CP v2

Tag: Sensorinis kambarys

  • Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ pristatytas naujai įrengtas sensorinis kambarys. Tai specialiai sukurta aplinka, kurioje šviesa, spalvos, garsai ir judesio priemonės padeda vaikams nusiraminti ir geriau jaustis kasdienėje darželio rutinoje.

    Tokios erdvės dažniausiai skirtos emocinei savireguliacijai: vaikui suteikiama galimybė trumpam atsitraukti nuo triukšmo ir intensyvių dirgiklių, atgauti pusiausvyrą, susikaupti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų sensorinis jautrumas skiriasi, todėl aplinkos pritaikymas tampa svarbia ugdymo kokybės dalimi.

    Kas yra sensorinis kambarys?

    Sensorinis kambarys – tai erdvė, kurioje valdomais dirgikliais kuriama rami arba, prireikus, aktyvinanti patirtis. Praktikoje tai gali būti reguliuojamas apšvietimas, projekcijos, raminantys garsai, taktilinės priemonės ar balansą lavinantys elementai.

    Tokios priemonės padeda vaikams mokytis atpažinti savo emocijas ir kūno reakcijas, o pedagogams bei švietimo pagalbos specialistams lengviau parinkti tinkamus nusiraminimo ar susitelkimo būdus. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems per didelis triukšmas ar chaotiška aplinka sukelia įtampą.

    Nauda ne tik specialiųjų poreikių vaikams

    Nors sensorinės erdvės dažnai siejamos su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, „Kregždutėje“ pabrėžiama, kad kambarys bus prieinamas visiems mažyliams. Darželiuose vis dažniau akcentuojama, kad emocinė savijauta tiesiogiai veikia vaiko mokymąsi, bendravimą ir elgesį grupėje.

    Sensorinis kambarys gali būti naudojamas tiek trumpoms nusiraminimo pertraukėlėms, tiek kryptingoms užduotims, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo, kvėpavimo įgūdžių ar kūno pojūčių pažinimo veikloms. Tai leidžia ugdymo įstaigai lanksčiau reaguoti į skirtingus vaikų poreikius.

    Pristatyme dalyvavo savivaldybės atstovai

    Sensorinio kambario pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Šventoraitienė, taip pat kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai ir specialistai. Susirinkusieji ne tik apžiūrėjo erdvę, bet ir praktiškai išbandė joje esančias priemones.

    Pristatymo metu akcentuota, kad keičiant šviesą, garsą ar kitus aplinkos elementus galima sukurti skirtingą poveikį vaikui. Vienais atvejais siekiama suaktyvinti dėmesį ir judesį, kitais – padėti nurimti, atsipalaiduoti ir saugiai pailsėti nuo intensyvių dirgiklių.

    „Smagu matyti, kad kuriamos erdvės, kurios vaikams gali tapti tikra pagalba kasdienybėje. Kartais labai daug reiškia tiesiog turėti vietą, kurioje galima pabūti ramiau“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.