CP v2

Tag: Senamiestis

  • Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje: kur ir kada bus ribojamas eismas

    Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje: kur ir kada bus ribojamas eismas

    Vilniuje birželio 7 dieną prasideda 6-asis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, į kurį, organizatorių teigimu, atvyksta daugiau nei 5 000 dalyvių iš įvairių šalių. Dėl renginių ir procesijos sostinės centre bei Rasų apylinkėse numatyti laikini eismo ir stovėjimo ribojimai.

    Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nuo birželio 6 dienos 8 valandos iki birželio 12 dienos 22 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas ir stovėjimas Rasų gatvės atkarpoje nuo Rasų g. 7 iki Rasų g. 4. Taip pat ribojimai taikomi M. Daukšos gatvės atkarpoje nuo Žiupronių gatvės iki Rasų gatvės ir Vitebsko gatvėje.

    Papildomai nuo birželio 6 dienos 18 valandos iki birželio 7 dienos 16 valandos bus draudžiamas išvažiavimas iš Tilto gatvės į T. Vrublevskio gatvę. Savivaldybė prašo vairuotojų planuoti maršrutus iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis apylankas.

    Birželio 7 dieną nuo 5 valandos paruošiamųjų darbų metu bus ribojamas, o nuo 9 iki 16 valandos bus draudžiamas transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėse. Nuo birželio 7 dienos 8 valandos iki birželio 12 dienos 22 valandos dar bus uždaroma Drujos gatvės pirma eismo juosta šalia Rasų g. 8.

    Didžiausi trumpalaikiai ribojimai numatomi procesijos metu: birželio 7 dieną nuo 14 iki 17 valandos eismas bus draudžiamas Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, M. Daukšos, Subačiaus, Latako, Etmonų gatvėse ir Pasažo skersgatvyje. Tokiais atvejais galimi ir papildomi trumpi stabdymai gretimose gatvėse, jei to prireiktų dalyvių saugumui užtikrinti.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose renginių laikotarpiu, birželio 6–12 dienomis, galios ir kitose stovėjimo zonose. Miestas taip pat informuoja, kad renginio dalyvių patogumui birželio 7–12 dienomis bus dažninamas 89 maršruto autobuso eismas.

    Viešojo transporto judėjimas realiu laiku paprastai stebimas virtualiose švieslentėse ir maršrutų planavimo programėlėse, todėl keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintą situaciją. Vairuotojams patariama įvertinti galimą spūsčių riziką Senamiesčio prieigose ir planuoti daugiau laiko kelionei, ypač birželio 7 dienos vidurdienį ir popiet.

  • Mažeikių miesto šventė Miestas vingyje Ventos: svarbiausios akimirkos ir tai, kas liko už kadro

    Gegužės 28–30 dienomis Mažeikių senamiestis trims dienoms tapo pagrindine miesto traukos vieta, kur vyko tradicinė šventė Miestas vingyje Ventos. Renginiai sukvietė šeimas, bendruomenes ir svečius iš aplinkinių miestų, o programa aprėpė koncertus, šokius, sportą ir kūrybines veiklas.

    Šventės ašimi tapo gyvi pasirodymai ir bendruomeniškumo jausmas, kurį kuria ne tik scena, bet ir mažesni susitikimai senamiesčio erdvėse. Mažeikiai tokiomis progomis paprastai siekia išlaikyti balansą tarp pramogų ir vietos tapatybės, todėl daug dėmesio skiriama vietos kolektyvams bei tradicijoms.

    Renginių maratoną lydėjo ir aktyvios veiklos, kurios pastaraisiais metais tampa vis svarbesne miestų švenčių dalimi. Sporto rungtys ir užsiėmimai vaikams leidžia šventėje dalyvauti platesnei auditorijai, o kūrybinės dirbtuvės padeda įtraukti tuos, kuriems vien koncertų neužtenka.

    Miesto šventės Lietuvoje vis dažniau vertinamos ne tik kaip pramoga, bet ir kaip vietos ekonomikos impulsas, nes į centrines erdves atveda srautus į kavines, smulkiuosius prekybininkus ir paslaugas. Tokie renginiai taip pat tampa proga miestui pristatyti savo identitetą ir stiprinti ryšį su išvykusiais mažeikiškiais, kurie grįžta aplankyti artimųjų.

