Tag: Senjorų sveikata

  • 93-ejų gydytojas tvirtina 40 metų nesirgęs: kasdieniai įpročiai, kurie stebina

    93-ejų Pietų Korėjos gydytojas ir psichiatras per televizijos laidą papasakojo, kad esą jau 40 metų nėra sirgęs peršalimu. Jis teigia, kad savijautą lemia ne brangūs vaistai, o nuoseklūs kasdieniai įpročiai ir požiūris į gyvenimą.

    Gydytojas sako, kad sąmoningai atsisakė vairuoti dar būdamas 75-erių, kai, jo vertinimu, reakcija pradėjo lėtėti. Vietoje automobilio jis renkasi viešąjį transportą, taip, anot jo, mažindamas riziką sau ir kitiems eismo dalyviams.

    „Jei matau, kad mano reakcija lėtėja, neturiu teisės rizikuoti kitų žmonių saugumu“, – sakė jis.

    Pasak gydytojo, net ir būdamas vyresnis nei 65 metų, kai kai kuriose Pietų Korėjos vietose senjorams taikomos lengvatos, jis dažniausiai už keliones moka pats. Jis aiškina nenorintis būti našta valstybei, kol dar dirba ir gauna pajamų.

    Taip pat jis teigia sąmoningai nesėdantis vietose, skirtose vyresnio amžiaus žmonėms, kad jaunesni keleiviai nesijaustų spaudžiami užleisti vietą. Tokį elgesį jis vadina pagarbos aplinkiniams praktika, kuri, jo manymu, padeda išlaikyti gerus socialinius ryšius ir emocinę pusiausvyrą.

    Kasdienis judėjimas ir rutina

    Gydytojas pabrėžia, kad jo diena prasideda nuo 30–40 minučių mankštos. Į rutiną jis įtraukia tempimo pratimus, atsispaudimus, pritūpimus, treniruotę su stepperiu ir trumpą meditaciją, kad susikoncentruotų dienos darbams.

    Vakare jis, pasak paties, visada išeina pasivaikščioti maždaug pusvalandžiui ir stengiasi nepraleisti šio įpročio jokiomis aplinkybėmis. Net komandiruočių metu pratimus atlieka viešbutyje, nes svarbiausia jam yra tęstinumas.

    Specialistai dažnai pabrėžia, kad reguliari, vidutinio intensyvumo fizinė veikla vyresniame amžiuje siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, geresne raumenų funkcija ir pusiausvyra. Be to, kasdienis judėjimas gali prisidėti prie geresnės miego kokybės ir mažesnio streso.

    Imunitetas ir sveiko proto ribos

    Nors gydytojo teiginys apie 40 metų be peršalimo skamba įspūdingai, tokias istorijas vertėtų vertinti atsargiai, nes jos dažniausiai remiasi asmenine patirtimi, o ne medicininiais įrašais. Peršalimų dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, kontaktų skaičiaus, aplinkos, miego, streso, lėtinių ligų ir skiepijimo.

    Vis dėlto jo akcentuojami principai atitinka šiuolaikines sveikatos rekomendacijas: reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, streso valdymas ir atsakingi sprendimai kasdienybėje. Ekspertai taip pat primena, kad svarbu laikytis rankų higienos, vėdinti patalpas ir, esant indikacijoms, skiepytis nuo sezoninių infekcijų.

    Sunkumai, kurie užgrūdina

    Gydytojas savo ištvermę sieja ir su ankstyvo gyvenimo patirtimis. Jis pasakoja augęs didelio skurdo sąlygomis, o mokykliniais metais patyręs Korėjos karo sukrėtimus, todėl, jo manymu, išsiugdė atsparumą ir discipliną.

    „Sunkūs laikai išmokė mane ištverti ir kasdien pasirūpinti savo kūnu bei protu“, – sakė jis.

    Specialistai sutinka, kad psichologinis atsparumas ir aiški dienos struktūra gali padėti lengviau tvarkytis su įtampa, tačiau pabrėžia, jog tai nepakeičia medicininės priežiūros. Pajutus simptomus ar turint lėtinių ligų, svarbu laiku kreiptis į gydytojus ir nepainioti motyvuojančių istorijų su universaliomis gydymo taisyklėmis.

