijos atlikėjas ir aktorius Patrickas Bruelis atsidūrė stiprėjančio teisinio spaudimo centre: Nantero prokuratūra siekia, kad jam būtų pareikšti formalūs kaltinimai ir paskirtas suėmimas iki teismo. Kaip skelbiama, prieš 67 metų menininką teikiami prašymai susiję su įtariamais seksualiniais nusikaltimais, kuriuos jis kategoriškai neigia.

    Prieš pasirodydamas pas trijų tyrimą atliekančių teisėjų kolegiją, P. Bruelis 48 valandas buvo laikomas policijos areštinėje. Per šį laiką pareigūnai jį apklausė dėl jam metamuose įtarimuose minimų epizodų.

    Kokie kaltinimai minimi byloje

    Pasak prokuratūros, prašoma pradėti teisminį tyrimą dėl itin sunkių veikų, tarp jų išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti, seksualinio prievartavimo ir seksualinio priekabiavimo. Nurodoma, kad dabartiniai prokuratūros teikimai grindžiami devynių asmenų parodymais.

    Teigiama, kad galimi nusikaltimai esą įvyko 2010–2019 metais, o epizodai siejami su Prancūzija, Šveicarija ir Belgija. Tuo pat metu pats P. Bruelis visus jam metamus kaltinimus atmeta.

    Senesni liudijimai ir senaties klausimas

    Bylos medžiagoje minima ir atskira tyrėjų surinkta informacija apie dar 13 moterų pateiktus pasakojimus. Jie apima įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo, seksualinio prievartavimo, taip pat dėl išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti.

    Šie senesni epizodai siejami su 1992–2008 metais laikotarpiu. Pirminiu prokuratūros vertinimu, dalis tokių kaltinimų gali būti susidūrę su senaties terminais, tačiau liudijimai vis tiek laikomi reikšmingu bylos elementu.

    Trijų teisėjų kolegijai teks įvertinti, ar senaties terminai iš tiesų yra pasibaigę, ar procesiniai veiksmai galėjo juos sustabdyti arba nutraukti. Teigiama, kad net ir tais atvejais, kai ne visi asmenys pateikė oficialius skundus, panašumų turinčių pasakojimų gausa bus kruopščiai tikrinama.

  • Dainininkas Patrickas Bruelis sulaikytas Prancūzijoje: tyrimas dėl įtariamo seksualinio smurto

    Dainininkas Patrickas Bruelis sulaikytas Prancūzijoje: tyrimas dėl įtariamo seksualinio smurto

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruelis birželio 8 dieną buvo sulaikytas ir apklaustas policijoje, vykdant tyrimą dėl jam pareikštų įtarimų dėl seksualinio smurto. Nantero prokuratūra nurodė, kad apklausa susijusi su naujai teismų institucijų dėmesį pasiekusiomis aplinkybėmis.

    67 metų atlikėjas buvo apklausiamas Paryžiuje, teismų policijos padalinyje. Tokia procesinė priemonė Prancūzijos teisėje reiškia, kad asmuo gali būti laikinai sulaikomas apklausoms ir tyrimo veiksmams, tačiau tai savaime nėra kaltės įrodymas.

    Skundai apima kelis dešimtmečius

    Prokuratūros minimų skundų spektras apima skirtingus laikotarpius ir vietas. Tarp jų nurodomi pareiškimai dėl įtariamų veikų 1997 metais Akapulke, 2000 metais Monake, taip pat dėl dviejų įtariamų seksualinių užpuolimų 2002 ir 2003 metais, kurie esą susiję su atlikėjo įrašų kompanijos darbuotoja.

    Taip pat minimas skundas Meco mieste dėl įvykių, siejamų su 2008 metais, ir pareiškimas dėl galimo išžaginimo 2012 metais kino festivalio metu Dinare. Dalies skundų aplinkybės jau anksčiau buvo žinomos, tačiau, pasak prokuratūros, šioje stadijoje tiriamos būtent naujai iškeltos arba papildytos detalės.

    Ką reiškia sulaikymas ir kas toliau?

    Prancūzijoje sulaikymas apklausai paprastai gali trukti iki 24 valandų, o tam tikrais atvejais būti pratęstas iki 48 valandų. Per šį laiką tyrėjai renka parodymus, tikslina faktus, gali atlikti akistatas ar kitus procesinius veiksmus, o sprendimai dėl tolesnės eigos priklauso nuo surinktos informacijos.

    Patrickas Bruelis kaltinimus neigia ir pabrėžia, kad yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus sulaikymo laikotarpiui jis gali būti paleistas be kaltinimų, paleistas su pareiga vėliau atvykti, arba perduotas magistratui dėl galimų tolimesnių procesinių sprendimų.

