CP v2

Tag: Serbija

  • EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    Kas kelia įtampą EPP viduje

    Europos liaudies partijoje (EPP) auga nepasitenkinimas Serbijos pažangos partija (SNS), siejama su Aleksandaru Vučićiumi. Įtakingi EPP politikai ragina partijos vadovybę rimtai svarstyti SNS narystės sustabdymą arba pašalinimą.

    Šį kartą diskusijas paaštrino Serbijos pareigūnų dalyvavimas nuteisto karo nusikaltėlio Ratko Mladićiaus laidotuvėse, kuriose buvo fiksuojami valstybinio lygmens pagarbos ženklai. EPP tai sieja su jau vykstančia platesne SNS vertinimo procedūra.

    Laidotuvės tapo lūžio tašku

    EPP politinėje asamblėjoje Tulūzoje antradienį partijos nariai aptarė pasekmes po R. Mladićiaus mirties. Jis mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, Jungtinių Tautų sulaikymo įstaigoje Hagoje.

    EPP atstovai pareiškė, kad aukštų Serbijos pareigūnų dalyvavimas ir valstybiniai pagerbimo elementai negali būti ignoruojami. Tai, pasak jų, tiesiogiai veikia vertinimą, ar SNS veikla ir politinė laikysena dera su EPP vertybėmis.

    „Vučićiaus politikoje nėra nė centimetro to, kas tiktų EPP erdvei. EPP yra žmonėms, o ne autokratams“, – sakė europarlamentaras Lukas Mandl.

    Kas gali nutikti toliau

    SNS atžvilgiu EPP viduje jau anksčiau buvo pradėtas vidinis vertinimas, susijęs su Serbijos valdžios veiksmais prieš protestus dėl korupcijos. Ši procedūra, kaip nurodoma, turėtų baigtis iki metų pabaigos, tačiau jos eiga ir rezultatas nėra iš anksto apibrėžti.

    Vis dėlto EPP pareigūnai leidžia suprasti, kad iki Serbijos rinkimų, numatytų spalio 25 dieną, sprendimas greičiausiai nebus priimtas. A. Vučićius, atsistatydinęs iš prezidento pareigų praėjusį sekmadienį, šiuo metu dalyvauja rinkimuose kaip SNS kandidatas į ministrus pirmininkus.

    EPP lyderis Manfredas Weberis kritikavo Serbijos valdžios įsitraukimą į laidotuves, tačiau kol kas viešai nesiėmė iniciatyvos siūlyti nedelsiant atimti SNS narystę. Sprendimų mechanizmas EPP numato, kad suspendavimą ar pašalinimą turi inicijuoti partijos vadovybė arba kelių šalių nariai, o galutinį sprendimą priima politinė asamblėja.

    SNS EPP asocijuota nare yra nuo 2016 metų. Serbijos partija šiuo metu viešų komentarų šia tema vengia.

  • Neolito megaosada pribloškė mokslininkus: atskleidė 220 namų ir per 700 gyventojų

    Neolito megaosada pribloškė mokslininkus: atskleidė 220 namų ir per 700 gyventojų

    Naujausi tyrimai Balkanuose pakeitė vaizdą apie vieną vėlyvojo neolito gyvenvietę: paaiškėjo, kad ji buvo beveik dvigubai didesnė, nei manyta anksčiau. Opovo Ugar-Bajbuk vietovėje, dabartinėje Serbijos Vojvodinoje, mokslininkai nustatė, kad gyvenvietė galėjo užimti daugiau kaip 9 hektarus.

    Pagal aptiktų struktūrų tankį ir planą tyrėjai suskaičiavo iki 220 statinių, kurie interpretuojami kaip gyvenamųjų namų liekanos. Skaičiuojama, kad piko metu čia galėjo gyventi daugiau nei 700 žmonių, todėl vietovė laikytina vienu ryškesnių regiono bendruomeninių centrų.