  • Senjoras visą dieną guli ir snaudžia? Gydytojai įspėja: tai gali būti rimtos ligos signalas

    Senjoras visą dieną guli ir snaudžia? Gydytojai įspėja: tai gali būti rimtos ligos signalas

    Vyresniame amžiuje poreikis ilsėtis gali didėti, tačiau staiga sumažėjusi energija ne visada reiškia natūralų senėjimą. Ypač neramina situacija, kai anksčiau savarankiškas žmogus ima pramiegoti didelę dienos dalį, nenori keltis, praranda susidomėjimą aplinka.

    Tokie pokyčiai dažnai rodo, kad organizme vyksta procesai, kuriuos būtina įvertinti. Ilgalaikis mieguistumas gali būti susijęs su miego sutrikimais, lėtinių ligų paūmėjimu, infekcija, skysčių trūkumu ar net netinkamai suderintais vaistais.

    Mieguistumas gali slėpti miego sutrikimus

    Viena dažnų, bet vis dar nepakankamai atpažįstamų priežasčių yra obstrukcinė miego apnėja. Naktį kartojantis kvėpavimo sustojimas ar jo susilpnėjimas ir trumpi prabudimai lemia, kad miegas neatsistato, nors žmogus lovoje praleidžia daug valandų.

    Dieną tai gali pasireikšti mieguistumu, dėmesio stoka, galvos skausmais, dirglumu ir bendru silpnumu. Artimieji neretai pastebi garsų knarkimą, kvėpavimo pauzes, neramų miegą, o pats žmogus gali nesuprasti, kodėl nuolat jaučiasi pavargęs.

    Ne mažiau svarbu įvertinti vaistus, nes kai kurie preparatai gali sustiprinti mieguistumą ir galvos svaigimą. Migdomieji, raminamieji, stiprūs nuskausminamieji, taip pat dalis kraujospūdį mažinančių vaistų ar jų derinių gali mažinti budrumą.

    Rizika ypač padidėja, kai vartojama daug skirtingų vaistų, įskaitant nereceptinius preparatus ir papildus. Vis dėlto dozių mažinti ar vaistų nutraukti savarankiškai negalima, saugiausia išeitis yra gydytojo arba vaistininko atliekama gydymo peržiūra.

    Kai gulėjimas ima silpninti kūną

    Ilgas gulėjimas nėra neutralus poilsis, nes raumenys praranda krūvį ir greitai silpsta. Pirmiausia mažėja šlaunų, sėdmenų ir blauzdų jėga, todėl darosi sunkiau atsistoti, nueiti iki tualeto ar išlaikyti pusiausvyrą.

    Tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis rodo, kad net apie 10 dienų griežtesnis režimas lovoje gali pastebimai pabloginti apatinių galūnių jėgą ir fizinį pajėgumą. Jei žmogus dar prieš tai turėjo mažą raumenų masę, prastą mitybą ar kelias lėtines ligas, pasekmės gali būti dar ryškesnės.

    Dažnai susidaro uždaras ratas: žmogus guli, nes jaučiasi silpnas, tačiau judėjimo stoka silpnumą tik didina. Ilgainiui didėja kritimų rizika, o baimė pargriūti skatina dar labiau riboti aktyvumą, todėl savarankiškumas nyksta greičiau nei pati pirminė problema.

    Ilgai nejudant didėja giliųjų venų trombozės rizika, nes kojų raumenys mažiau padeda kraujui grįžti į širdį. Ypač įtartini vienos kojos skausmas ir tinimas, dažniausiai blauzdoje, taip pat paraudimas ar aiškiai juntamas šilumos pojūtis.

    Staigus dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, alpimas ar kraujo atkosėjimas gali būti plaučių embolijos požymiai, todėl tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokie simptomai nėra laukiami ar gydomi namuose.