    Atgarsiai kultūros planuose

    Tyrimo fone pranešta ir apie pokyčius atlikėjo profesinėje veikloje. Paryžiuje buvo atšauktos paskutinės pjesės, kurioje jis vaidino, gastrolės, o pats Bruelis paskelbė nutraukiantis didžiąją dalį planuoto koncertų turo.

    Taip pat skelbta, kad atšaukti keli pasirodymai Monrealyje, o atlikėjas pasitraukė iš Enfoirés trupės. Kultūros renginių organizatoriams tokios situacijos dažnai reiškia ne tik reputacines rizikas, bet ir praktinius sprendimus dėl bilietų, programų bei sutarčių vykdymo.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Skandalas dėl Married at First Sight UK: po kaltinimų išprievartavimu „Channel 4“ išėmė sezonus

    Skandalas dėl Married at First Sight UK: po kaltinimų išprievartavimu „Channel 4“ išėmė sezonus

    BBC tyrimas supurtė realybės šou

    Vienas populiariausių Jungtinės Karalystės realybės šou Married at First Sight UK atsidūrė dėmesio centre po buvusių dalyvių pareikštų kaltinimų seksualiniu smurtu. Apie tai pranešta BBC laidoje „Panorama“, kurioje moterys pasakojo, kad filmavimų metu, jų teigimu, nebuvo užtikrinta pakankama apsauga.

    Pasak tyrimo, dvi moterys tvirtina buvusios išprievartautos filmavimo laikotarpiu, o trečia nurodė patyrusi seksualinį veiksmą be sutikimo. Kaltinimai pateikiami kaip teiginiai, o dalis jų ginčijama.

    „Channel 4“: imtasi veiksmų, sezonai pašalinti

    Transliuotojas „Channel 4“ nurodė, kad balandžio mėnesį gavo rimtų kaltinimų dėl nedidelio skaičiaus ankstesnių projekto dalyvių ir kad, jo supratimu, kaltinamieji šiuos teiginius neigia. Televizija teigia, jog, iškilus klausimų dėl dalyvių gerovės, buvo taikomi esami gerovės protokolai.

    Po pranešimo „Channel 4“ pašalino visas Married at First Sight UK serijas iš savo transliavimo ir peržiūros paslaugų. Tai vienas ryškiausių veiksmų šioje istorijoje, turint omenyje, kad šou laikomas vienu pagrindinių kanalo realybės projektų.

    „Noriu išreikšti užuojautą dalyviams, kurie akivaizdžiai patyrė sukrėtimą po dalyvavimo Married at First Sight UK. Mūsų dalyvių gerovė visada yra svarbiausia“, – sakė „Channel 4“ vadovė Priya Dogra.

    „Būtų visiškai netinkama man komentuoti labai rimtus kaltinimus, pareikštus kai kuriems dalyviams. Šie kaltinimai, kiek suprantu, yra ginčijami, o „Channel 4“ nėra institucija, galinti juos vertinti“, – pridūrė ji.

    Kas atsakingas už gamybą ir kas bus toliau

    Married at First Sight UK formatas paremtas danišku projektu Gift ved første blik: jo esmė, kad nepažįstami žmonės pirmą kartą susitinka savo vestuvių dieną. Tokios santuokos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau laidoje rodomas porų gyvenimas po ceremonijos, įskaitant medaus mėnesį ir bendrą buitį.

    Laida yra tarptautinės franšizės dalis, turinti versijas skirtingose šalyse, o Jungtinėje Karalystėje ji kuriama „Channel 4“ užsakymu. Šou gamybą vykdo nepriklausoma kompanija CPL, kurios teisininkai BBC nurodė, kad dalyvių gerovės protokolai esą atitinka aukščiausią standartą ir visais atvejais buvo elgtasi tinkamai.

    Kol kas neaišku, ar naujausias sezonas, kuris, kaip skelbiama, jau nufilmuotas, bus parodytas vėliau šiais metais. Tuo pat metu diskusija apie realybės šou dalyvių apsaugą ir transliuotojų pareigą užtikrinti saugią aplinką, tikėtina, dar tik stiprės.

  • Patrickas Bruelis sulaukė naujų kaltinimų dėl seksualinio smurto: tyrimai plečiami Prancūzijoje ir Belgijoje

    Patrickas Bruelis sulaukė naujų kaltinimų dėl seksualinio smurto: tyrimai plečiami Prancūzijoje ir Belgijoje

    Kaltinimai ir keli tyrimai

    Prancūzų dainininkas ir aktorius Patrickas Bruelis pastaraisiais mėnesiais sulaukė vis daugiau moterų liudijimų, kuriuose keliami klausimai dėl jo elgesio. Dėl įtariamų išžaginimo ir seksualinio smurto veikų Prancūzijoje ir Belgijoje atliekami keli tyrimai.

