CP v2

Tag: Šengeno erdvė

  • Ryanair perspėja dėl EES: vasarą oro uostuose gali išaugti eilės, Lenkijai siūlo atidėti

    Didžiausias Europos pigių skrydžių vežėjas Ryanair perspėja, kad šią vasarą kelionės per dalį Europos oro uostų gali tapti lėtesnės dėl įsigaliojusio ES sienų kontrolės pakeitimo – Entry/Exit System (EES). Bendrovė teigia, kad sistema kai kur dar neveikia sklandžiai, todėl piko metu gali susidaryti didelės spūstys prie pasų kontrolės.

    EES yra Europos Sąjungos sistema, skirta fiksuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir išvykimą iš Šengeno erdvės trumpalaikiams vizitams. Pirmojo patikrinimo metu renkama biometrinė informacija, todėl vieno keleivio patikra užtrunka ilgiau nei įprastai, ypač jei trūksta įrangos ar darbuotojų.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Ryanair vertinimu, didžiausia problema išryškėja vasaros kelionių piko metu, kai vienu metu atvyksta keli reisai ir pasų kontrolės vietose susidaro „butelio kaklelio“ efektas. Bendrovė nurodo, kad papildomos minutės kiekvienam keleiviui greitai virsta valandomis eilėse, o vėlavimai persikelia ir į skrydžių tvarkaraščius.

    Kaip pavyzdžius, kur anksčiau fiksuotos didesnės eilės ar rizika joms augti, vežėjas mini Krokuvą, Tenerifę Pietų, Palmą, Alikantę, Malagą, Milano Bergamą ir Paryžiaus Beauvais. Nors EES tiesiogiai taikomas ne ES piliečiams, oro uostų pralaidumo sumažėjimas gali paveikti visus keliautojus, nes vėlavimai persiduoda registracijai, įlaipinimui ir jungiamiesiems reisams.

    Ryanair prašymas Lenkijai ir Europai

    Ryanair ragina Europos valstybes EES diegimą arba praktinį taikymą intensyviausiu srauto laikotarpiu atidėti iki rugsėjo, kai kelionių srautai paprastai sumažėja. Bendrovės teigimu, toks sprendimas leistų išvengti situacijų, kai šeimos su vaikais ar vyresnio amžiaus keleiviai priversti ilgai laukti pasų kontrolėje.

    „Akivaizdu, kad EES vis dar nėra pasirengęs vasaros kelionių pikui, todėl rizikuojame ilgomis eilėmis ir skrydžių vėlavimais“, – sakė Ryanair operacijų vadovas Neal McMahon.

    Diskusijos dėl sistemos įgyvendinimo tempo vyksta ne tik Lenkijoje. Kai kurių oro uostų atstovai viešai įspėjo, kad biometrinių patikrų apimtys reikalauja didesnių pajėgumų, o pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti daugiau personalo ir daugiau veikiančių patikros vietų.

    Ką verta žinoti keliautojams

    Keliaujantiems iš Lietuvos ir kitų ES valstybių svarbiausia suprasti, kad EES labiausiai veikia trečiųjų šalių piliečių patikrą, tačiau praktinis poveikis juntamas visame terminale. Jei oro uoste stringa pasų kontrolė, gali pailgėti bendras keleivių judėjimo laikas, o tai didina riziką pavėluoti įlaipinimą ar patirti vėlavimus.

    Oro uostai ir vežėjai paprastai rekomenduoja atvykti anksčiau, ypač maršrutuose, kur susikerta dideli tarptautinių keleivių srautai. Vasarą taip pat dažnėja dienų, kai uždelsimas viename taške greitai išsiplečia į visą skrydžių grandinę, todėl papildomas laiko rezervas tampa realia kelionės draudimo priemone.

  • Krokuvos Balicų oro uostas gerina rekordus: birželį 1 374 235 keleiviai, planas 15 mln iki 2026-ųjų

    Didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas Krokuvoje, vadinamas Kraków-Balice, birželio mėnesį aptarnavo 1 374 235 keleivius. Tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatas dar labiau sustiprina prognozes, kad artimiausiais metais oro uostas gali pasiekti naujus istorinius rekordus.