    Gyvenvietė siejama su Vinčos kultūra, laikoma viena svarbiausių vėlyvojo neolito kultūrų Balkanuose. Šio laikotarpio bendruomenės garsėjo žemdirbyste, amatais ir tolimais mainais, o jų keramika bei akmens dirbiniai rodo aukštą meistrystės lygį.

    Opovo buvo tiriama ir XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, tačiau tuomet remtasi gerokai kuklesniais duomenimis. Tada manyta, kad gyvenvietė užėmė apie 5 hektarus ir joje galėjo gyventi maždaug 200 žmonių, todėl ji buvo vertinama kaip nedidelė žemdirbių bendruomenė.

    Kaip pavyko išmatuoti gyvenvietę

    2022–2024 metais vokiečių ir serbų mokslininkų komanda pritaikė platesnį neinvazinių metodų rinkinį, leidžiantį įvertinti vietovę neardant didžiosios dalies sluoksnių. Buvo sistemingai renkami radiniai nuo paviršiaus, atlikti geofiziniai matavimai, o pasirinktuose taškuose – geoarcheologiniai gręžiniai.

    Tik baigiamajame etape įvykdyti nedideli, tiksliniai kasinėjimai, sutelkti į vieną iš gyvenvietę juosusių griovių. Toks derinys leido tiksliau atsekti užstatymo ribas ir pamatyti bendrą planą, kuris anksčiau išliko nepakankamai aiškus.

    Naujas datavimas ir socialinės struktūros klausimai

    Patikslintas ir pagrindinės gyvenvietės fazės datavimas: radiokarbono analizės rodo laikotarpį apie 4850–4725 metus prieš mūsų erą. Tyrėjai taip pat išskyrė du raidos etapus ir požymių, kad teritorija didėjo palaipsniui, o ne buvo suformuota vienu metu.

    Aplink gyvenvietę fiksuota iki penkių žiedinių griovių. Tokių įtvirtinimų ar riboženklių įrengimas būtų pareikalavęs daug darbo jėgos ir koordinacijos, tačiau kol kas nerasta aiškių ženklų, kad darbai buvo organizuojami prievarta.

    Vertinant statinių dydžius ir pasiskirstymą, materialinės nelygybės skirtumai atrodo palyginti nedideli. Tai leidžia svarstyti, kad bendruomenė galėjo remtis labiau kooperacija nei ryškia, griežtai hierarchine valdžios struktūra, o tokios įžvalgos svarbios aiškinantis vėlyvojo neolito socialinius pokyčius Balkanuose.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo leidinyje Archaeologia Austriaca. Mokslininkai pabrėžia, kad šis atvejis dar kartą parodo, kaip neinvazinės technologijos archeologijoje gali atverti didesnį vaizdą, kai ankstesni vertinimai rėmėsi ribotais kasinėjimų plotais.

  • Serbija ir Uzbekistanas jungia jėgas atsinaujinančiai energetikai: ką apims naujas memorandumas

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeRenewablesSerbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Emese Fabian

    By Emese Fabian

    Serbia Uzbekistan

    Serbia and Uzbekistan signed a Memorandum of Understanding on cooperation in renewable energy and green technologies.

    It covers research, development and innovation, joint research and pilot projects, investments, feasibility studies and industrial cooperation, as well as the exchange of experts and technical staff.

    The plans also include the development of renewable energy sources and the exchange of experience on regulation and public policies related to renewable energy and green technologies.

    As part of the institutional cooperation, the two sides may also establish a Joint Working Group on Renewable Energy and Green Technologies.

    Previous article

    Green Genius to invest 450 million euros in solar PV capacity in Romania
    Next article

    How could Ukraine’s underused gas storage capacity enhance supply security in Europe?
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
  • Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Serbija ir Uzbekistanas Belgrade pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją ir sutiko plėsti bendradarbiavimą prekybos, transporto, energetikos, skaitmeninimo bei darbo jėgos judumo srityse. Tai buvo pirmasis Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo oficialus vizitas Serbijoje, per kurį sutarta dėl 20 dvišalių dokumentų.

