Tag: Seni

  • Lenkų grupė Indijoje dirba beveik 25 metus: prekės pristatomos per minutes, „Lenkijoje to neįmanoma“

    Lenkijos higienos ir medicinos gaminių grupė Torūnės tvarsliavos medžiagų įmonė (TZMO) Indijoje veikia nuo 2002 metų ir per šį laiką iš arti pamatė, kaip sparčiai keičiasi šalis – ypač skaitmeninėje prekyboje, kur pristatymo laikas jau skaičiuojamas minutėmis.

    Apie Indijos rinkos „taisykles“ ir tai, kodėl vien technologinės pažangos nepakanka, portalui WNP pasakojo Krystyna Boryk-Józefowicz – konsultantė, laikoma vienu pagrindinių TZMO plėtros Indijoje architektų. Jos teigimu, pokyčiai tokie greiti, kad lyginant su Indija prieš 20 metų, tai „visai kita šalis“.

    Į Indiją grupė atėjo per bendrą įmonę su vietos partneriu Tamil Nadu valstijoje. Vėliau, pasikeitus teisinei aplinkai ir išpirkus partnerio dalį, nuo 2013 metų įmonė tapo visiškai valdoma TZMO, čia vystoma gamyba ir veikia nuosavas logistikos centras.

    Patirtis Indijoje, anot pašnekovių, pareikalavo mokytis vietos kultūros ir kasdienybės – nuo skirtingų papročių atskirose valstijose iki darbo organizavimo sprendimų, kurių Europoje įprastai neprireikia. Tuo pat metu tai atvėrė kelią ir naujiems produktams, reaguojant į besikeičiančius Indijos visuomenės poreikius.

    Veikla Indijoje: nuo bendros įmonės iki nuosavos gamybos

    TZMO yra Lenkijos grupė, gaminanti higienos, slaugos ir medicinos gaminius, o jos produkcija pasiekia daugiau nei 80 rinkų. Indijoje plėtra pradėta 2002 metais, kai kartu su vietos partneriu įsteigta „BellaPremier Happy HygieneCare“ Tamil Nadu valstijoje.

    Kaip nurodoma, nuo 2013 metų ši bendrovė visiškai priklauso TZMO. Ji ne tik gamina produkciją, bet ir turi savo logistikos centrą, o prekybą Indijoje padeda vystyti atskiros grupės įmonės Bangalore (Bengaluru) ir Mumbajuje.

    Pašnekovės pabrėžia, kad norint sėkmingai veikti Indijoje neužtenka atvykti „su produktu“ – reikia būti vietoje ir nuolat prisitaikyti prie realybės, kuri skiriasi net ir šalies viduje. Skirtumai juntami tarp atskirų regionų: kalbų, papročių, religijų, kasdienių taisyklių.

    Vienas ankstyvų pavyzdžių – sprendimas fabrike užtikrinti atskirus įėjimus moterims ir vyrams, nes vietos bendruomenėje tai buvo būtina, kad moterys apskritai ryžtųsi ateiti dirbti. Pasak K. Boryk-Józefowicz, Indija daug kur išlieka kaimiška, o reputacija ir tradicijos turi didelę įtaką darbo pasirinkimams.

    Tabu mažėjimas ir švietimas mokyklose

    TZMO atstovės pasakoja, kad prieš keliolika ar keliasdešimt metų menstruacinė higiena Indijoje buvo itin jautri tema, o pirkimo procesas mažose parduotuvėse dažnai vykdavo tyliai ir beveik „nematomai“ – prekės būdavo įvyniojamos į laikraštį.

    Situaciją, jų teigimu, pakeitė ilgalaikės Indijos centrinės ir valstijų valdžios socialinės kampanijos, taip pat mergaitėms skirtų tualetų plėtra mokyklose. Pašnekovės pabrėžia, kad verslas galėjo šią kryptį palaikyti, tačiau impulsas pokyčiams kilo iš Indijos sprendimų priėmėjų.

    TZMO Indijoje vykdo ir edukacines iniciatyvas mokyklose – „Bella Training Program“. Įmonės atstovė Alina Posłuszny pasakojo, kad bendradarbiaujama su Karnatakos valdžia, o mokymai apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir higieną ilgainiui pradėti vesti vietinėmis kalbomis, nes jautrioms temoms paauglių gimtoji kalba yra daug efektyvesnė.

    Pristatymas per minutes ir kodėl „reikia būti vietoje“

    Viena ryškiausių pastarųjų metų permainų – vartotojų įpročiai ir itin greita prekyba didmiesčiuose. A. Posłuszny teigimu, Indijoje „quick commerce“ jau konkuruoja ne valandomis ar dienomis, o minutėmis, o pristatymas vis dažniau turi trukti trumpiau nei dešimt minučių.

    K. Boryk-Józefowicz pateikė asmeninį pavyzdį: pametusi vaistą, ji jį užsakė internetu dar sėdėdama taksi spūstyje, o siunta esą pasiekė namų duris anksčiau, nei ji grįžo. Tokius greičius, anot A. Posłuszny, Indijos platformos pasiekia pasitelkdamos smulkių parduotuvių tinklą ir atsiskaitymus tarp platformos bei vietinių prekybininkų.

    Toks modelis keičia ir tiekėjų reikalavimus: gamintojams tenka prisitaikyti prie kitokios logistikos, nes greitas pristatymas galutiniam pirkėjui remiasi labai tankiu tarpininkų ir mažų parduotuvių tinklu. Pašnekovės pripažįsta, kad tiekimo grandinė tampa sudėtingesnė, o pažadų dėl pristatymo greičio nesilaikymas gali kainuoti rinkos dalį.

    Kartu jos pabrėžia platesnę pamoką: net ir itin pažangi skaitmeninė infrastruktūra nereiškia, kad Indija taps „tok ia kaip Europa“. Verslui, kuris nori veikti Indijoje, reikia nuolat sekti vietos realybę, o kartais ir priimti sprendimus, kurie iš šalies atrodo netikėti, bet vietos kontekste yra būtini.