    Per pirmąjį metų pusmetį oro uostas jau aptarnavo 6 996 238 keleivius. Toks tempas rodo, kad tikslas auginti srautus iki 15 mln. keleivių per metus iki 2026 metų yra realistiškas, ypač turint omenyje tradiciškai stiprų vasaros sezoną.

    „Nuo metų pradžios oro uostas aptarnavo 6 996 238 keleivius, o liepą ir rugpjūtį kartu galime aptarnauti net iki 3 mln. žmonių“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukasz Strutyński.

    Vasaros skrydžių programa apima 172 maršrutus į 118 miestų 38 šalyse. Tarp akcentuojamų naujovių minimi PLL LOT skrydžiai į Madridą, Barseloną, Romą ir Gdanską, o žemų sąnaudų vežėjai plečia krypčių sąrašą, atliepdami išaugusią paklausą poilsinėms ir miestų kelionių kryptims.

    Oro uostas taip pat stiprina procesus keliaujantiems už Šengeno ribų. Birželį pasienio tarnyba čia įrengė penkias papildomas keleivių patikros vietas su biometrinių nuotraukų kameromis, kad eilės piko metu būtų trumpesnės, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę ar tokias kryptis kaip Turkija, Izraelis, Balkanų šalys.

    Dar viena kryptis – pagalba keliautojams, kurie prieš pat skrydį susiduria su dokumentų problema. Oro uoste jau dvejus metus veikia laikinojo paso išdavimo punktas, skirtas tiems, kurių dokumentai baigė galioti, buvo pamesti ar pavogti.

    Skelbiama, kad nuo 2024 metų birželio išduota apie 6 000 vienkartinei kelionei skirtų laikinųjų pasų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama per atostogų sezoną, kai keliautojų srautai ir skrydžių intensyvumas pasiekia metinį piką.

  • Romos oro uostai perspėja dėl EES patikrų: vasarą gali tekti laikinai atsisakyti biometrinių duomenų

    Romos oro uostai perspėja dėl EES patikrų: vasarą gali tekti laikinai atsisakyti biometrinių duomenų

    EES startas kelia įtampą

    Romos oro uostai Fiumičinas ir Čampinas šią vasarą gali būti priversti švelninti Europos Sąjungos naujos Entry/Exit System (EES) tvarkos taikymą, kad išvengtų eilių ir skrydžių grandininio vėlavimo. Apie tai viešai perspėjo Romos oro uostų operatoriaus „Aeroporti di Roma“ vadovas Marco Troncone.

    Jo teigimu, piko metu vienu metu atvykstančių keleivių srautai gali būti nesuderinami su pilna biometrinių patikrų apimtimi. Dėl to, siekiant palaikyti oro uostų pralaidumą, gali tekti laikinai leisti daliai keleivių pereiti kontrolę be visų numatytų procedūrų.

    Ką keičia EES patikra?

    EES sistema pakeičia iki šiol taikytą pasų antspaudavimą skaitmeniniu atvykimo ir išvykimo fiksavimu. Ji skirta trečiųjų šalių keliautojams, atvykstantiems trumpam laikui, ir automatiškai registruoja įvažiavimo, išvažiavimo faktus bei atsisakymus įleisti.

    Praktikoje tai reiškia, kad pasienio kontrolėje papildomai renkami biometriniai duomenys, įskaitant veido atvaizdą ir pirštų atspaudus, taip pat nuskaitomi kelionės dokumentų duomenys. Ši pirmojo įvedimo procedūra, ypač piko valandomis, yra viena pagrindinių eilių priežasčių daugelyje oro uostų.

    Ar oro uostai spės prisitaikyti?

    Marco Troncone pabrėžė, kad didžiausia problema yra ne pati idėja, o greitis ir mastas, kuriuo EES privalo būti įgyvendinama realiomis vasaros kelionių sąlygomis. Jo vertinimu, visiškas, šimtu proc. įgyvendinimas piko metu gali būti nepasiekiamas, todėl oro uostams prireiktų lankstumo, kad būtų išvengta „chaoso“.