    Deryboms toną davė abiejų šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas, sutraukęs daugiau kaip 200 valdžios bei verslo atstovų. Po jo pasirašyti papildomi komerciniai susitarimai, kurie, pasak Serbijos pusės, turėtų pagreitinti konkrečių projektų startą.

    „Serbija ir Uzbekistanas yra dvi šalys, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mus sieja pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Šiandien atveriame naują bendros istorijos puslapį“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    „Šiandien priėmėme istorinį sprendimą įtvirtinti strateginę partnerystę tarp Serbijos ir Uzbekistano. Tai dar kartą patvirtina, kad šis vizitas yra istorinis“, – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

    Prekyba, investicijos ir laisvosios prekybos planai

    Serbijos prekybos rūmų duomenimis, dvišalė prekyba pernai pasiekė rekordą ir siekė apie 39 milijonus eurų, tai yra maždaug 25 proc. daugiau nei 2024 metais. Serbija skelbia, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Uzbekistaną 2026 metų pirmus septynis mėnesius augo daugiau kaip per pusę.

    Šalys pranešė pradedančios pasirengimą deryboms dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties, tam sudaryta bendra darbo grupė. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją diversifikuoti tiekimo grandines ir ieškoti naujų rinkų Europoje bei Centrinėje Azijoje.

    Pasirašytų dokumentų paketas apima kelių ir geležinkelių transportą, žemės ūkį, vandens valdymą, atsinaujinančią energetiką, farmaciją, biotechnologijas, turizmą, kultūrą, IT ir skaitmeninimą. Taip pat numatyti susitarimai dėl darbo migracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, kino bei bendros filmų gamybos, žmonių su negalia įtraukties.

    Skrydžiai ir pramonės planas 2026–2028

    Serbijos prezidentas nurodė, kad tiesioginis oro susisiekimas tarp Belgrado ir Taškento galėtų startuoti per 7–8 mėnesius. Toks maršrutas paprastai vertinamas kaip praktinis impulsas verslo ryšiams, turizmui ir darbo mobilumui, ypač kai stiprėja abipusės investicijų paieškos.

    Taip pat patvirtintas pramoninio bendradarbiavimo veiksmų planas 2026–2028 metams. Juo siekiama pereiti nuo pavienių sandorių prie nuoseklių gamybos, technologijų ir logistikos projektų, kuriems reikalingas ilgesnis planavimo horizontas.

    Vidurinis koridorius ir geopolitinis kontekstas

    Didelė vizito dalis skirta transporto junglumui ir vadinamajam Viduriniam koridoriui – transkaspiniam prekybos maršrutui, jungiančiam Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Šis maršrutas pastaraisiais metais įgijo papildomos svarbos, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sutriko dalis įprastų sausumos kelių per Rusijos teritoriją.

    Vizito metu A. Vučičius apdovanojo Š. Mirzijojeva aukščiausiu Serbijos valstybiniu apdovanojimu – Serbijos Respublikos ordinu su didžiuoju antkakliu. Taip pat surengta ceremonija, per kurią viena Belgrado gatvė pavadinta Taškento vardu.

    Be to, Uzbekistano Samarkando regionas ir Serbijos autonominis Vojvodinos kraštas susitarė dėl partnerystės, o Serbija skelbia besirengianti atidaryti ambasadą Taškente. Š. Mirzijojevo vizitas tęsia politinį dialogą po A. Vučičiaus kelionės į Uzbekistaną 2025 metų spalio mėnesį, o Uzbekistanas patvirtino dalyvausiantis Expo 2027 Belgrade su nacionaliniu paviljonu.

  • Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų perdavimo sistemų operatorių iniciatyva „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: pasirašytas papildytas bendradarbiavimo memorandumas, prie kurio oficialiai prisijungė Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Šis žingsnis reiškia, kad projektas apims platesnį regioną ir į bendrą planavimą įtrauks dar dvi dujų perdavimo grandies svarbias valstybes, kurios jungia Vidurio Europą su Pietryčių Europa.