    Norintys dar kartą prisiminti šurmulį gali peržvelgti vaizdo akimirkas iš šventės, kuriose atsispindi pagrindiniai renginiai ir nuotaika Mažeikių senamiestyje. Organizatoriai ir dalyviai ne kartą pabrėžė, kad didžiausią vertę sukuria pilnos erdvės žmonių ir jausmas, jog miestas trumpam ima gyventi vienu ritmu.

  • Mažeikių senamiestyje keisis eismas: miesto šventės dienomis bus uždaromos gatvių atkarpos

    Mažeikiuose gegužės 29 ir 30 dienomis vyksta tradicinė miesto šventė Miestas vingyje Ventos. Dėl renginių senamiestyje ir centrinėse miesto gatvėse laikinai ribojamas motorinių transporto priemonių eismas.

    Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus, įvertinti galimus vėlavimus ir, jei įmanoma, rinktis apylankas. Didesni pokyčiai numatyti Laižuvos, V. Burbos ir Birutės gatvėse, kur kai kuriose atkarpose eismas bus visiškai draudžiamas.

    Eismo ribojimai gegužės 29 dieną

    Gegužės 29 dieną nuo 10.00 iki 20.00 valandos eismas ribojamas Laižuvos gatvės atkarpoje. Ruožas apima dalį nuo Birutės gatvės ir Laižuvos gatvės sankryžos iki Laižuvos gatvės ir Laisvės gatvės sankryžos.

    Šiuo laikotarpiu paliekama laisva viena juosta judėjimui Laižuvos kryptimi. Vairuotojams rekomenduojama stebėti laikinus kelio ženklus ir vadovautis renginio metu dirbančių eismo reguliuotojų nurodymais.

    Eismo ribojimai gegužės 30 dieną

    Gegužės 30 dieną nuo 7.00 iki 24.00 valandos eismas ribojamas V. Burbos gatvės atkarpoje nuo sankryžos su J. Basanavičiaus gatve iki sankryžos su Birutės gatve. Tuo pačiu laikotarpiu ribojama ir Birutės gatvės atkarpa nuo sankryžos su V. Burbos gatve iki sankryžos su Mindaugo gatve.

    Taip pat gegužės 30 dieną nuo 7.00 iki 18.30 valandos ribojamas eismas V. Burbos gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Laisvės gatve iki sankryžos su J. Basanavičiaus gatve. Nuo 7.00 iki 23.00 valandos eismas ribojamas Laižuvos gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Birutės gatve iki sankryžos su Laisvės gatve.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Miesto šventės metu įprastai suaktyvėja pėsčiųjų srautai, o viešosiose erdvėse vyksta koncertai ir mugės, todėl eismo ribojimai gali būti lydimi papildomų trumpalaikių sustabdymų. Dėl to vairuotojams patariama rinktis tolimesnes stovėjimo vietas ir dalį kelio į centrą planuoti pėsčiomis.

    Gyventojams ir miesto svečiams rekomenduojama sekti oficialią Mažeikių savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją apie galimus papildomus laikinus ribojimus. Jei vykstate į renginius, pravartu atvykti anksčiau, kad būtų galima ramiai rasti vietą automobiliui.

  • Mažeikiuose per šventę bus ribojamas eismas senamiestyje: kur ir kada uždarys gatves

    Mažeikiuose gegužės 29–30 dienomis vyks tradicinė miesto šventė Miestas vingyje Ventos. Renginių metu senamiestyje ir jo prieigose bus laikinai ribojamas motorinių transporto priemonių eismas, dalis gatvių atkarpų bus uždaromos.

    Organizatoriai ir savivaldybė prašo vairuotojų iš anksto planuoti maršrutus, sekti laikinus kelio ženklus ir, jei įmanoma, rinktis apylankas. Didesnių srautų tikimasi vakare, kai į renginius atvyksta daugiau žmonių.

    Eismo ribojimai gegužės 29 dieną

    Gegužės 29 dieną nuo 10.00 iki 20.00 valandos eismas bus ribojamas Laižuvos gatvės atkarpoje. Ribojimas galios nuo Birutės gatvės ir Laižuvos gatvės sankryžos iki Laižuvos gatvės ir Laisvės gatvės sankryžos.