    Įtampą didina ir tai, kad pati Europos Sąjunga yra pripažinusi, jog sistemai stabilizuotis gali prireikti iki dvejų metų. Tokia prognozė sustiprina oro uostų baimes, kad pirmosios vasaros su EES gali tapti didžiausiu išbandymu tiek pasienio tarnyboms, tiek oro linijoms.

    Problema ne vien Romoje

    Panašūs signalai girdimi ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Portugalija yra paskelbusi planus vasaros pradžioje stiprinti pajėgas oro uostuose, kad būtų lengviau suvaldyti srautus ir sumažinti laukimo laiką prie pasienio.

    Tuo metu aviacijos sektoriaus atstovai Europoje atvirai kalba, kad būtent biometrinių duomenų surinkimas pirmojo atvykimo metu yra sudėtingiausia grandis. Tai lemia, kad net ir nedideli sistemos trikdžiai ar žmogiškųjų išteklių trūkumas gali greitai virsti ilgomis eilėmis bei vėlavimais visoje oro uosto infrastruktūroje.

    Keliautojams, planuojantiems skrydžius per Romą ar kitus didžiuosius Šengeno erdvės oro uostus, šią vasarą rekomenduojama į oro uostą atvykti anksčiau nei įprastai. Taip pat verta stebėti oro uostų ir oro linijų pranešimus, nes EES taikymo praktika skirtinguose terminaluose gali keistis priklausomai nuo srautų.

  • Portugalija vasarai stiprina oro uostų kontrolę: dar 340 pareigūnų turėtų mažinti eiles

    Portugalija vasarai stiprina oro uostų kontrolę: dar 340 pareigūnų turėtų mažinti eiles

    Portugalija nuo liepos pradžios į nacionalinius oro uostus papildomai komandiruos 340 Viešojo saugumo policijos pareigūnų, siekdama sumažinti spūstis pasienio kontrolėje ir pagreitinti keleivių patikrą. Apie sprendimą paskelbė šalies vidaus reikalų ministras Luísas Nevesas, pabrėžęs, kad pastiprinimas numatytas prieš intensyvų vasaros kelionių sezoną.

    Didžiausia pareigūnų dalis bus nukreipta į Lisabonos oro uostą, kuriame planuojama skirti 140 pareigūnų. Dar 100 pareigūnų ketinama perkelti į Porto oro uostą, o likusieji papildys Faro, Funšalio ir Ponta Delgado oro uostų komandas.

    Pastaraisiais mėnesiais Portugalijos oro uostuose fiksuotos ilgos eilės ir keleivių srautų „butelio kakleliai“, o labiausiai tai jautė Lisabona. Valdžia situaciją siejo su keliomis priežastimis, įskaitant pasikeitusius patikros procesus ir didėjančius turistų srautus, kai vienu metu susiduria daugiau atvykstančių ir išvykstančių reisų.

    Kas keičiasi pasienio patikroje

    Viena iš plačiau aptariamų priežasčių – Europos Sąjungos Atvykimo ir išvykimo sistema, kuri numato detalesnį trečiųjų šalių piliečių registravimą. Sistema renka biometrinius duomenis ir fiksuoja atvykimo bei išvykimo laiką Šengeno erdvėje trumpalaikiams vizitams iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad ilgesnis laukimas Portugalijoje nėra tiesiogiai susijęs su šios sistemos veikimo sutrikimais. Komisija teigė palaikanti ryšį su Portugalija ir prireikus teiksianti papildomą pagalbą, kad pasienio procedūros vyktų sklandžiau.

    Vasaros sezonui ruošiama daugiau pajėgų

    Vidaus reikalų ministras taip pat akcentavo, kad pastarosiomis dienomis situacija oro uostuose, jo vertinimu, stabilizavosi. Pasak jo, net ir itin intensyviomis dienomis, kai keleivių srautas pasiekia vieną didžiausių metų rodiklių, operacijos pavyko suvaldyti geriau nei anksčiau.