    Gulint kvėpavimas dažniau tampa paviršinis, silpsta kosulio refleksas, sunkiau pasišalina kvėpavimo takų sekretas. Dėl to didėja plaučių uždegimo ir kitų infekcijų rizika, ypač jei žmogus mažai keičia padėtį ir jau yra nusilpęs.

    Judėjimo stoka taip pat blogina žarnyno veiklą, todėl dažnėja vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, mažėja apetitas. Situaciją gali pabloginti per mažas skysčių vartojimas, netinkama mityba ir opioidiniai nuskausminamieji.

    Kada būtina skubiai reaguoti

    Vyresniame amžiuje infekcijos, skysčių trūkumas, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje ar elektrolitų disbalansas ne visada prasideda klasikiniu scenarijumi. Pirmieji požymiai kartais būna mieguistumas, staigus silpnumas, apetito praradimas, griuvimai ar sumišimas.

    „Staigus mieguistumas ir stiprus silpnumas vyresniame amžiuje dažnai yra ne amžiaus, o ūmios problemos požymis, todėl delsimas gali kainuoti sveikatą“, – sako gydytojai.

    Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės pritemimas, naujas ryškus vienos kojos tinimas ar stiprus skausmas. Taip pat būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei pakyla aukšta temperatūra, žmogus beveik negeria, ženkliai sumažėja šlapinimasis ar staigiai pasikeičia elgesys.

    Norint nustatyti priežastį, verta užrašyti, nuo kada žmogus daugiau guli, kiek valandų miega, ar knarkia, ar būna kvėpavimo pauzių, kaip kito apetitas ir nuotaika. Į vizitą svarbu atsinešti visų vartojamų vaistų ir papildų sąrašą, o gydytojas gali skirti kraujo tyrimus, įvertinti inkstų funkciją, skydliaukę, elektrolitus ir prireikus paskirti miego tyrimą.

    Jei sveikatos būklė leidžia, judėjimą rekomenduojama grąžinti palaipsniui, pradedant sėdėjimu lovoje ir paprastais pratimais. Ilgiau gulint būtinos reguliarios padėties keitimo, odos priežiūros, judesių ir kvėpavimo pratimų priemonės, taip pat pakankamas skysčių kiekis ir visavertė mityba.

  • Ne tik pasivaikščiojimas: šis judėjimas po 60-ies stiprina kūną, bet saugo kelius

    Ne tik pasivaikščiojimas: šis judėjimas po 60-ies stiprina kūną, bet saugo kelius

    Vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas išlieka vienu svarbiausių sveikatos veiksnių, tačiau ne kiekvienam tinka ilgi pasivaikščiojimai ar važiavimas dviračiu. Kai vargina kelių skausmas, klubų sąnarių pakitimai, stuburo sustingimas ar pusiausvyros problemos, saugesnė alternatyva dažnai būna vandens pratimai ir plaukimas.

    Vandenyje kūnas tampa lengvesnis, nes jį laiko vandens keliamoji jėga. Dėl to sumažėja apkrova sąnariams ir stuburui, o judesius, kurie sausumoje kelia diskomfortą, baseine atlikti paprasčiau ir didesne amplitude.

    Tuo pačiu vanduo suteikia natūralų pasipriešinimą, todėl net ramus ėjimas baseine įdarbina kojas, pilvo ir nugaros raumenis, pečių juostą. Nebūtina plaukti greitai ar nuplaukti daug ilgių, nes organizmui krūvis atsiranda ir per paprastas užduotis, tokias kaip vandens aerobika ar judesiai su plūdrumo priemonėmis.

    Kam vandens pratimai ypač tinka?

    Vandens treniruotės dažnai pasirenkamos, kai diagnozuojami degeneraciniai sąnarių pakitimai ar vargina lėtinis skausmas. Judėjimas mažesnės apkrovos sąlygomis gali padėti sumažinti sustingimą, palaikyti judrumą ir grįžti prie aktyvumo neprovokuojant papildomo diskomforto.