    Kas keičiasi prisijungus naujoms šalims

    Atnaujintu memorandumu operatoriai susitarė toliau koordinuoti tarpusavyje sujungtų perdavimo sistemų vystymą ir eksploatavimą. Pagrindinis tikslas – efektyviau išnaudoti jau turimą infrastruktūrą ir geriau suvaldyti apkrovas skirtingais sezonais.

    Numatyta daugiau dėmesio skirti dvikrypčių srautų galimybėms, kad dujos galėtų judėti abiem kryptimis pagal rinkos poreikį. Taip pat bus vertinami papildomų investicijų poreikiai ir didinama tarpvalstybinė pralaida.

    Regioninė reikšmė ir energetinis saugumas

    „Vertical Corridor“ kontekste svarbiausia – alternatyvių tiekimo maršrutų ir fizinių jungčių stiprinimas, ypač po to, kai Europa pastaraisiais metais sistemingai mažino priklausomybę nuo rusiškų dujų. Didesnė pralaida ir lankstesnės srautų kryptys padeda greičiau reaguoti į sutrikimus ar kainų šuolius.

    Operatoriai taip pat sutaria tęsti darbą reguliaciniu, techniniu ir komerciniu lygmenimis, kad koridorius taptų konkurencingesnis ir patrauklesnis rinkos dalyviams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia geresnį pajėgumų paskirstymo suderinamumą, aiškesnes taisykles ir sklandesnį tarpvalstybinį koordinavimą.

    Kas dalyvauja iniciatyvoje

    Iniciatyvoje dalyvauja Graikijos DESFA ir Gastrade, Bulgarijos ICGB ir Bulgartransgaz, Rumunijos Transgaz, Vengrijos FGSZ, Slovakijos Eustream, Ukrainos GTSOU, Moldovos Vestmoldtransgaz, taip pat naujai prisijungę Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Platesnis dalyvių ratas didina projekto svorį, tačiau kartu kelia ir daugiau koordinavimo iššūkių: infrastruktūros modernizavimo tempai, reguliacinės nuostatos ir rinkos brandos lygis regione nevienodi. Vis dėlto būtent suderinti sprendimai lemia, ar koridorius taps realiu papildomu „stuburu“ dujų srautams Europoje.

  • Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade šeštadienį prasidėjo buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus pagerbimo renginiai. Nors dalis jo rėmėjų jį vadina karo didvyriu, tarptautiniai teismai Mladičių yra nuteisę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

    Pasak šeimos ir žiniasklaidos, laidotuvės numatytos pirmadienį, o jose gali dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių. Serbijos valdžia pabrėžia, kad valstybinių ir karinių pagerbimo elementų nebus, o aukščiausi pareigūnai ceremonijoje nedalyvaus.

    Laidotuvės be valstybės ceremonijų

    R. Mladičius mirė atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Hagoje, o jo palaikai į Serbiją buvo pargabenti praėjusią savaitę. Karinės struktūros dalyvavo logistikoje, tačiau Belgrade aiškinama, kad tai nereiškia valstybinių laidotuvių.

    Skelbiama, kad nebus nei artilerijos salvių, nei iškilmingos karinės rikiuotės, taip pat jis nebus laidojamas vadinamosiose nusipelniusių asmenų kapavietėse. Serbijos institucijos taip pat tikina, kad šeštadienio minėjimas nėra valstybės organizuotas renginys, jį inicijavo atsargos karininkų organizacija.

    Kontekstas: Srebrenica ir Sarajevo apgultis

    Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir jo teisinis perėmėjas yra pripažinę R. Mladičių kaltu dėl Srebrenicos genocido. 1995 metų liepą Srebrenicoje buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 bosnių vyrų ir berniukų, o šie įvykiai laikomi didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Teismas taip pat konstatavo jo atsakomybę už Sarajevo apgulties metu vykdytus nusikaltimus. Miestas buvo apšaudomas ir snaiperių terorizuojamas beveik ketverius metus, o Bosnijos karas nusinešė per 100 000 gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti namus.