    Šis 340 pareigūnų pastiprinimas papildo jau anksčiau skelbtus sprendimus: dar gegužės pabaigoje buvo pranešta apie greitą papildomų pajėgų siuntimą į Lisabonos oro uostą. Tikimasi, kad didesnės komandos prie pasų kontrolės postų leis lanksčiau reaguoti į piko valandas ir sumažins riziką, kad keleiviai praleis skrydžius dėl užsitęsusių patikrų.

    Keliautojams tai reiškia, kad vasarą oro uostuose vis tiek verta planuoti daugiau laiko, ypač skrendant ryto ir vakaro piko metu arba keliaujant už Šengeno ribų. Tačiau Portugalija siunčia aiškų signalą, kad pasienio kontrolės pralaidumo didinimas tampa vienu svarbiausių sezono prioritetų.

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    Kas keičiasi oro uostuose

    Europos oro uostuose šią vasarą gali tekti laukti gerokai ilgiau: pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ keleiviams rekomenduoja atvykti į oro uostą iki trijų valandų prieš skrydį. Priežastis – po „Brexit“ sustiprėjusi patikrų tvarka ir palaipsniui diegiama ES atvykimo ir išvykimo sistema EES.

    Pasak bendrovės, dalis keliautojų jau yra pavėlavę į skrydžius dėl užsitęsusių pasų kontrolės eilių. Daugiausia problemų fiksuojama populiariuose turizmo maršrutuose, o artėjant vasaros pikui oro uostai ruošiasi didesniam keleivių srautui.

    Kaip veikia EES ir kodėl formuojasi eilės

    EES yra ES kuriama atvykimo ir išvykimo apskaitos sistema, skirta ne ES piliečiams, atvykstantiems trumpam laikui į Šengeno erdvę. Ji pakeičia tradicinį pasų antspaudavimą skaitmeniniu registru ir naudoja biometrinius duomenis, įskaitant pirštų atspaudus.

    Didžiausias sulėtėjimas dažniausiai atsiranda pirmojo kontaktinio registravimo metu, kai keliautojui reikia pateikti biometriką ir duomenys turi būti patikrinti sistemoje. Net ir esant papildomoms darbo vietoms, tokie procesai užtrunka ilgiau nei įprasta pasų patikra, todėl piko metu eilės gali šoktelėti iki kelių valandų.

    Ką sako oro uostai ir vežėjai

    „Wizz Air“ Jungtinės Karalystės padalinio vadovė Yvonne Moynihan britų žiniasklaidai teigė, kad EES poveikis skirtingose šalyse nevienodas, tačiau keleiviams patariama būti pasiruošusiems ilgesniam laukimui. Ji pabrėžė, kad bendrovė rekomenduoja vykti į oro uostą trims valandoms iš anksto, o ne įprastoms dviem.

    „Jei matote, kad eilės juda lėtai, turėkite daugiau laiko atsargai, ypač jei laukia persėdimas“, – sakė Yvonne Moynihan.

    Oro uostus vienijanti asociacija ACI Europe taip pat ragina keleivius vadovautis avialinijų nurodytu atvykimo laiku ir pripažįsta, kad kai kuriose vietose eilės gali siekti apie tris su puse valandos. Dalis oro uostų piko metu taiko laikinus srautų valdymo sprendimus, tačiau bendra rizika vasarą išlieka.

    Kam taikoma EES ir kur ji negalioja

    EES taikoma ne ES ir ne Šengeno šalių piliečiams, vykstantiems į Šengeno erdvę trumpoms kelionėms iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai aktualu ir Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie po „Brexit“ priskiriami trečiosioms šalims.

    Tačiau sistema netaikoma ES ir Šengeno piliečiams, taip pat asmenims, turintiems galiojančius leidimus gyventi ar ilgalaikes vizas Šengeno valstybėse. Airija ir Kipras EES netaiko, todėl šiose šalyse išlieka įprasta rankinė pasų kontrolė.

    Praktiniai patarimai keliautojams

    Planuojantiems skrydžius per didžiuosius Europos oro uostus verta iš anksto įvertinti ne tik registracijos į skrydį, bet ir pasų kontrolės laiką. Papildomas laiko rezervas ypač svarbus keliaujant su registruotu bagažu, su vaikais ar turint persėdimą.