    Pranešama, kad tyrimai siejami su įvykiais, kurie, pareiškėjų teigimu, galėjo vykti 1991–2019 metais. Dalis epizodų, jei būtų patvirtinti, galėtų būti vertinami pagal skirtingų laikotarpių teisinį reguliavimą, įskaitant senaties taikymą.

    Nuo pirmųjų skundų iki dešimčių liudijimų

    Istorija viešumoje įsibėgėjo kovo mėnesį, kai žiniasklaida paskelbė kelių moterų pasakojimus apie galimą seksualinį smurtą. Vėliau dalis jų kreipėsi į teisėsaugą, o viešojoje erdvėje pasirodė ir daugiau liudijimų.

    Teigiama, kad per kelis mėnesius įvairiuose šaltiniuose buvo paskelbta kelios dešimtys moterų pasakojimų, tačiau ne visi jie virto formaliais skundais. Teisinę reikšmę turi būtent oficialiai užregistruoti pareiškimai, kurių pagrindu pradedami arba atnaujinami tyrimai.

    Nauji pareiškimai ir bylos sujungimas

    Pastarosiomis dienomis paskelbta apie dar du naujus skundus, susijusius su įvykiais 2010 ir 2019 metais. Abiem atvejais moterys teigia patyrusios seksualinį smurtą, o viename skunde minima ir bandymo išžaginti kvalifikacija.

    Šių pareiškimų kontekste pabrėžiama, kad anksčiau pradėti procesai buvo nutraukti dėl įrodymų stokos. Vis dėlto viešumoje pasirodę nauji liudijimai, pasak nukentėjusiųjų atstovų, galėjo paskatinti grįžti prie ankstesnių epizodų ir juos pervertinti.

    Prancūzijos prokuratūra taip pat nurodė, kad keli gauti skundai bus sujungti ir nagrinėjami vienoje jurisdikcijoje pagal dainininko gyvenamąją vietą. Toks sprendimas paprastai leidžia koordinuoti tyrimo veiksmus, efektyviau vertinti pasikartojančius faktinius modelius ir išvengti paralelinių procesų.

    „Niekada nesiekiau priversti nė vieno žmogaus atlikti seksualinio veiksmo, tačiau neneigiu, kad moterų jausmai gali būti tikri“, – per savo atstovus yra pareiškęs Patrickas Bruelis.

    Jis kaltinimus neigia ir pabrėžia nekaltumo prezumpciją. Tuo pat metu jis teigia suprantantis, kad viešai prabilusių moterų patirtys joms gali būti reikšmingos, net jei jis nepripažįsta joms priskiriamų veiksmų.

    Flavie Flament pareiškimas

    Papildomo dėmesio bylai suteikė ir televizijos laidų vedėjos Flavie Flament žinutė socialiniuose tinkluose, kurioje ji pranešė pateikusi skundą dėl išžaginimo. Pasak jos, įvykis esą susijęs su 1991 metais, kai ji buvo nepilnametė.

    Dainininko advokatai šiuos kaltinimus taip pat neigia ir tvirtina, kad santykiai anuomet buvę epizodiniai, o vėlesnis bendravimas išlikęs draugiškas. Jie taip pat atkreipia dėmesį į viešai minimus faktus apie vėlesnius profesinius kontaktus, kurie, jų manymu, prieštarauja dabartiniam pasakojimui.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir kitų žinomų asmenų komentarų, palaikančių moterų liudijimus ir raginančių daugiau nukentėjusiųjų kreiptis pagalbos. Teisininkai tokiose situacijose pabrėžia, kad viešumas gali paskatinti pranešimus, tačiau teisme lemiamą reikšmę turi patikrinami duomenys, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai.

    Tyrimų eiga ir galimi sprendimai priklausys nuo to, ar teisėsauga ras pakankamai duomenų įtarimams pagrįsti, ar bus taikoma senatis, ir ar bylos pasieks teismą. Kol kas Patrickas Bruelis nėra pripažintas kaltu, o procesai tebėra ikiteisminio vertinimo ir tyrimo stadijoje.

  • Tauragėje vyks nemokamas seminaras apie seksualinį smurtą: kaip atpažinti ženklus ir reaguoti

    Atviras seminaras Tauragėje

    Gegužės 20 dieną Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyks atviras edukacinis seminaras apie seksualinį smurtą. Renginys planuojamas nuo 13.00 iki 16.30 valandos, dalyvavimas nemokamas.