    Reguliariai stiprėjant stabilizuojantiems raumenims, paprastėja kasdieniai veiksmai: atsistoti nuo kėdės, lipti laiptais, apsirengti ar nešti pirkinius. Pusiausvyros pratimai baseine daugeliui kelia mažiau įtampos, nes vanduo amortizuoja ir sumažina kritimo baimę.

    Plaukimas taip pat yra aerobinis krūvis, kuris, atliekamas ramiu tempu, palaiko širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę. Ritmiškas kvėpavimas ir koordinuota rankų bei kojų veikla reikalauja susikaupimo, o buvimas vandenyje neretai veikia raminamai.

    Kaip pradėti saugiai?

    Pradedantiesiems dažnai pakanka 20–30 minučių judėjimo 2 kartus per savaitę, o vėliau trukmę galima didinti pagal savijautą. Tipinė treniruotė prasideda lengvu ėjimu vandenyje ir apšilimu, po to atliekami kelių kėlimai, kojų mostai, liemens pasukimai bei rankų pratimai, o pabaigoje skiriama laiko lėtam tempui ir tempimo pratimams.

    Baimė dėl gilaus vandens nebūtinai yra kliūtis, nes daug užsiėmimų vyksta seklioje baseino dalyje, kur kojomis galima remtis į dugną. Instruktoriai naudoja lenteles, plūdrumo diržus ar kitas priemones, o pratimus galima supaprastinti vos pajutus nuovargį.

    Karštomis dienomis aktyvumas lauke gali labiau varginti, todėl uždaras baseinas leidžia sportuoti stabilesnėmis sąlygomis. Vis dėlto ir vandenyje galima nepastebėti skysčių netekimo, todėl prieš treniruotę ir po jos svarbu atsigerti.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Specialisto konsultacija ypač svarbi, jei žmogus ilgai nesportavo, turi nestabilų kraujospūdį, širdies ligų, ritmo sutrikimų, dusulį, alpimų epizodų, ryškių pusiausvyros sutrikimų ar neseniai patyrė operaciją. Treniruotę reikia nedelsiant nutraukti, jei atsiranda krūtinės skausmas, staigus dusulys, stiprus galvos svaigimas, širdies plakimas ar neįprastas silpnumas.

    Atviruose vandens telkiniuose rizikų daugiau, todėl vyresniam žmogui nereikėtų maudytis vienam ar staigiai nerti į vandenį perkaitus saulėje. Saugiausia rinktis prižiūrimas vietas, vengti stiprių srovių ir neplaukti toli nuo kranto.

    Praktiškai dažnos traumos nutinka ne vandenyje, o ant šlapių paviršių, todėl baseine pravartu turėti neslystančias šlepetes ir neskubėti persirengimo zonoje. Po treniruotės verta ramiai pailsėti, gerai nusausinti pėdas ir įsivertinti savijautą.

  • Saulė alina klastingai: gydytojai įspėja, kaip atpažinti saulės smūgį ir ką daryti iškart

    Saulė alina klastingai: gydytojai įspėja, kaip atpažinti saulės smūgį ir ką daryti iškart

    Kuo skiriasi saulės ir šilumos smūgis

    Saulės smūgis yra specifinė šilumos smūgio forma, kai organizmas perkaista dėl tiesioginių saulės spindulių ir aukštos temperatūros. Dažniausiai tai nutinka ilgai būnant saulėje, ypač jei kūnas nebespėja atiduoti perteklinės šilumos.

    Perkaitus sutrinka termoreguliacija: prakaitavimas ir kraujotakos prisitaikymas nebepakanka, o kūno temperatūra ima kilti pavojingai greitai. Tokia būklė nėra vien nemalonus savijautos sutrikimas, ji gali pažeisti audinius ir sutrikdyti organų veiklą.

    Kokie požymiai išduoda pavojų

    Saulės ar šilumos smūgis dažnai turi įspėjamuosius signalus, kurių nereikėtų ignoruoti. Pirmieji požymiai gali būti stiprus galvos skausmas, silpnumas, vangumas ir jausmas, kad net paprasti judesiai reikalauja neįprastai daug pastangų.