    Europos spaudimas Serbijai auga

    Po R. Mladičiaus mirties Serbijoje vyko vigilijos ir eisenos, kurios sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos atstovų. ES plėtros kryptį kuruojanti eurokomisarė Marta Kos viešai pareiškė, kad nuteisto karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas Serbijos kelias į ES.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl Serbijos vidaus politikų reakcijų, kai kurie jų kritiką iš Briuselio atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pat metu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty ragino valdžias aktyviai priešintis nuteistų karo nusikaltėlių šlovinimui, pabrėždamas, kad tai nėra saviraiškos laisvės saugomas reiškinys pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

    Ši istorija Serbijai tampa dar vienu politiniu testu santykiuose su Europos Sąjunga, ypač kai šalis siekia išlaikyti derybų dėl narystės tempą. Briuselis signalizuoja, kad ne tik formalūs sprendimai, bet ir viešoji tolerancija istorijos revizionizmui bei karo nusikaltimų relativizavimui gali turėti pasekmių.

    Viešosios tvarkos užtikrinimas laidotuvių dieną Belgrade laikomas vienu svarbiausių artimiausių dienų iššūkių. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius yra sakęs, kad tarnybos ruošiasi dideliam žmonių srautui ir žada panaudoti turimus resursus saugumui užtikrinti.

  • Serbija skuba pasirašyti naują dujų sutartį su „Gazprom“: kas keistųsi jau šį šildymo sezoną

    Serbija skuba dėl naujo kontrakto

    Serbijos valstybinė dujų bendrovė Srbijagas pradėjo derybas su „Gazprom“ dėl naujos gamtinių dujų tiekimo sutarties. Dabartinis susitarimas baigia galioti rugsėjo pabaigoje, todėl Belgradas siekia kuo greičiau užsitikrinti tiekimą artėjančiam šildymo sezonui.

    Serbija per metus suvartoja apie 2,65 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, o didžioji dalis šio kiekio importuojama iš Rusijos. Toks priklausomumas riboja šalies derybinę galią ir didina riziką kainoms bei tiekimo stabilumui, ypač žiemos piko metu.

    Maršrutas per TurkStream ir Bulgariją

    Rusijos dujos į Serbiją pastaraisiais metais daugiausia patenka per TurkStream vamzdyną, o toliau – per Turkijos ir Bulgarijos sausumos infrastruktūrą. Šis maršrutas Serbijai leidžia gauti dujas apeinant dalį tradicinių tranzito krypčių, tačiau kartu išlaiko priklausomybę nuo vieno pagrindinio tiekėjo.

    Derybų kontekstas išlieka jautrus visam regionui, nes Pietryčių Europa vienu metu ieško būdų diversifikuoti tiekimą, bet realūs alternatyvūs srautai ir infrastruktūra ne visur spėja su augančiais poreikiais.

    „Tikiuosi, kad sutartis bus pratęsta ir, kaip visada, Serbijai geriausiomis sąlygomis. Turėtume už tai būti dėkingi Rusijai“, – sakė Aleksandaras Vulinas.

    Lygiagrečios derybos su SOCAR

    Kartu Serbija derasi ir su Azerbaidžano SOCAR dėl dujomis kūrenamos kogeneracinės elektrinės prie Nišo projekto. Skelbiama, kad planuojama elektrinė galia galėtų siekti apie 500 MW, o šiluminė – apie 150 MWt.

    Neatmetama, kad Azerbaidžanas projektui suteiktų finansavimą, jei būtų užtikrintos ilgalaikės dujų pardavimo garantijos – maždaug 300–500 mln. kubinių metrų per metus. Tokia schema Serbijai reikštų galimybę dalį ateities poreikio susieti su alternatyviu tiekėju, tačiau konkrečios sąlygos priklausytų nuo kainodaros ir infrastruktūros sprendimų.

