CP v2

Tag: Senovės miestai

  • Džiunglės slėpė Majų metropolį: LiDAR atskleidė milžinišką miestų tinklą pietų Meksikoje

    Džiunglės slėpė Majų metropolį: LiDAR atskleidė milžinišką miestų tinklą pietų Meksikoje

    LiDAR praplėšė džiunglių šydą

    Pietų Meksikos atogrąžų miškuose tyrėjai sudarė pirmą išsamią iki šiol menkai pažintos Majų metropolio teritorijos schemą. Lūžį nulėmė LiDAR technologija, kai lazerinis skenavimas iš oro leidžia „matyti“ žemės paviršių net po tankia augmenija.

    Gauti duomenys parodė, kad po miško laja slypi didžiulis monumentalios architektūros tinklas. Užfiksuotos piramidės, ceremoninės aikštės, administraciniai pastatai, pylimai ir keliai, taip pat žemdirbystei pritaikytos terasos.

    Ne vienas miestas, o sujungta metropolija

    Naujas žemėlapis sustiprino prielaidą, kad čia veikė ne pavienė gyvenvietė, o iš kelių centrų sudaryta metropolija. Įvairias jos dalis jungė platūs supilti keliai ir tvirtintos perėjos, kurios, sprendžiant iš reljefo, galėjo būti naudojamos ir lietinguoju sezonu.

    Tokie infrastruktūros sprendimai rodo aukštą inžinerinį ir organizacinį lygį. Majų miestai dažnai buvo planuojami taip, kad užtikrintų patogų judėjimą, išteklių paskirstymą ir politinę kontrolę, o kelių sistema tapdavo viso regiono „stuburu“.

    Užuominos apie regioninę galią

    Tyrėjai identifikavo dideles platformas, šventyklų kompleksus ir statinius, būdingus politiniams bei religiniams centrams. Jų išsidėstymas leidžia manyti, kad ši teritorija galėjo atlikti svarbų vaidmenį platesniame Majų žemumų tinklaveikos kontekste.

    Archeologai taip pat atkreipia dėmesį į galimas sąsajas su kitais įtakingais klasikinio laikotarpio centrais, įskaitant Calakmul regioną. Tokie ryšiai, jei bus patvirtinti, padėtų tiksliau paaiškinti, kaip pietų Meksikoje veikė valdžios, prekybos ir ritualų sistema.

    LiDAR duomenys dar kartą patvirtino tai, apie ką specialistai kalbėjo ne vienerius metus: Balam Kú apylinkėse archeologinių objektų gali būti gerokai daugiau, nei fiksuota oficialiuose sąrašuose. Tankios džiunglės šimtmečius saugojo statinius nuo atsitiktinių radimų ir kartu ribojo tradicinius žvalgymus.

    Technologinis pranašumas šiandien leidžia mažiau remtis miško kirtimu ar ilgais pėsčiais žygiais, o pirmiausia tiksliai atsirinkti perspektyviausias vietas. Dėl to sumažėja poveikis aplinkai ir padidėja tikimybė greičiau suprasti, kaip augo ir kito Majų urbanistinė sistema.

    Mokslininkai pabrėžia, kad naujieji žemėlapiai taps pagrindu tolesnėms kasinėjimų ir analizių programoms. Aptiktos struktūros gali suteikti informacijos apie gyventojų tankį, žemėnaudos strategijas, vandens ir maisto išteklių valdymą bei skirtingų centrų tarpusavio santykius.

    Kuo daugiau teritorijų nuskenuojama, tuo aiškiau matyti, kad Majų civilizacija buvo didesnė ir sudėtingesnė, nei ilgą laiką manyta pagal pavienius, sunkiai pasiekiamus radinius. LiDAR šiandien tampa vienu svarbiausių įrankių, padedančių perrašyti atogrąžų regionų urbanizacijos istoriją.

  • Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijoje archeologai pranešė aptikę įspūdingą radinį vėlyvojo neolito laikų Houchengzui akmens mieste: po įtvirtinimais driekiasi sudėtinga požeminių tunelių sistema. Tyrėjų vertinimu, dalis šių perėjimų galėjo būti įrengti prieš maždaug 4 300–4 500 metų, o jų mastas leidžia kalbėti apie neįprastai gerai organizuotą bendruomenę.

    Houchengzui jau anksčiau laikytas vienu didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Longshan kultūros laikotarpio centrų. Kompleksas užima daugiau nei 1 300 000 kvadratinių metrų, o jo gynybinę struktūrą sudarė masyvios sienos, grioviai ir kelių elementų fortifikacijų sistema.

    Požemiai, keičiantys vaizdą

    Naujausi kasinėjimai atvėrė tai, kas plika akimi nematoma: tuneliai, kaip manoma, jungė skirtingas miesto dalis ir kai kur kertė gynybinius įtvirtinimus. Tai leistų aiškinti, kad požeminiai koridoriai galėjo turėti ir susisiekimo, ir karinės taktikos paskirtį.

    Archeologai atkreipia dėmesį, kad dalis perėjimų veda už miesto sienų, todėl neatmetama, jog jie galėjo veikti kaip slaptos tiekimo linijos arba evakuacijos keliai apgulties metu. Toks sprendimas primena vėlesnių epochų gynybines praktikas, tačiau šiuo atveju kalbama apie gerokai ankstesnį laikotarpį.

    Technologinis lygis stebina

    Pačių tunelių konstrukcija taip pat kelia klausimų apie to meto inžineriją. Aprašoma, kad koridoriai turi arkines perdangas, primenančias tradicinę urvinių būstų architektūrą, o kai kurios atkarpos išliko neįprastai geros būklės, nors praėjo tūkstantmečiai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokio tinklo įrengimas reikalavo didelių darbo resursų, planavimo ir centralizuoto valdymo. Dėl to Houchengzui laikomas svarbiu tašku diskusijose apie ankstyvą Kinijos urbanizaciją, bendruomenių hierarchiją ir gynybos sistemų raidą Rytų Azijoje.

    Kas dar gali slėptis po žeme?

    Kol kas ištirta tik dalis požeminės infrastruktūros, todėl spėjama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau koridorių ir iki šiol nežinomų kamerų. Tolimesni darbai turėtų padėti tiksliau atsakyti, ar tuneliai buvo skirti vien gynybai ir judėjimui, ar taip pat galėjo tarnauti maisto atsargų saugojimui, ritualams ar kitai veiklai.

    Archeologijoje tokie radiniai dažnai keičia supratimą apie visuomenių galimybes ir kasdienybę, nes požeminiai statiniai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir aiškios priežiūros. Houchengzui atvejis rodo, kad vėlyvojo neolito bendruomenės galėjo imtis gerokai ambicingesnių projektų, nei ilgą laiką manyta.