    Vėliau gali atsirasti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų, pusiausvyros problemų, svaigimas. Oda dažnai būna karšta, veidas parausta, širdis plaka greičiau nei įprastai.

    Dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais žmogus gali tapti sutrikęs, kalbėti nerišliai, prastai orientuotis, o simptomai kartais išryškėja ne iš karto, o po kelių valandų.

    Kam rizika didžiausia ir ką daryti

    Didesnė rizika kyla mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizmas prasčiau prisitaiko prie temperatūros svyravimų. Taip pat dažniau nukenčia sergantys lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų ligas ar diabetą.

    Perkaitimas gresia ne tik paplūdimyje: jis gali ištikti sportuojant karštyje, dirbant lauke, taip pat karštose, drėgnose ir prastai vėdinamose patalpose. Tokiose sąlygose kūnas sunkiau atvėsta, todėl pavojus didėja net ir be tiesioginės saulės.

    Įtarus saulės smūgį svarbiausia kuo greičiau nutraukti buvimą saulėje ir pereiti į pavėsį ar vėsesnę vietą. Reikėtų atlaisvinti ar nuimti papildomus drabužius, vėsinti kūną vėsiais kompresais ir po truputį duoti gerti vandens, jei žmogus sąmoningas ir gali nuryti.

    Jei atsiranda sąmonės pritemimas, apalpimas, traukuliai, ryški dezorientacija ar kiti neurologiniai simptomai, būtina skubi medicinos pagalba. Tokiais atvejais delsti pavojinga, nes tai gali būti gyvybei grėsminga būklė.

    Riziką mažina paprasti įpročiai: vengti kaitriausios saulės vidurdienį, daryti pertraukas pavėsyje, dėvėti galvos apdangalą ir lengvus drabužius, gerti skysčių reguliariai. Karščio bangų metu ypač svarbu stebėti vaikus, senjorus ir sergančiuosius, nes jų būklė gali blogėti greitai.

  • Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą rajono gyventojams. Iniciatyva orientuota į kelias tikslines grupes ir apima tiek prevenciją, tiek praktinius sveikos gyvensenos įgūdžius.

    Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, mažinant dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių įtaką: rūkymo, žalingo alkoholio vartojimo, nesubalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo stokos ir ilgalaikio streso. Tokie veiksniai yra siejami su didesne lėtinių ligų, įskaitant onkologines, rizika.

    Prevencija ir pagalba onkologijos srityje

    Projekte numatytos veiklos, skirtos onkologinių ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos skatinimui tarp suaugusiųjų, kurie susiduria su padidinta rizika. Į užsiėmimus kviečiami ir asmenys, kuriems onkologinė liga jau diagnozuota, taip pat jų artimieji.

    Dėmesys bus skiriamas kasdieniams įpročiams, kurie realiai lemia savijautą: mitybos korekcijoms, judėjimo didinimui, psichinės sveikatos stiprinimui ir rizikingų įpročių mažinimui. Tokios priemonės paprastai yra veiksmingiausios tada, kai jos pritaikomos žmogaus situacijai ir nuosekliai palaikomos.

    „Tėvystės gidas“ besilaukiančioms ir auginančioms mažylius

    Atskira projekto dalis skirta nėščiosioms, besilaukiančioms šeimoms bei tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Numatyta tėvystės įgūdžių ugdymo programa „Tėvystės gidas“, orientuota į mokslu pagrįstą informaciją apie ankstyvąją vaiko priežiūrą ir tėvų emocinę gerovę.

    Akcentuojama, kad nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu ypač svarbu laiku gauti patikimą informaciją ir praktinę paramą, nes tai tiesiogiai veikia tiek tėvų fizinę ir psichinę sveikatą, tiek vaiko raidos aplinką. Programos tikslas – padėti šeimoms jaustis tvirčiau ir sumažinti kasdienį nerimą.