    Avialinijos keleiviams taip pat pataria pasirūpinti telefonu ir dokumentais: turėti įkrautą įrenginį, vandens ir pasiruošti galimam ilgesniam stovėjimui eilėse. Jei skrydis jungiamasis, saugiausia planuoti ilgesnį persėdimo laiką, nes vėlavimai pasienio kontrolėje gali išbalansuoti visą kelionės grandinę.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Protrūkis laive ir skirtingos priemonės

    Po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius Europos Sąjungos šalys Briuselyje ėmėsi derinti bendrą reagavimą, kad informacija ir veiksmai tarp valstybių narių nesiskirtų. Pagrindinis tikslas – suderinti, kaip Šengeno erdvėje taikyti izoliacijos ir stebėsenos protokolus, kai užkrato atvejai persikelia per sienas.

    Keleiviai jau perkelti į savo šalis, kur jiems taikomos nacionalinės taisyklės, tačiau praktika skiriasi: dalis žmonių izoliuojami gydymo įstaigose, kitiems nurodyta saviizoliacija namuose. Toks nevienodumas, anot pareigūnų, apsunkina rizikos vertinimą ir komunikaciją, ypač kai keliautojai grįžta į skirtingas sveikatos sistemas.

    WHO rekomendacijos ir ES koordinavimas

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja griežtą 42 dienų stebėseną namuose arba karantino vietoje, skaičiuojant nuo gegužės 10 dienos. Vis dėlto pabrėžiama, kad šalys gali prisitaikyti rekomendacijas prie savo konteksto, todėl ES lygmeniu ieškoma bendro vardiklio, kuris užtikrintų palyginamą saugumo lygį.

    Reaguodamos į incidentą, ES institucijos aktyvavo bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris krizėse padeda koordinuoti pagalbą, transportą ir logistiką. Kai kuriais atvejais organizuoti evakuaciniai skrydžiai, o operacijų centru įvardytas Tenerifės pietinis oro uostas.

    Kuo hantavirusas skiriasi nuo COVID-19?

    Ekspertai ragina neskubėti lyginti šio protrūkio su COVID-19, nes hantavirusas plinta kitaip ir turi kitą ligos eigą. Vertinant riziką visuomenei, akcentuojama, kad tai nėra naujos pandemijos pradžia, o lokalus protrūkis, susietas su konkrečia aplinka laive ir artimais kontaktais.

    „Tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Pasak specialistų, hantaviruso perdavimas paprastai siejamas su artimu, intensyviu kontaktu, o ne su plačiu plitimu kaip respiratorinių virusų atveju. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiksliai identifikuotiems kontaktams, stebėsenai ir greitam simptomų atpažinimui.

    Ką tiria ECDC ir kas toliau?

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras toliau aiškinasi, kaip tiksliai įvyko užsikrėtimai ir kokia buvo pradinė grandis. Preliminari hipotezė – pirmasis atvejis galėjo būti susijęs su kelione Argentinoje prieš įlipant į laivą, o vėliau virusas plito tarp dalies keleivių jau laive.

    Du žmonės, vienas Prancūzijoje ir vienas Ispanijoje, karantino laikotarpiu patyrė simptomus ir yra gydomi ligoninėje. ECDC nurodo, kad visi europiečiai, buvę laive, identifikuoti ir įtraukti į stebėseną, o šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai būtų naujas virusas ar nauja atmaina.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad sveikatos grėsmės sienų nepaiso, todėl vienoda komunikacija, greitas duomenų apsikeitimas ir suderintos taisyklės Šengeno erdvėje tampa esminiu atsaku į panašias situacijas. Kartu tai laikoma dar vienu priminimu, kad po pandemijos sustiprintos parengties priemonės turi veikti praktikoje, o ne likti vien dokumentuose.

  • Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Pigių skrydžių bendrovė iš Dublino „Ryanair“ perspėja, kad nauja ES atvykimo ir išvykimo sistema EES gali sukelti papildomų spūsčių oro uostuose. Anot vežėjo, per gegužės savaitgalį daliai keleivių teko apie valandą laukti pasų kontrolėje, o vasaros piko metu rizika tik didės.

