Kodėl per karščius nesinori valgyti?
Per karščius apetitas dažnai sumažėja, nes organizmas daugiau energijos skiria vėsinimuisi, o sunkesnis maistas apkrauna virškinimą. Dėl to net įprastos porcijos gali atrodyti per didelės, o pati mintis apie gaminimą vargina.
Vis dėlto vien vanduo, kava ir keli vaisiai visai dienai nėra išeitis, ypač vyresniems žmonėms. Trūkstant energijos ir skysčių gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas, raumenų mėšlungis, suprastėti savijauta.
Mažesnės porcijos, bet daugiau naudos
Karštomis dienomis geriau rinktis mažas porcijas, bet valgyti dažniau. Vietoj vieno didelio pietų patiekalo labiau tinka keli lengvi valgiai per dieną: pusryčiai, užkandis, šalta sriuba, jogurtas su vaisiais, lengva vakarienė.
Dažnai geriau toleruojami vėsūs arba drungni patiekalai, kurie nereikalauja ilgo stovėjimo prie viryklės. Patogu gaminti ryte arba vakare, kai namuose vėsiau, o dieną rinktis iš anksto paruoštus paprastesnius sprendimus.
Kas turėtų atsirasti lėkštėje?
Vaisiai ir daržovės vasarą padeda ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl skysčių, kurių gauname su maistu. Tinka agurkai, pomidorai, salotos, cukinijos, ridikėliai, paprikos, taip pat arbūzas, melionas, uogos, persikai ar nektarinai.
Vien vaisiais visos dienos geriau neplanuoti, nes jie ne visada suteikia sotumo ilgesniam laikui. Lengvą užkandį verta papildyti jogurtu, kefyru, varške, avižiniais dribsniais ar riešutų sauja, kad organizmas gautų ir baltymų, ir ilgiau išliekančios energijos.
Vyresniame amžiuje ypač svarbu nepamiršti baltymų, nes jie padeda palaikyti raumenų masę ir jėgą. Karštyje patogiau rinktis lengvesnius šaltinius, pavyzdžiui, fermentuotus pieno produktus, kiaušinius, žuvį, ankštinius ar liesesnę paukštieną.
Kai valgyti sunku, gelbsti kokteiliai
Jei kramtyti nesinori, daliai žmonių lengviau „išgerti“ maistą. Tuomet praverčia kokteiliai su kefyru, pasukomis ar natūraliu jogurtu, papildyti vaisiais ir nedideliu kiekiu avižinių dribsnių ar maltų linų sėmenų.
Vien sultys nėra geriausias sprendimas, nes jos greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, bet sotina trumpai. Geriau rinktis gėrimą, kuriame yra ir baltymų, kad energija laikytųsi stabiliau.
Kokio maisto geriau vengti?
Karštis nesiderina su riebiais, sunkiai virškinamais patiekalais, nes jie gali didinti mieguistumą ir troškulį. Daug kepto maisto, greitas maistas, riebūs padažai, saldūs desertai ir labai sūrūs užkandžiai papildomai apkrauna organizmą.
Vienos dienos prastesnis apetitas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau verta stebėti požymius. Jei žmogus beveik nevalgo ilgiau nei parą, pastebimai silpsta, vemia, viduriuoja, labai mažai šlapinasi ar atsisako gerti, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.
Karštyje esmė paprasta: valgykite mažiau, bet prasmingiau, ir nepamirškite skysčių. Geriausias pasirinkimas yra toks, po kurio jaučiatės lengviau, bet ne silpniau.