    Veiklos 65 metų ir vyresniems

    Trečioji kryptis orientuota į 65 metų ir vyresnius gyventojus, taip pat jų artimuosius ar globėjus. Planuojama skatinti sveikesnį gyvenimo būdą, didinti saugumą kasdienėje aplinkoje ir mažinti traumų bei sužalojimų riziką.

    Vyresniame amžiuje ypač svarbūs tampa judėjimo įpročiai, pusiausvyros ir raumenų stiprinimas, taip pat socialinis aktyvumas, nes tai siejama su geresne savijauta ir didesniu savarankiškumu. Projektu siekiama prisidėti prie senjorų gyvenimo kokybės gerinimo per praktines ir lengvai pritaikomas veiklas.

    Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus sekti informaciją apie numatomas veiklas ir registraciją biuro oficialiuose kanaluose.

  • Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Kas numatyta projekte?

    Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą ir sustiprinti gyventojų sveikatos raštingumą. Projektas orientuotas į kelias tikslines grupes ir apims tiek prevenciją, tiek praktinius įgūdžius kasdienybei.

    Numatyti trys pagrindiniai veiklos modeliai: onkologinių ligų prevencija, motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimas bei 65+ amžiaus gyventojų sveikatos stiprinimas. Kiekvienas modelis pritaikytas konkretiems poreikiams, todėl dalyviai galės rinktis veiklas pagal savo situaciją.

    Kam skirtos veiklos?

    Onkologinių ligų prevencijos modelis skirtas suaugusiesiems, patenkantiems į prevencinių programų grupes, taip pat asmenims, kuriems buvo ar yra diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Ši kryptis numato ne tik žinias apie prevenciją, bet ir emocinės savijautos palaikymą, kuris svarbus tiek sergantiesiems, tiek jų aplinkai.

    Motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimo modelis orientuotas į nėščiąsias, besilaukiančias šeimas ir šeimas, auginančias 0–3 metų vaikus. Tokio pobūdžio veiklose daug dėmesio skiriama ankstyvajai sveikatos prevencijai, tėvystės įgūdžiams ir kasdieniams sprendimams, kurie ilgainiui daro įtaką vaikų ir tėvų sveikatai.

    65+ asmenų sveikatos stiprinimo modelis skirtas 65 metų ir vyresniems gyventojams bei jų artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams ar globėjams. Šioje grupėje dažnai aktualūs judėjimo, lėtinių būklių rizikos mažinimo ir socialinio aktyvumo klausimai, todėl veiklos orientuotos į saugų fizinį aktyvumą ir geresnę savijautą.

    Kokios veiklos vyks ir kiek tai kainuos?

    Gyventojams numatytos aktyvios ir praktiškai pritaikomos veiklos: fizinio aktyvumo užsiėmimai, paskaitos su specialistais, emocinės sveikatos stiprinimo ir streso valdymo užsiėmimai, sveikos mitybos edukacijos, žalingų įpročių prevencijos veiklos. Taip pat planuojamos individualios konsultacijos bei teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.

    Senjorams bus organizuojami užsiėmimai baseine, o užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai. Visos projekto veiklos dalyviams bus nemokamos, o finansavimas skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

    Bendra projekto finansavimo suma siekia 77 659,28 euro. Projektas įgyvendinamas kaip Higienos instituto koordinuojamos iniciatyvos dalis, kurios tikslas yra užtikrinti kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų teikimą bazinėms tikslinėms grupėms.

    Veiklos vyks Pakruojo mieste ir rajone, o įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės iki 2026 metų lapkričio. Informacija apie registraciją, užsiėmimų laikus ir konkrečias vietas bus skelbiama Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

  • Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Rinka auga, bet nauda ne visada

    Maisto papildų vartojimas pastaraisiais metais sparčiai išaugo, o reklamos dažnai žada daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar geresnę smegenų veiklą. Tačiau žmonėms, kurie su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, dalis papildų nesuteikia apčiuopiamos naudos ir tampa tik papildoma išlaida.

