CP v2

Tag: Senovės Kinija

  • Sensacija senovės Kinijoje: karžygės Fu Hao kape rado milžinišką kirvį ir 1 928 lobius

    Sensacija senovės Kinijoje: karžygės Fu Hao kape rado milžinišką kirvį ir 1 928 lobius

    Archeologai Kinijos Henano provincijoje, netoli dabartinio Anyango miesto, iš naujo įvertino vieną garsiausių Šangų dinastijos laikotarpio radinių – karalienės Fu Hao kapą. Šis kapas, atrastas 1976 metais, išsiskyrė tuo, kad nebuvo išplėštas, todėl pateikė itin išsamų to meto elito gyvenimo ir valdžios paveikslą.

    Fu Hao gyveno maždaug 1200 metais prieš mūsų erą ir buvo viena Šangų dinastijos valdovo Wu Dingo žmonų. Tačiau jos statusas peržengė rūmų ceremonijų ribas: vadinamosios orakulų kaulų įrašų tradicijos liudija, kad ji dalyvavo religiniuose ritualuose ir, tikėtina, vadovavo kariniams žygiams.

    Milžiniškas kirvis ir ginklų gausa

    Įspūdingiausias kapo radinys – masyvus bronzinis kovos kirvis yue tipo, svėręs apie 9 kilogramus. Tyrėjai pabrėžia, kad toks ginklas galėjo būti ne tik praktinis, bet ir simbolinis – jis siejamas su teise vadovauti kariuomenei ir duoti įsakymus.

    Kape taip pat rasta apie 130 bronzinių ginkluotės elementų, tarp jų kirviai, peiliai ir kiti ginklai. Ši ginklų koncentracija, lyginama su rašytiniais to meto šaltiniais, stiprina hipotezę, kad Fu Hao vaidmuo karo reikaluose buvo realus, o ne vien legendinis.

    1 928 artefaktai ir aiškūs įrašai

    Iš viso archeologai suskaičiavo 1 928 artefaktus, tarp jų 468 bronzos dirbinius, 755 nefrito objektus ir 564 kaulo gaminius. Kolekciją papildė dramblio kaulo dirbiniai, keramika ir gausybė kauri kriauklių, kurios senovės Kinijoje buvo naudojamos kaip mainų priemonė.

    Ypatingą reikšmę turi ritualiniai indai ir daiktai su įrašais: dalyje bronzinių radinių aptiktas Fu Hao vardas. Tokie žymėjimai leidžia ne tik tiksliai susieti kapo įkapes su konkrečiu asmeniu, bet ir tikrinti pasakojimus, žinomus iš orakulų kaulų įrašų.

    Aukos ir valdžios kaina

    Tyrėjai nurodo, kad kape aptikta 16 žmonių palaikų, kurie, tikėtina, buvo paaukoti laidojimo apeigų metu. Taip pat rasta šešių šunų palaikų, o tai atspindi to meto laidojimo ritualų praktiką ir socialinės hierarchijos griežtumą.

    Pats kapas buvo maždaug 5,6 metro ilgio ir 4 metrų pločio, su medinės kameros bei lakuotų karstų pėdsakais, kurių konstrukcijos per laiką beveik suiro. Mokslininkai pabrėžia, kad pakartotinė radinių analizė leidžia tikslinti žinias apie Šangų dinastijos valdžią, kariuomenę ir religiją, o Fu Hao kapas išlieka vienu svarbiausių šaltinių šiai epochai pažinti.

  • Pralaužė 2 200 metų senumo indą: kas slypėjo viduje, mokslininkai atkūrė receptą

    Pralaužė 2 200 metų senumo indą: kas slypėjo viduje, mokslininkai atkūrė receptą

    Kinijoje, Shanjiabao kapinyne netoli senosios Činų valstybės Didžiosios sienos atkarpų, archeologai aptiko išskirtinį radinį: bronzinį indą, kuris buvo sandariai uždarytas daugiau kaip 2 200 metų. Indas rastas kape, pažymėtame M39, o jo kaklelis forma priminė česnako galvutę.

    Atidarius indą paaiškėjo, kad viduje išlikęs skystis nebuvo paprastas vanduo ar suirusios organikos likutis. Mokslininkai ėmėsi cheminių ir mikroskopinių tyrimų, siekdami nustatyti, kas tai per gėrimas ir kaip jis galėjo išsilaikyti tiek laiko.

    Cheminiai pėdsakai parodė kryptį

    Tyrėjai nustatė dideles pieno ir oksalo rūgščių koncentracijas bei labai mažą vyno rūgšties kiekį. Toks derinys leido daryti išvadą, kad tai greičiausiai ne vaisių vynas, o fermentuotas gėrimas, gamintas iš grūdų.

    Mikroskopu skystyje buvo aptikta šimtai tūkstančių smulkių augalinių dalelių. Tarp jų identifikuotos sorų, kviečių ir miežių liekanos, taip pat rasta mielių ląstelių, kurios yra būtinos fermentacijos procesui.

    Receptą padėjo atkurti ir DI

    Norėdami tiksliau patvirtinti kilmę, mokslininkai pasitelkė ir pažangius duomenų analizės metodus, įskaitant DI taikymą cheminiams profiliams lyginti. Gauti rezultatai buvo sugretinti su didele baze, apimančia daugiau kaip 2 000 šiuolaikinių ir istorinių mėginių.

    Išvada buvo aiški: skystis atitiko grūdinės kilmės alkoholinio gėrimo požymius. Mėginyje identifikuota daugiau kaip 2 400 organinių junginių, įskaitant aminorūgštis ir cukrus, susidarančius fermentacijos metu.

    Kodėl gėrimas išliko 2 200 metų?

    Tyrėjų teigimu, ne mažiau svarbus už patį receptą buvo ir laikymo būdas. Indas buvo užsandarintas kelių sluoksnių apsauga, naudojant audinius, purvą ir organines medžiagas, kurios sudarė barjerą nuo oro ir drėgmės pokyčių.

    Tokios sandarinimo technologijos rodo, kad Činų valstybės laikų amatininkai turėjo praktinių žinių, kaip apsaugoti skysčius nuo suirimo. Be to, kelių grūdų naudojimas viename gėrime leidžia manyti, jog tuometinė alaus gamyba buvo labiau apgalvota ir įvairesnė, nei ilgą laiką manyta.

    „Rezultatai rodo, kad tai buvo grūdinis fermentuotas alkoholinis gėrimas, o jo sudėtis liudija sąmoningą kelių javų derinimą“, – sakė tyrėjai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis radinys papildo žinias apie alkoholio gamybos tradicijas Kinijoje laikotarpiu iki šalies suvienijimo, siejamo su pirmuoju imperatoriumi Qin Shi Huangu. Tokie duomenys leidžia geriau suprasti ankstyvąsias technologijas, skonio formavimo principus ir fermentacijos kontrolę senovės visuomenėse.