Tag: Senjorų priežiūra

  • Net sunkiai pažeistas smegenis gali pažadinti muzika: kaip muzykoterapija padeda po insulto

    Net sunkiai pažeistas smegenis gali pažadinti muzika: kaip muzykoterapija padeda po insulto

    Visuomenei senstant, daugėja žmonių, kuriems po insulto ar sergant demencija reikia ne tik medicininės priežiūros, bet ir kasdienės aktyvinimo terapijos. Specialistai pabrėžia, kad apatija, uždarumas ir emocijų prislopimas tokiais atvejais dažnai kyla ne iš charakterio, o iš neurologinių pokyčių smegenyse.

    Sergant demencija ar patyrus insultą gali sutrikti sritys, atsakingos už motyvaciją, iniciatyvą ir malonumo pojūtį, todėl žmogui darosi sunku įsitraukti net į paprastas veiklas. Prisideda ir psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, persikėlus į slaugos įstaigą dažnas patiria kontrolės praradimą, o tai dar labiau skatina pasyvumą.

    Tokiose situacijose vis dažniau minimas įrodymais grįstas metodas – muzykoterapija. Tai nėra foninė muzika ar koncertas, o struktūruotas terapinis procesas, kai muzika naudojama konkretiems tikslams: gerinti dėmesį, kalbą, atmintį, mažinti nerimą, agresiją, skatinti judesius ir socialinį kontaktą.

    Kaip muzika veikia smegenis?

    Mokslininkai nustatė, kad muzika vienu metu aktyvina kelias smegenų sistemas – klausos, judesių, emocijų ir pažintines. Dėl to ji gali tapti ypač naudinga žmonėms, kurių kalbiniai ar motoriniai gebėjimai yra nusilpę, o įprastos užduotys, pavyzdžiui, dėlionės ar rankdarbiai, nebeįtraukia.

    Tyrimuose taip pat pažymima, kad muzikinė atmintis neretai išlieka ilgiau nei kitos atminties formos. Praktikoje tai reiškia, kad žmogus, kuriam sunku prisiminti vardus ar dienos įvykius, vis dar gali atpažinti jaunystės dainas, įsijungti į ritmą ar net prisiminti žodžius.

    Reguliarios muzykoterapijos programos siejamos su elgesio ir nuotaikos simptomų mažėjimu sergant demencija. Klinikinėje praktikoje tai ypač svarbu, nes sumažėjęs sujaudinimas ar nerimas gali palengvinti kasdienę priežiūrą, sumažinti konfliktines situacijas ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

    Kuo skiriasi nuo paprasto koncerto?

    Muzykoterapijoje svarbiausia ne atlikėjo programa, o ryšys su dalyviu ir aiškus terapinis tikslas. Užsiėmimai paprastai vyksta mažesnėse grupėse, o veiklos pritaikomos pagal dalyvių būklę: nuo paprasto dainavimo ir ritmo pratimų iki judesių sinchronizavimo ar rankų smulkiosios motorikos lavinimo.

    Specialistai pabrėžia, kad didelėse, labai įvairiose grupėse terapinį efektą pasiekti sunkiau, nes vieniems reikia lėtesnio tempo ir aiškių, pasikartojančių struktūrų, kitiems – daugiau aktyvumo. Dėl to profesionali praktika paprastai remiasi individualizavimu, o ne masiniais renginiais.

    Užsiėmimų trukmė dažniausiai derinama prie žmogaus pajėgumo: labiau pažeidžiamiems pacientams parenkamas trumpesnis, aiškiai struktūruotas darbas, kad būtų išvengta pervargimo. Akcentuojama ir taisyklė, kad žmogus nėra verčiamas dainuoti ar groti – svarbu suteikti pasirinkimo jausmą, kuris demencijos ir slaugos kontekste dažnai būna prarandamas.

    Kodėl tai svarbu šeimoms ir įstaigoms?

    Slaugos ir globos įstaigoms vienas didžiausių iššūkių – gyventojų pasyvumas ir nuolatinis stimulų trūkumas. Kai žmogus daug laiko praleidžia tyloje, miegodamas ar žiūrėdamas į vieną tašką, ilgainiui silpnėja jo socialiniai įgūdžiai, nyksta kasdieniai įpročiai, o personalui darosi sunkiau užmegzti kontaktą.