    Nurodytu laiku bus palikta laisva viena eismo juosta judėjimui Laižuvos kryptimi. Vairuotojai raginami atsižvelgti į galimus sulėtėjimus ir rinktis alternatyvius privažiavimus.

    Eismo ribojimai gegužės 30 dieną

    Gegužės 30 dieną nuo 7.00 iki 24.00 valandos bus ribojamas eismas V. Burbos gatvės atkarpoje nuo V. Burbos gatvės ir J. Basanavičiaus gatvės sankryžos iki V. Burbos gatvės ir Birutės gatvės sankryžos.

    Tuo pačiu laikotarpiu ribojimai galios ir Birutės gatvėje, atkarpoje nuo V. Burbos gatvės ir Birutės gatvės sankryžos iki Birutės gatvės ir Mindaugo gatvės sankryžos. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami automobilį palikti toliau nuo šventės zonos.

    Dar vienas ribojimas numatytas gegužės 30 dieną nuo 7.00 iki 18.30 valandos V. Burbos gatvės atkarpoje nuo V. Burbos gatvės ir Laisvės gatvės sankryžos iki V. Burbos gatvės ir J. Basanavičiaus gatvės sankryžos.

    Be to, gegužės 30 dieną nuo 7.00 iki 23.00 valandos eismas bus ribojamas Laižuvos gatvės atkarpoje nuo Birutės gatvės ir Laižuvos gatvės sankryžos iki Laižuvos gatvės ir Laisvės gatvės sankryžos.

  • Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Kauno Rotušės aikštėje keičiasi parkavimo tvarka: aikštė ir jos prieigos priskiriamos Senamiesčio rinkliavos zonai. Tai daroma artėjant Rotušės aikštės rekonstrukcijos pabaigai ir siekiant suvienodinti parkavimo taisykles visame Senamiestyje.

    Iki šiol rekonstrukcijos laikotarpiu čia galiojo laikina oranžinė zona, kurioje parkavimas valandai kainavo 1 eurą. Savivaldybė pabrėžia, kad ši lengvata buvo taikoma kaip laikinas sprendimas, kol vyko darbai ir buvo ribojamas privažiavimas bei automobilių statymo galimybės.

    Priskyrus Rotušės aikštę Senamiesčio zonai, parkavimas valandai kainuos 2 eurus, o rinkliava bus renkama visomis dienomis ir visą parą. Toks režimas taikomas platesnėje Senamiesčio teritorijoje tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, į kurią dabar įtraukiama ir Rotušės aikštė.

    „Grįžtame prie ankstesnės tvarkos – Rotušės aikštė ir jos prieigos priklausys Senamiesčio rinkliavos zonai ir čia automobilio parkavimas valandai kainuos 2 eurus. Atvykstantieji asmeniniais reikalais papildomai pinigų neišleis, nes į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą“, – primena Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pokyčiai siejami ir su Senamiestyje veikiančia sumažintos taršos zona, kurioje 2024 metais vasarą pradėtas taikyti 2 eurų mokestis. Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas padėjo sumažinti tranzitinį eismą siauromis Senamiesčio gatvėmis maždaug trečdaliu.

    Įvažiavimą į sumažintos taršos zoną fiksuoja transporto priemonių atpažinimo vietos pagrindinėse prieigose, o vairuotojai papildomai informuojami švieslentėmis ir kelio ženklais. Savivaldybė ragina planuojant keliones į Senamiestį įsivertinti galiojančius mokesčius ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius susisiekimo būdus ar parkavimą už Senamiesčio ribų.

    Sprendimui dėl rinkliavos zonų pakeitimo Rotušės aikštėje pritarė miesto taryba. Tikimasi, kad suvienodinta tvarka sumažins painiavą vairuotojams ir padės nuosekliau valdyti srautus istorinėje miesto dalyje.

  • Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai, šiemet nešantys Lietuvos kultūros sostinės vardą, bando suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kryptis: istorinio miesto tapatybės saugojimą ir kasdieniams poreikiams pritaikytą modernėjimą. Miesto veidas čia formuojamas ne tik renginiais, bet ir sprendimais, kurie turi likti pasibaigus intensyviausiai programos daliai.