    Bendrovė teigia, kad kai kurios šalys dar nėra iki galo pasirengusios sklandžiai taikyti EES, todėl siūlo sistemos diegimą atidėti bent iki rudens. „Ryanair“ taip pat akcentuoja, kad eilės ypač matomos ten, kur keliauja daugiau ne ES šalių piliečių, kuriems taikomos papildomos patikros procedūros.

    Lenkijos VRM: stabdyti nėra pagrindo

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija (VRM) nurodo, kad ES teisės aktai nenumato galimybės ilgesniam laikui sustabdyti EES veikimo nei visoje sistemoje, nei visų konkrečios trečiosios šalies piliečių atžvilgiu. Ministerija tvirtina, kad Lenkija EES integravime yra viena lyderių.

    Nuo balandžio 10 dienos EES veikia visuose 71 Lenkijos pasienio kontrolės punktuose. VRM pabrėžia, kad sistemos darbas nuolat stebimas, o laikini nesklandumai sprendžiami operatyviai, didinant technines ir žmogiškųjų išteklių pajėgas ten, kur srautai didžiausi.

    „Lenkijos pasienio tarnybos turi pakankamą techninę bazę ir personalą, kad keliautojai būtų aptarnaujami sklandžiai pagal naujus ES reikalavimus“, – teigia VRM.

    Ką rodo skaičiai ir kam taikoma EES

    Ministerija tvirtina, kad EES veiksmingumą patvirtina operaciniai duomenys: nuo projekto pradžios 2025 metų spalį sistemoje užfiksuota beveik 6,8 mln. sienos kirtimų ir apie 2,4 mln. asmenų. VRM nurodo, kad EES padėjo tiksliai identifikuoti 9 400 atvejų, kai buvo būtina atsisakyti leisti atvykti į Lenkiją.

    EES taikoma trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Šengeno erdvę trumpam laikui, paprastai iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sistema aktuali ir britams, taip pat, pavyzdžiui, keliautojams iš Turkijos ar Ukrainos, kai taikomas trumpalaikis režimas.

    Pirmosios registracijos metu paprastai fiksuojamas veido atvaizdas, o vyresniems nei 12 metų asmenims imami ir pirštų atspaudai. VRM nurodo, kad pirminė registracija vidutiniškai užtrunka kiek daugiau nei minutę, o vėlesni patikrinimai, kai duomenys jau sistemoje, trunka maždaug perpus trumpiau.

    Kodėl oro uostuose gali ilgėti eilės

    Nors EES diegimo tikslas yra automatizuoti ir tikslinti atvykimų bei išvykimų apskaitą, pereinamuoju laikotarpiu papildomas laikas prie kontrolės kabinų gali virsti eilėmis. Didžiausia įtampa tikėtina oro uostuose, kur vienu metu susitelkia keli reisai ir nemaža dalis keleivių yra iš ne ES valstybių.

    Dėl to keliautojams dažniau rekomenduojama į oro uostą atvykti gerokai anksčiau, o kai kuriais atvejais minima ir trijų valandų atsarga. VRM pripažįsta, kad buvo fiksuota situacijų, kai dėl eilių dalis keleivių nespėjo į skrydžius, tačiau tikina, kad sistemos nauda saugumui nusveria nepatogumus.

    „EES ryškiai prisideda prie Lenkijos ir visos Šengeno erdvės saugumo, padeda valdyti sienas ir nustatyti piktnaudžiavimą legaliu atvykimu bei buvimu“, – pabrėžia VRM.

    Institucija tvirtina, kad dėl šių priežasčių nukrypimai nuo sistemos taikymo nėra pagrįsti, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas srautų valdymui ir procesų optimizavimui prieš vasaros kelionių piką.

  • Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Klastotė išplito socialiniuose tinkluose

    Socialiniuose tinkluose plačiai dalijamasi tariamu laikraščio pirmuoju puslapiu, kuriame teigiama, kad Ispanijos premjeras Pedro Sánchez žada naujai įteisintiems migrantams mokėti po 2 800 eurų per mėnesį šeimai. Esą išmokos būtų mokamos iki dvejų metų, kol žmonės susiras darbą.