    Muzykoterapija gali tapti papildomu, nefarmakologiniu įrankiu, kuris padeda ne tik pačiam žmogui, bet ir personalui. Jei dalyvis po užsiėmimų būna ramesnis, labiau įsitraukęs ir lengviau bendraujantis, tai mažina įtampą kasdienėse situacijose ir leidžia daugiau dėmesio skirti individualiai priežiūrai.

    Šeimoms ekspertai pataria domėtis, ar įstaigoje taikomi įrodymais grįsti nefarmakologiniai metodai, ir aiškiai išsakyti poreikį. Praktika rodo, kad paslaugų paklausa dažnai formuoja pasiūlą, o sisteminiai pokyčiai sparčiau vyksta ten, kur artimieji aktyviai dalyvauja sprendimuose.

    Namuose taip pat gali padėti paprasti, bet apgalvoti sprendimai: klausytis žmogui artimos muzikos, kartu niūniuoti, ploti ritmą, judėti pagal dainą ar prisiminti tekstų nuotrupas. Vis dėlto pabrėžiama, kad klinikinį efektą, ypač po insulto ar esant ryškiems demencijos simptomams, dažniausiai užtikrina profesionaliai suplanuota terapija.

  • Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyne įsikūręs senjorų priežiūros startuolis „Patronus“ pranešė uždaręs 11 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė kuria mobilų avarinės pagalbos išmanųjį laikrodį ir šeimos programėlę, o gautas lėšas ketina skirti plėtrai ir naujiems produktams, susijusiems su gerove bei kasdieniu skaitmeniniu palydovu.

    Raundui vadovavo 3TS Capital Partners, prisidėjo „Grazia Equity“ ir ankstesni investuotojai „Singular“, „Burda Principal Investments“, „Adjacent“, NAP bei UVC Partners. „Patronus“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams skubios pagalbos iškvietimo pakabukams, kurie, nors naudojami dešimtmečius, dažnai lieka stalčiuje ar ant naktinio staliuko.

    „Norime sukurti pasaulį, kuriame senėjimas reiškia saugumą, savarankiškumą ir ryšį. Technologija turi prisitaikyti prie žmonių, o ne atvirkščiai“, – sakė „Patronus“ įkūrėjas Benas Staudtas.

    Startuolį 2022 metais įkūrė Benas Staudtas ir Timas Wagneris. Pasak bendrovės, klasikiniai avariniai pakabukai dažnai suvokiami kaip stigmatizuojantys, nepatogūs ir vizualiai primenantys medicininį prietaisą, todėl dalis vartotojų jų nenuolat dėvi.

    „Patronus“ teigia, kad prieš pristatydama pirmąjį produktą komanda konsultavosi su daugiau nei 1 000 potencialių klientų. Iš šių pokalbių išryškėjo, kad problema dažnai yra ne techninė, o susijusi su orumu ir kasdienio naudojimo įpročiais.

    Bendrovės laikrodis, kaip teigiama, išoriškai primena įprastą aksesuarą, turi integruotą SIM kortelę ir gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto tinklo. Paspaudus mygtuką, vartotojas sujungiamas su skubios pagalbos centru, kuris, anot įmonės, veikia visą parą Vokietijoje.

    Kartu su laikrodžiu sukurta programėlė šeimos nariams, kurioje matoma, ar laikrodis dėvimas, ar žmogus išėjo iš namų, taip pat jo buvimo vieta. Įvykus nelaimei, artimieji gauna pranešimą ir gali susisiekti per laikrodį.

    „Patronus“ skelbia, kad laikrodį kasdien dėvi 85 proc. vartotojų, o aktyvių naudotojų skaičius siekia apie 25 000. Bendrovė taip pat nurodo, kad jų sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 500 000 skubios pagalbos skambučių, o su senjorais per programėlę susietų šeimos narių yra apie 50 000.

    Viena iš naujų krypčių, kurią „Patronus“ įvardija kaip prioritetą, yra vienišumo mažinimas vyresniame amžiuje. Tam kuriamas DI paremtas skaitmeninis palydovas laikrodyje, kuris būtų pasiekiamas nuolat, tačiau, bendrovės teigimu, neturėtų pakeisti žmogiško ryšio.

    Ankstesniais metais „Patronus“ jau buvo pritraukusi didesnį finansavimą plėtrai, o dabartinis 11 mln. eurų raundas rodo investuotojų dėmesį vadinamajai senėjimo technologijų rinkai. Europoje augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, sprendimai, sujungiantys saugumą, savarankiškumą ir ryšį su artimaisiais, tampa vis svarbesne skaitmeninės sveikatos ir priežiūros ekosistemos dalimi.