    Vienas ryškiausių Kėdainių išskirtinumų yra daugiakultūrė praeitis, kurią liudija senamiesčio planas, skirtingų konfesijų architektūros ženklai ir prekybinio miesto tradicija. Ši istorija šiandien vis dažniau pristatoma ne kaip vienkartinis pasakojimas turistams, o kaip nuosekliai tvarkomo paveldo pagrindas.

    Kėdainiuose iki šiol juntamas Radvilų epochos palikimas, tačiau miestas stengiasi, kad istorija netaptų vien dekoracija. Didesnis dėmesys skiriamas viešųjų erdvių kokybei, patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais bei aiškesniam senamiesčio ir šiuolaikinių rajonų ryšiui.

    Paveldas kaip miesto ekonomikos dalis

    Kultūros sostinės statusas dažnai tampa proga išbandyti naujus renginių formatus ir pritraukti lankytojų, tačiau ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar miestas sugeba sukurti pastovų srautą. Kėdainiams tai reiškia ne tik didesnį matomumą, bet ir galimybę stiprinti vietos paslaugų sektorių, apgyvendinimą, maitinimą bei kultūrines iniciatyvas.

    Čia ypač svarbi paveldo objektų priežiūra ir įveiklinimas, nes būtent jie kuria atpažįstamą miesto „parašą“ ir išskiria Kėdainius tarp kitų vidutinio dydžio Lietuvos miestų. Miestams, turintiems stiprų istorinį branduolį, tai tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir atsakomybe.

    Kas lieka pasibaigus renginiams?

    Didžiausias iššūkis po kultūros sostinės metų paprastai yra ne suorganizuoti didelį renginių skaičių, o užtikrinti tęstinumą. Jei infrastruktūra, viešosios erdvės ir kultūros pasiūla stiprinami nuosekliai, miestas gali išlaikyti augantį lankytojų dėmesį ir vėliau.

    Kėdainiai šį klausimą sprendžia bandydami išlaikyti pusiausvyrą: kurti šiuolaikinius sprendimus, bet nepamesti istorinio audinio, dėl kurio miestas ir tapo išskirtinis. Tokia kryptis leidžia tikėtis, kad kultūros sostinės impulsas bus ne vien trumpalaikė šventė, o realus postūmis miestui kasdienėje gyventojų ir svečių patirtyje.

  • Želdiniai Vilniaus centre tvarkomi: kur ir kodėl šalinami medžiai bei genimos liepos

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie planuojamus želdinių tvarkymo darbus miesto centre. Numatyta pašalinti vieną nudžiūvusią liepą Vasario 16-osios gatvėje, prie Gedimino prospekto 38 pastato.

    Pasak savivaldybės specialistų, tokie darbai dažniausiai atliekami įvertinus medžių būklę ir galimas rizikas praeiviams bei infrastruktūrai. Nudžiūvę ar pažeisti medžiai gali lūžti vėjo metu, o tai ypač aktualu intensyvaus pėsčiųjų srauto vietose.

    Kur vyks genėjimas ir šalinimas

    Tarp Gedimino prospekto ir Pamėnkalnio gatvės augančioms liepoms bus atliekamas sanitarinis genėjimas. Šis genėjimo tipas paprastai taikomas šalinant nudžiūvusias, pažeistas ar tarpusavyje besitrinančias šakas, kad medis būtų saugesnis ir geriau augtų.

    Taip pat Senamiestyje, Ankštojoje gatvėje 6, planuojama pašalinti prastos būklės karklą, kuris, kaip nurodoma, yra išaugęs iš pamatų. Tokiose situacijose rizika dažnai siejama ne tik su medžio stabilumu, bet ir su galimu poveikiu pastato konstrukcijoms.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Savivaldybės darbai miesto centre įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų eismą ir pėsčiųjų judėjimą, tačiau trumpalaikių ribojimų gali pasitaikyti. Gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į laikinus įspėjamuosius ženklus ir aptvėrimus darbų vietose.

    Želdinių priežiūra didmiesčiuose vis dažniau siejama ne tik su estetika, bet ir su saugumu bei medžių ilgaamžiškumu. Sanitarinis genėjimas ir pavojingos būklės medžių šalinimas paprastai laikomi prevencinėmis priemonėmis, mažinančiomis avarijų tikimybę ir padedančiomis išsaugoti likusius želdinius.