    Šis vaizdas pateikiamas kaip straipsnis iš neva egzistuojančio leidinio „El Diario de España“ ir siejamas su Madrido paskelbta migrantų įteisinimo programa. Tačiau faktų tikrintojai ir institucijos nurodo, kad tokia publikacija yra klastotė, o išmokų pažadas neatitinka teisės aktų.

    Kas neatitinka realybės?

    Pirmiausia, tariamas leidinys „El Diario de España“ neturi patikimų pėdsakų: nerandama nei oficialios interneto svetainės, nei redakcijos rekvizitų ar ankstesnių publikacijų. Tokie požymiai būdingi dezinformacijos kampanijoms, kai suklastojamas tariamai patikimos žiniasklaidos formatas.

    Klastotėje nurodoma publikavimo data siejama su 2024 metais, tačiau Ispanijos vyriausybės sprendimų chronologija su tuo nesutampa. Įteisinimo priemonės buvo pristatytos gerokai vėliau, o pati programa įsigaliojo tik 2026 metais, todėl „sensacingas“ pažadas neatlaiko elementaraus laiko patikrinimo.

    Be to, klastotėje minima iniciatyva su konkrečiu pavadinimu ir metų intervalais viešuose šaltiniuose nėra patvirtinama. Tokie išgalvoti programų pavadinimai dažnai naudojami tam, kad žinutė atrodytų „oficialiai“ ir būtų lengviau ja patikėti.

    Ką iš tiesų numato įteisinimo programa?

    Ispanijos įteisinimo mechanizmas iš esmės susijęs ne su išmokomis, o su teise legaliai gyventi ir dirbti šalyje. Pagal oficialiai paskelbtas taisykles, asmenys turi atitikti nustatytas sąlygas, įskaitant nepriekaištingą teistumo istoriją, ir per nustatytą terminą pateikti paraišką atnaujinamam leidimui gyventi.

    Klastotėje įvardyta suma neatsispindi teisės akte, kuriuo įtvirtinta programa, o Madrido institucijos viešai paneigė, kad būtų planuojama dalyti tokio dydžio pinigines išmokas. Esminis programos tikslas – sureguliuoti jau šalyje esančių žmonių statusą, kad jie galėtų dirbti legaliai ir būtų įtraukti į įprastą administracinę tvarką.

    Ši tema nuo pat paskelbimo tapo palankia terpe dezinformacijai, nes migracijos politika dažnai išnaudojama emocijoms kurstyti. Tokiais atvejais populiariausia taktika – kurti skambias, paprastai patikrinamas, bet greitai plintančias „antraštes“ apie tariamas išmokas ar privilegijas.

    Kodėl tai svarbu visai Europos Sąjungai?

    Diskusijos dėl Ispanijos sprendimo pasiekė ir Europos lygmenį: Europos Komisijoje buvo viešai išsakyta atsargumo dėl galimo poveikio Šengeno erdvei ir bendroms migracijos kontrolės kryptims. Kritikai baiminasi, kad nacionalinės įteisinimo programos gali skatinti antrinę migraciją, nors teisės gyventi vienoje ES šalyje automatiškai nesuteikia teisės laisvai įsikurti kitoje.

    Tuo metu Ispanijos valdžios atstovai pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas jau šalyje gyvenančių ir dirbančių žmonių situacijai sureguliuoti, aiškiau apibrėžiant jų teises ir pareigas. Tokie sprendimai Europoje nuolat kelia įtampą tarp darbo rinkos poreikių, vidaus saugumo argumentų ir politinių debatų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vartotojams verta tikrinti kelis bazinius požymius: ar egzistuoja minima žiniasklaidos priemonė, ar datos sutampa su oficialiais pranešimais, ir ar teiginiai atkartojami institucijų dokumentuose. Kuo skambesnė suma ar pažadas, tuo didesnė tikimybė, kad tai sukurta vien tam, kad sukeltų pasipiktinimą ir būtų dalijamasi.