    Seminarą rengia projektas „Nematomi paukščiai“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Organizatoriai kviečia visus, norinčius geriau suprasti, kaip atpažinti seksualinį smurtą ir kokios pagalbos formos yra veiksmingiausios.

    Ką aptars ir kuo tai svarbu?

    Renginyje bus kalbama apie seksualinio smurto formas, sutikimo sampratą ir dažniausius su tuo susijusius mitus. Taip pat dėmesys bus skiriamas požymiams, kurie gali padėti laiku pastebėti, kad žmogui reikalinga pagalba.

    Organizatoriai akcentuoja, kad net ir turint gerų ketinimų netinkama reakcija gali dar labiau apsunkinti nukentėjusiojo situaciją. Todėl seminaro metu bus aptariama, ką svarbu daryti susidūrus su galimu seksualiniu smurtu, ir kokių veiksmų geriau vengti.

    Diskusijos ir praktinės užduotys

    Numatytos ne tik paskaitos, bet ir diskusijos bei praktinės užduotys. Toks formatas leidžia dalyviams saugiau įsigilinti į realias situacijas ir išmokti, kaip reaguoti empatiškai, nevertinant ir nekaltinant.

    Seminaro turinys orientuotas į kasdienes aplinkybes, kai apie patirtą smurtą prabyla artimas žmogus, kolega ar mokinys. Siekiama suteikti aiškius principus, kaip išklausyti, kaip pasiūlyti pagalbą ir kaip nukreipti į specialistus.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Kartu pabrėžiama, jog pateikiamos nuomonės yra autorių ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pozicija.

  • Buvęs „Spandau Ballet“ vokalistas Rossas Davidsonas nuteistas 14 metų kalėti už išžaginimą

    Buvęs „Spandau Ballet“ vokalistas Rossas Davidsonas nuteistas 14 metų kalėti už išžaginimą

    Nuosprendis po kelių bylų

    Londono Wood Green karūnos teismas gegužės 1 dieną buvusį „Spandau Ballet“ vokalistą Rossą Davidsoną pripažino kaltu dėl kelių išžaginimo ir seksualinio prievartavimo epizodų. Jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Byloje minimos kelios nukentėjusios moterys, o kaltinimai apėmė ne tik seksualinį smurtą, bet ir kitus su privatumu susijusius nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad kaltė įrodyta prisiekusiųjų sprendimu.

    Kuo kaltintas Davidsonas

    38 metų muzikantas anksčiau buvo siejamas su britų naujosios bangos grupe „Spandau Ballet“ ir 2018 metais su ja koncertavo. Taip pat jis buvo dirbęs Londono West End miuzikle „We Will Rock You“.

    Teisme nurodyta, kad anksčiau, 2024 metų vasarą, po atskiro proceso jis jau buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo, seksualinių užpuolimų ir vojerizmo, susijusių su keturiomis moterimis. Dėl vojerizmo jis buvo pripažinęs kaltę, tačiau kitus kaltinimus neigė.

    Nauji kaltinimai ir prokuroro pozicija

    Šių metų pradžioje Davidsonas vėl stojo prieš teismą dėl papildomų kaltinimų: vienas epizodas siejamas su 2015 metų kovu Londone, kitas su 2019 metų gruodžiu Tailande. Abu šiuos kaltinimus jis taip pat neigė.

    Prokuroras Richardas Hearndenas teismui teigė, kad Davidsonas elgėsi kaip plėšrus nusikaltėlis ir, negaudamas to, ko tikėjosi, griebdavosi išžaginimo bei seksualinio prievartavimo. Ši pozicija buvo akcentuojama ir baigiamosiose kalbose.

    Pagalba nukentėjusiosioms ir platesnis kontekstas

    Po nuosprendžio organizacijos Justice and Care atstovė Julie Currie pabrėžė, kad seksualinį smurtą patyrusios moterys dažnai susiduria su didžiulėmis kliūtimis siekdamos teisingumo. Ji akcentavo baimę, spaudimą ir ilgai trunkančius procesus.

    „Seksualinį smurtą išgyvenę žmonės patiria milžiniškas kliūtis siekdami teisingumo, o šis nuosprendis parodo ir nukentėjusiųjų drąsą, ir specializuotos, į traumą orientuotos pagalbos svarbą“, – sakė Julie Currie.

    Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje vis daugiau dėmesio skiriama nukentėjusiųjų apsaugai ir specializuotai pagalbai, kad procesas būtų saugesnis ir mažiau traumuojantis. Teisėsaugos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad paramos mechanizmai gali turėti esminės įtakos liudijimo kokybei ir žmogaus apsisprendimui kreiptis į teismą.