CP v2

Tag: Serbija

  • Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Belgradą tapo netikėtu diplomatinės darbotvarkės posūkiu, tačiau didžiausią atgarsį sukėlė jo pasisakymas apie Kosovą. Spaudos konferencijoje jis patvirtino, kad Ukraina Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta, ir tai Prištinoje buvo sutikta kaip nusivylimas.

    Kosovo sostinėje reakcija buvo greita: miesto valdžia nuėmė didelę Ukrainos vėliavą su užrašu Free Ukraine, kuri kabėjo nuo 2022 metų pradžios. Šis gestas buvo pristatytas kaip signalas, kad solidarumas turi būti abipusis, ypač kalbant apie valstybių teisę apsispręsti.

    „Kosovo valstybė turi būti gerbiama“, – sakė Prištinos meras Perparim Rama.

    Kosovo užsienio reikalų ministras Glaukas Konjufca pareiškė, kad Zelenskio žodžiai priimti su apgailestavimu, tačiau Priština ir toliau rems Ukrainos suverenitetą. Kartu jis atmetė argumentą, esą teritorinio vientisumo principas savaime pateisina Kosovo nepripažinimą, primindamas tarptautinės administracijos laikotarpį po 1999 metų karo ir vėliau vykusias derybas dėl galutinio statuso.

    Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais, o šį sprendimą yra pripažinusios daugiau nei 100 valstybių, įskaitant dalį Europos Sąjungos narių ir pagrindines Vakarų partneres. Vis dėlto ne visos ES šalys Kosovą pripažįsta, o Serbija iki šiol laiko jį savo teritorijos dalimi, todėl Balkanų klausimas išlieka vienu jautriausių Europos diplomatinėje darbotvarkėje.

    Kodėl Ukraina laikosi tokios pozicijos?

    Kyjivo laikysena Kosovo atžvilgiu glaudžiai susijusi su pačios Ukrainos saugumo interesais ir nuosekliu teritorinio vientisumo principu, ypač po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Donbase. Ukrainos pareigūnai ilgą laiką vengė žingsnių, kurie, jų vertinimu, galėtų būti panaudoti kaip precedentas ar propagandinis argumentas ginčuose dėl okupuotų teritorijų.

    Ši pozicija taip pat atspindi sudėtingą tarptautinės teisės lauką: Kosovo nepriklausomybė daugelyje sostinių traktuojama kaip išskirtinis atvejis, o Rusija ją ne kartą mėgino pritaikyti savo naratyvui, lygindama su separatistiniais projektais posovietinėje erdvėje. Dėl to Ukraina dažnai renkasi ypač atsargią formuluotę ir vengia sprendimų, kurie galėtų susilpninti jos argumentus dėl Krymo ir kitų okupuotų regionų.

    Serbijos diplomatijos balansas

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuo pat metu pabrėžia paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą, tačiau Belgradas ir toliau palaiko santykius su Maskva bei nėra visiškai susiderinęs su Europos Sąjungos sankcijų politika Rusijai. Serbija siekia narystės ES, bet vidaus politikoje ir energetikoje išlieka stipri priklausomybė nuo Rusijos, todėl oficialioji linija dažnai grindžiama balansavimu.

    Zelenskio vizitas Belgrade, Serbijai suteikė progą pademonstruoti tarpininko ir regiono stabilumo rėmėjo vaidmenį, o pasisakymas apie Kosovą vietos auditorijai tapo akivaizdžiu diplomatiniu laimėjimu. Tačiau Prištinai tai priminė, kad net ir artimiausi partneriai Ukrainos karo kontekste ne visada sutaps su Kosovo lūkesčiais tarptautinio pripažinimo klausimu.

    Ekspertai pastebi, kad tokie epizodai gali turėti platesnių pasekmių Ukrainos santykiams su Vakarų Balkanų šalimis. Viena vertus, Kyjivui svarbu išlaikyti aiškią ir nuoseklią teritorinio vientisumo liniją, kita vertus, jam tenka valdyti partnerių lūkesčius regionuose, kuriuose statuso klausimai tebėra neišspręsti.

  • Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vizitas, kurį stebi Europa

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić Belgrade priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau pripažindamas, kad artimiausiu metu proveržio nesitiki. Abiejų lyderių susitikimas surengtas tuo metu, kai Rusijos smūgiai Ukrainai vėl intensyvėja, o Europos sostinės ieško būdų didinti spaudimą Maskvai.

    Zelenskio atvykimas tapo išskirtiniu įvykiu Serbijos užsienio politikos kontekste, nes Belgradas tradiciškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tuo pat metu Serbija siekia judėti pirmyn dėl narystės Europos Sąjungoje, o būtent užsienio politikos suderinamumas su ES linija yra vienas jautriausių derybinių klausimų.

    „Jei klausiate manęs, kaip politinio veterano, nesu tuo tikras ir labai bijau, kad mūsų laukia dar viena sunki žiema“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    „Tačiau tikiuosi, nors ir neturiu realių faktų, kad tai baigsis rytoj“, – pridūrė jis.

    Ukrainos vadovui Belgrade surengta iškilminga priėmimo ceremonija su garbės sargyba, po kurios vyko derybos Prezidento rūmuose. Susitikimo metu taip pat pasirašytas memorandumas, susijęs su žemės ūkio bendradarbiavimu, o Vučić pranešė, kad abi šalys artimiausiu metu sieks suderinti laisvosios prekybos susitarimą.

    Serbijos balansas tarp Maskvos ir ES

    Priimdamas Zelenskį, Vučić siunčia žinutę ne tik Briuseliui, bet ir Maskvai: Serbija nori išlaikyti manevro laisvę, tačiau kartu rodyti, kad dialogas su Ukraina jai nėra tabu. Tai ypač reikšminga, nes po plataus masto Rusijos invazijos Serbija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios neįvedė platesnių sankcijų Rusijai.

    Belgradas viešai argumentuoja, kad sankcijos nėra jo pasirinktas instrumentas, tačiau tuo pat metu Serbija teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę paramą. Energetikos srityje šalis tebėra labai priklausoma nuo rusiškų išteklių, todėl kiekvienas žingsnis užsienio politikoje vertinamas per vidaus politikos ir ekonominio saugumo prizmę.

    Zelenskis: ginklų susitarimai yra, bet to neužtenka

    Zelenskis Belgrade daug dėmesio skyrė oro gynybos ir raketinių sistemų temai, pabrėždamas, kad susitarimai dėl tiekimo egzistuoja, tačiau realūs kiekiai vis dar neleidžia patikimai apsaugoti infrastruktūros. Pasak jo, Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas, kurias numušti sudėtingiau, todėl Ukrainai būtina nuosekli ir didesnė partnerių parama.

    „Vakar naktį vėl buvo raketų smūgis: balistinės raketos taikėsi į mūsų infrastruktūrą. Buvo ir atakos dronais, o ypač reaktyviais „Shahed“ dronais vėl smogta energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas teigė, kad dalis oro gynybos sistemų tiekimo šiemet sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, o licencijų ir gamybos grandinių procesai Europoje neretai užtrunka. Jo teigimu, Ukrainai svarbu, kad parama būtų prognozuojama, o sprendimai dėl amunicijos ir oro gynybos nebūtų atidėliojami dėl vidaus politinių debatų partnerių šalyse.

    Belgrado susitikimas šiame fone tampa daugiau nei dvišaliu vizitu: jis atskleidžia, kaip regiono valstybės mėgina perskirstyti rizikas ir formuoti santykius su ES bei Rusija, kai karo dinamika ir saugumo poreikiai Europoje aštrėja.

  • Dunojus nuseko: į paviršių išniro nacistų karo laivų vrakai ir mamuto kaulai

    Dunojus nuseko: į paviršių išniro nacistų karo laivų vrakai ir mamuto kaulai

    Rekordiškai žemas Dunojaus vandens lygis kai kuriose atkarpose atidengė tai, kas dešimtmečius buvo paslėpta po vandeniu: Antrojo pasaulinio karo laikų laivų vrakus ir net ledynmečio gyvūnų liekanas. Ryškiausiai situacija matoma prie Serbijos miesto Prahovo, kur iš vandens kyšo korpusai, stiebai ir kitos metalinės konstrukcijos.