    Naujo kontrakto su „Gazprom“ derybos ir paralelinis dialogas su SOCAR rodo Serbijos siekį vienu metu spręsti trumpalaikį žiemos tiekimo klausimą ir ruoštis ilgesnio laikotarpio energetikos pertvarkai. Vis dėlto artimiausiu metu didžiausią reikšmę turės sutarties trukmė, kainos formulė ir lankstumo sąlygos, kurios nulems, kiek Serbija galės manevruoti esant rinkos svyravimams.

  • Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović susitiko su Serbijos naftos bendrovių asociacijos UNKS ir bendrovės „NIS“ atstovais aptarti vidaus degalų tiekimo situaciją. Po rugpjūtį kilusių iššūkių, ministrė teigė, kad rinka stabilizuota ir rugsėjį didesnių sutrikimų nesitikima.

    Pagrindinis rizikos veiksnys išlieka žemas Dunojaus vandens lygis, apsunkinantis krovinių gabenimą vidaus vandenų keliais. Dėl to dalis tiekimo grandinių tampa brangesnės ir lėtesnės, o importuotojai yra priversti dažniau remtis geležinkeliu ar keliais.

    Rugsėjį naftos bendrovės prognozuoja, kad eurodyzelino paklausa išliks panaši kaip rugpjūtį ir sieks beveik 200 000 tonų. Didžiausią dalį planuojama padengti vietine gamyba iš Pančevo naftos perdirbimo gamyklos, kurios pajėgumas, kaip nurodoma, padidintas iki beveik 13 000 tonų per dieną.

    Ministrės teigimu, rugpjūtį didžioji eurodyzelino paklausos dalis buvo patenkinta vietine gamyba ir sudarė apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu, nes dėl žemo Dunojaus lygio išaugo logistiniai apribojimai.

    „Rugpjūtį didžiąją eurodyzelino paklausos dalį padengė vietinė gamyba, apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu dėl žemo Dunojaus lygio sukeltų problemų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Serbijos valdžia taip pat pabrėžia, kad pratęstas „NIS“ licencijos galiojimas leidžia labiau remtis vietiniu perdirbimu, kai tarptautinėje aplinkoje išlieka kainų ir tiekimo svyravimai. Tai ypač svarbu šalims, kurios dalį degalų srautų tradiciškai gaudavo per upių logistiką ir regionines importo grandines.

    „NIS“ paskelbė, kad rugsėjį dar didins gamybą. Bendrovė planuoja pagaminti apie 190 000 tonų eurodyzelino, 17 000 tonų žibalo, 18 000 tonų mazuto ir apie 50 000 tonų benzino, o eurodyzelino importas, prognozuojama, sieks 36 000 tonų.

    Ministrė pažymėjo, kad didesnė gamyba svarbi ir dėl operacinių atsargų atstatymo. Valstybė anksčiau buvo leidusi rinkai panaudoti dalį atsargų, kad būtų išvengta trūkumų, todėl perdirbimo apimčių didinimas tampa priemone kartu ir stabilizuoti tiekimą, ir grąžinti atsargų lygį į įprastą režimą.

  • Šiaurės Makedonija ir Serbija pasirašė dujotiekio jungties sutartį: 70 km maršrutas keičia regioną

    Šiaurės Makedonija žengia į praktinį naujos dujų jungties su Serbija etapą: šalies dujų perdavimo sistemos operatorė NOMAGAS pasirašė projektavimo ir statybos sutartį su bendrove „Rapid Build“. Šiaurės Makedonijos Energetikos ministerija šį žingsnį įvardijo kaip perėjimą nuo pasirengimo prie realaus įgyvendinimo.

    Planuojamas dujotiekio interkonektorius sujungs abiejų šalių sistemas 70 kilometrų trasa, iš kurios 23 kilometrai drieksis Šiaurės Makedonijoje, o 47 kilometrai Serbijoje. Šiaurės Makedonijoje jungtis bus prijungta prie esamo vamzdyno netoli Klečovcės, o Serbijoje prie tinklo netoli Vranjės.