    Medikai pabrėžia, kad papildai nėra savaime nekalti: didelės kai kurių vitaminų ir mineralų dozės gali sukelti toksinį poveikį, trikdyti vaistų veikimą ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Vyresniame amžiuje situacija sudėtingesnė, nes trūkumų rizika iš tiesų didėja, bet sprendimai turėtų būti tiksliniai.

    Kodėl su amžiumi daugėja trūkumų

    Senstant dažnai mažėja apetitas, prastėja burnos sveikata, daugėja lėtinių ligų, o kai kurie vaistai keičia maistinių medžiagų pasisavinimą ar jų apykaitą. Dėl to racionas gali tapti vienodesnis, o pasirinkimai persikelia į lengviau sukramtomus, bet ne visada visaverčius produktus.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: mažos porcijos, sriubos, skrebučiai ar arbata gali suteikti sotumo, tačiau neaprūpinti baltymais, vitaminais ir mineralais. Todėl svarbiausias klausimas dažnai nėra ar papildai geri, o ar žmogus turi patvirtintą trūkumą ir kokia saugiausia išeitis.

    Dažniausiai minimi papildai vyresniame amžiuje

    Vitaminas B12 yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kai trūkumo tikimybė su amžiumi didėja. Skrandis gali gaminti mažiau rūgšties, o ji reikalinga B12 išlaisvinimui iš maisto, todėl trūkumas gali pasireikšti mažakraujyste, nuovargiu, nervų sistemos simptomais, tirpimu ar net atminties sutrikimais.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, metforminas ar skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja stebėseną ir, patvirtinus trūkumą, skiria didesnių dozių geriamą B12 arba injekcijas.

    Foliatai svarbūs kraujodarai ir DNR sintezei, o jų stoka siejama su padidėjusiu homocisteino kiekiu. Vis dėlto vien foliatų vartojimas be B12 įvertinimo gali būti pavojingas, nes kai kuriais atvejais pagerėja kraujo rodikliai, bet nervų pažeidimai dėl B12 stokos gali progresuoti nepastebėti.

    Vitaminas D dažnai aptariamas dėl kaulų sveikatos, ypač kai mažai būnama saulėje, sumažėjęs mobilumas, gyvenama slaugos įstaigoje ar mityboje trūksta vitamino D šaltinių. Papildai gali būti tikslingi esant mažam kiekiui kraujyje ar didelei osteoporozės, griuvimų ir lūžių rizikai, tačiau didesnės dozės savaime negarantuoja geresnio rezultato.

    Kalcis ir magnis svarbūs kaulams, raumenims ir nervų sistemai, bet, kai įmanoma, jų pirmiausia siekiama gauti su maistu. Magnis dažnai reklamuojamas kaip priemonė miegui, tačiau moksliniai duomenys apie rutinį jo veiksmingumą nemigai išlieka riboti, todėl vartojimas turėtų turėti aiškų pagrindą.

    Multivitaminai ir svarbiausias, bet pamirštamas veiksnys

    Multivitaminai gali būti naudingi vyresniems žmonėms, kurie valgo labai mažai arba jų mityba yra menkai įvairi. Vis dėlto dideli populiaciniai tyrimai rodo, kad kasdienis multivitaminų vartojimas nebūtinai susijęs su mažesne bendro mirtingumo rizika, todėl tai neturėtų būti automatinis pasirinkimas visiems.

    Vienas dažniausiai nuvertinamų „papildų“ vyresniame amžiuje yra baltymai, nors tai ne vitaminas ir ne mineralas. Per mažas baltymų kiekis didina su amžiumi susijusio raumenų nykimo riziką, o kartu ir griuvimų, silpnumo bei savarankiškumo praradimo tikimybę, todėl mitybos korekcijos neretai duoda daugiau naudos nei naujas buteliukas spintelėje.

    Kada papildai gali pakenkti

    Neprižiūrimas vartojimas gali būti žalingas: didelės vitamino D ar vitamino A dozės gali sukelti toksinį poveikį. Geležis neturėtų būti vartojama be patvirtinto trūkumo, nebent taip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.