    Istorikai nurodo, kad 1944 metais, traukiantis Vokietijos pajėgoms, Dunojuje tyčia buvo nuskandintos dešimtys laivų. Taip siekta blokuoti laivybą ir apsunkinti Raudonosios armijos judėjimą, o dalis nuskandintų objektų iki šiol laikomi pavojingais dėl galimos amunicijos ir nesprogusių užtaisų.

    Ekstremaliai nukritus vandeniui, šie vrakai ne tik tampa geriau matomi, bet ir susiaurina saugų laivakelį. Laivybos specialistai pabrėžia, kad tokiose vietose didėja avarijų rizika, o krovininiai laivai neretai priversti mažinti krovinius arba apskritai stabdyti reisus, nes upės gylis nebeleidžia saugiai plaukti.

    Serbijoje problema sprendžiama jau ne vienerius metus, tačiau realūs darbai sudėtingi: dalis vrakų yra sunkiai pasiekiamose vietose, o bet kokios gelbėjimo ar iškėlimo operacijos reikalauja išminuotojų ir griežtų saugos procedūrų. Šalies institucijos kartu su Europos Sąjungos partneriais yra įgyvendinusios ir planavusios projektus, skirtus pagerinti navigacijos sąlygas šiame Dunojaus ruože.

    Žemas vanduo atnešė ir daug senesnę staigmeną. Bulgarijoje, netoli Ryachovo, gyventojai upės dugne pastebėjo didžiulius kaulus, o į vietą atvykę regioninio muziejaus specialistai patvirtino, kad tai mamuto, gyvenusio ledynmečiu, liekanos.

    Radinys paleontologams svarbus ne tik dėl įspūdingo dydžio. Išsamesni tyrimai gali padėti nustatyti tikslesnį kaulų amžių, mamuto rūšį ir aplinkos sąlygas, kuriomis gyvūnas gyveno, nes šiandieninis upės slėnis prieš tūkstančius metų galėjo būti visai kitoks, labiau panašus į pelkėtą ir drėgną buveinę.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie atradimai dažniausiai sutampa su sausromis ir ilgalaikiais hidrologiniais kraštutinumais, kai upės atidengia seniai užneštus objektus. Tačiau vietos bendruomenėms ir verslui tai reiškia ir praktinius nuostolius: Dunojus yra viena svarbiausių Europos vidaus vandens arterijų, o menkesnė laivyba tiesiogiai veikia krovinių judėjimą ir logistikos kainą.

    Klimatologai pastaraisiais metais vis dažniau fiksuoja ilgėjančius karščio ir sausros periodus Europoje, o tai didina svyravimus upėse ir kelia spaudimą tiek energetikai, tiek transportui, tiek žemės ūkiui. Dunojaus atvejis tapo dar vienu priminimu, kad vandens lygio kritimas vienu metu gali atverti įspūdingus istorijos sluoksnius ir sukelti labai šiuolaikiškas, brangiai kainuojančias problemas.

  • Dunojaus sausra Serbijoje atidengė nacių karo laivus: dugne – ir nesprogusių šaudmenų

    Dunojaus vandens lygis Balkanuose dėl užsitęsusios sausros nukrito tiek, kad kai kuriose atkarpose iš po vandens vėl išryškėjo Antrojo pasaulinio karo laikų laivų liekanos. Serbijoje, netoli Prahovo uosto, matomi kelių dešimčių vokiečių karo laivų korpusai, dalis jų, istorikų teigimu, gali būti likę su amunicija.

    Šie laivai siejami su Vokietijos flotile, kuri 1944 metais traukdamasi Dunojaus keliu buvo sąmoningai skandinama, kad nepatektų į priešų rankas. Manoma, kad tuo metu šioje upės atkarpoje buvo nuskandinta iki 200 įvairių tipų karinių laivų, o dalis nuolaužų iki šiol kelia navigacijos ir saugumo riziką.

    „Kai vanduo nuslūgsta, kai kurie laivai iškyla taip, kad tampa matomi ištisi korpusai, o tai primena, kiek karo palikimo vis dar slypi po upės paviršiumi“, – sakė su istoriniu paveldu dirbantis tyrėjas, komentuodamas situaciją regiono žiniasklaidai.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė yra ne vien rūdijantys metalo konstrukcijų fragmentai. Nuolaužose gali būti likę nesprogusių šaudmenų, todėl tokiose vietose įprastai ribojamas priėjimas, o prireikus kviečiami išminuotojai ir narai, kad įvertintų realią riziką žmonėms bei laivybai.