    Projekto tikslas – išplėsti prieigą prie skirtingų dujų tiekimo krypčių ir padidinti tiekimo patikimumą. Tokios jungtys paprastai vertinamos kaip priemonė mažinti vienos krypties ar vieno šaltinio riziką, ypač mažesnėms rinkoms, kurios istoriškai turėjo ribotas alternatyvas.

    „Šiandien klojame infrastruktūrinį pagrindą naujam energetiniam ryšiui tarp Šiaurės Makedonijos, regiono ir Europos“, – sakė energetikos ministrė Sanja Božinovska.

    Ministrė pabrėžė, kad jungtis su Serbija įgauna dar didesnę reikšmę lygiagrečiai vystant interkonektorių su Graikija. Ši kombinacija, anot jos, gali keisti Šiaurės Makedonijos vaidmenį nuo galutinio taško dujų maršrute prie labiau su regioninėmis rinkomis susietos šalies.

    „Prisijungę prie Graikijos ir Serbijos, nebūsime tik dujų maršruto pabaiga. Kuriame šalies, galinčios tapti tranzito ir energetine jungtimi tarp Pietų ir Šiaurės Europos, poziciją“, – sakė Sanja Božinovska.

    Energetikos ministerijos vertinimu, naujoji jungtis prisidės prie labiau integruotos ir lankstesnės regioninės rinkos kūrimo. Numatoma, kad infrastruktūra sudarys prielaidas dujas transportuoti abiem kryptimis, o tai gali pagerinti sistemos valdymą krizės metu ir efektyviau išnaudoti esamus bei naujus pajėgumus.

    Platesniame kontekste tokie interkonektoriai Europoje siejami su ilgalaike energetinio saugumo darbotvarke, kurioje akcentuojamas tinklų sujungiamumas, alternatyvūs tiekimo keliai ir rinkos konkurencija. Nors dujų vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu vertinamas nevienareikšmiškai, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu infrastruktūros lankstumas daugeliui šalių išlieka svarbus.

  • JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    Licencija pratęsta iki rugsėjo 30 dienos

    Jungtinės Valstijos dar 30 dienų pratęsė Serbijos naftos bendrovės NIS veiklos licenciją. Apie sprendimą pranešė Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pratęsimas galios iki rugsėjo 30 dienos ir leidžia įmonei tęsti veiklą, įskaitant Pančevo naftos perdirbimo gamyklos darbą. Serbijos valdžia akcentuoja, kad tai svarbu tuo metu, kai auga degalų paklausa.

    Kontekstą apsunkina ir ribotos importo galimybės. Pasak ministrės, dėl žemo Dunojaus vandens lygio logistikos grandinė tampa mažiau patikima, todėl vietinė gamyba įgauna dar didesnę reikšmę.

    Pančevo gamykla didino apimtis

    Rugpjūtį Pančevo perdirbimo gamykla padidino gamybą maždaug iki 13 000 tonų per dieną. Tikslas – geriau patenkinti vidaus rinkos poreikius ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Toks sprendimas energetikos rinkoje dažnai vertinamas kaip apsidraudimas nuo kainų svyravimų ir tiekimo sutrikimų, ypač kai transporto keliai vandeniu tampa mažiau prognozuojami.

    Derybos su „MOL“ tęsiasi

    Kartu su licencijos pratęsimu toliau vyksta derybos dėl NIS pardavimo. Serbijos pusė pratęsimą įvardija kaip signalą, kad procese matoma pažanga, tačiau galutinių sprendimų kol kas neskelbia.

    „Pratęsta licencija yra svarbus signalas, kad matome progresą, ir kartu leidžia mums toliau atsakingai ir saugiai dirbti, kaip iki šiol, nepaisant visų sunkumų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė pabrėžė, kad prioritetu išlieka pakankamas degalų kiekis gyventojams ir verslui bei energetinio saugumo užtikrinimas. Pasak jos, nestabilioje tarptautinėje aplinkoje nuosavi perdirbimo pajėgumai ir didesnis rėmimasis vietiniais ištekliais Serbijai yra kritiškai svarbūs.