    Taip pat svarbios sąveikos su vaistais, o aukštų dozių antioksidantų vartojimas kai kuriose grupėse siejamas su nepageidaujamais rezultatais. Dėl to saugiausias kelias vyresniame amžiuje dažniausiai prasideda nuo mitybos įvertinimo ir kraujo tyrimų, ypač B12, foliatų, geležies ir vitamino D.

    Specialistai pabrėžia, kad visuotinė papildų schema visiems senjorams nėra pagrįsta. Daugeliu atvejų veiksmingiausia yra tikslinė taktika, kai papildai parenkami pagal patvirtintą trūkumą, aiškius rizikos veiksnius, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

  • Jei jums 60 ar daugiau: šis cukraus rodiklis ryte gali būti rimtas perspėjimas

    Jei jums 60 ar daugiau: šis cukraus rodiklis ryte gali būti rimtas perspėjimas

    2 tipo cukrinis diabetas dažnai vystosi tyliai, todėl dalis žmonių apie problemą sužino tik atsiradus komplikacijoms. Vyresniame amžiuje rizika didėja, ypač jei kartu pasireiškia antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio rodikliai.

    Dar viena bėda ta, kad priešdiabetinė būklė neretai neturi aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis įprastai, tačiau organizmas jau prasčiau reaguoja į insuliną, todėl vienas atsitiktinis matavimas neturėtų būti vertinamas kaip formalumas.

    Kas yra normalu nevalgius?

    Gliukozės nevalgius tyrimas atliekamas po 8–14 valandų nuo paskutinio valgymo, dažniausiai ryte. Iki kraujo paėmimo nereikėtų valgyti ir gerti saldintų gėrimų, tačiau vanduo yra leidžiamas.

    Pagal plačiai taikomus diagnostinius kriterijus, normali glikemija nevalgius yra 70–99 miligramai decilitre. Jei rodiklis siekia 100–125 miligramus decilitre, tai laikoma sutrikusia glikemija nevalgius ir dažnai siejama su priešdiabetine būkle.

    126 miligramai decilitre ar daugiau, patvirtinti pakartotiniu tyrimu, gali rodyti cukrinį diabetą ir yra signalas tolesnei diagnostikai. Gydytojas paprastai vertina ne vien skaičių, bet ir rizikos veiksnius bei bendrą sveikatos būklę.

    Ką reiškia aukštas cukrus dieną?

    Po valgio gliukozės kiekis kraujyje natūraliai padidėja, todėl dienos metu atlikto matavimo interpretacija skiriasi nuo nevalgius tyrimo. Ypač dėmesio vertas atsitiktinis rodiklis apie 200 miligramų decilitre ar daugiau, jei kartu atsiranda būdingi simptomai.

    Įspėjamieji požymiai gali būti sustiprėjęs troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis, mieguistumas po valgymo, nepaaiškinamas svorio kritimas, suprastėjęs matymas ar lėčiau gyjančios žaizdos. Tokiais atvejais delsti nereikėtų, nes ankstyvas ištyrimas padeda sumažinti komplikacijų riziką.

    Kaip tikslinama diagnozė?

    Jei rodikliai ribiniai arba svyruoja, gydytojas gali skirti glikuoto hemoglobino HbA1c tyrimą, kuris parodo vidutinį gliukozės lygį per maždaug 2–3 mėnesius. Tai padeda atskirti vienkartinį nukrypimą nuo ilgiau trunkančio sutrikimo.

    Svarbu nepulti į paniką dėl vieno neidealaus rezultato, tačiau taip pat svarbu jo nenuvertinti. Gyvensenos korekcijos, tokios kaip reguliarus judėjimas ir mažiau perdirbtas, skaidulų turtingas maistas, daugeliu atvejų gali sustabdyti arba atitolinti priešdiabetinės būklės progresavimą.

    Jei gliukozės nevalgius rodiklis nuolat viršija 99 miligramus decilitre, ypač sulaukus 60 metų, verta tai aptarti su šeimos gydytoju. Individualiai įvertinus situaciją, galima susitarti dėl pakartotinių tyrimų, papildomos diagnostikos ir realistiško veiksmų plano.