    Sausra Dunojuje tampa ne tik istorine, bet ir infrastruktūrine problema. Upė yra svarbus laivybos kelias, todėl žemas vanduo riboja krovininių laivų judėjimą, didina logistikos kaštus ir trikdo tiekimo grandines, ypač vasaros pabaigoje ir rudenį, kai upė tradiciškai yra jautriausia karščiams.

    Žemas Dunojaus lygis paliečia ir energetiką, nes dalis regione esančių elektrinių upės vandenį naudoja aušinimui. Kai vandens mažėja, elektrinių operatoriai turi ieškoti alternatyvių sprendimų, o valdžios institucijos kai kuriais atvejais imasi laikinų hidrotechninių priemonių, kad užtikrintų pakankamus aušinimo srautus.

    Klimato mokslininkai pastaraisiais metais vis dažniau atkreipia dėmesį, kad Europoje daugėja užsitęsusių karščio bangų ir kritulių stokos periodų, o tai tiesiogiai veikia didžiąsias upes. Dunojaus atvejis tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip ekstremalūs orai vienu metu iškelia į paviršių ir istorijos pėdsakus, ir labai šiuolaikiškas rizikas ekonomikai bei kritinei infrastruktūrai.

  • Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Dunojaus seklumas iškėlė 1944 metų nacių laivų nuolaužas: ES pradeda pavojingą valymą

    Užsitęsusi karščio banga ir kritęs vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo palikimą – prie Serbijos Prahovo miestelio matomas 1944 metais nuskandintų vokiečių karinių laivų nuolaužas. Dalis jų kasmet išnyra seklumose, o kai kurios jau pradėtos traukti į krantą.

    Šie laivai buvo sąmoningai nuskandinti Vokietijos kariuomenei traukiantis prieš artėjančią Raudonąją armiją. Įgulos vykdė įsakymus nepalikti priešui panaudojamos technikos ir kartu bandė užkimšti laivybos kelią, kad būtų apsunkintas judėjimas upe.

    Kaip atsirado nuolaužų barjeras

    Istoriniai liudijimai rodo, kad 1944 metų rudenį Dunojuje buvo nuskandinta daug įvairių tipų laivų – nuo karo laivų iki vilkikų ir baržų. Laivų „užtvara“ turėjo stabdyti karinę logistiką, tačiau ilgainiui tapo civilinės laivybos problema.

    Per pastaruosius karštus sezonus, kai vandens lygis krisdavo, nuolaužos vis dažniau trukdė laivams saugiai praplaukti susiaurėjusias vietas. Tai ypač aktualu Dunojaus atkarpoms, kurios yra svarbios regiono vidaus vandens kelių tinklui ir krovinių gabenimui.

    ES remiamas projektas ir rizikos

    Pagal ES remiamą projektą, vykdomą per Vakarų Balkanų investicijų programą, planuojama pašalinti 21 labiausiai laivybai trukdančią nuolaužą. Europos investicijų bankas nurodo, kad dalis objektų jau buvo iškelti 2024 metais, o darbų pabaiga numatoma 2028 metais.

    Gelbėjimo darbai laikomi techniškai sudėtingais ir rizikingais, nes dalis nuskandintų laivų galėjo likti su amunicija. Dėl to operacijose naudojami narai, speciali technika, taip pat siurbliai, skirti šalinti smėlį ir dumblą, o kai kurios didesnės nuolaužos, kurias perkelti per sudėtinga, gali būti paliekamos upės dugne užkasant jas giliau.

    Kodėl valymas svarbus ekonomikai

    Be istorinio ir saugumo aspekto, projektą skatina ir ekonominiai motyvai: nuolaužos siaurina farvaterį, didina avarijų riziką ir sukelia vėlavimus. Europos investicijų banko vertinimu, dėl šių kliūčių Serbija kasmet patirdavo apie 5 000 000 eurų nuostolių.

    2024 metų liepą projektui taip pat skirta 16 000 000 eurų parama, siekiant padidinti vidaus laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione. Ši kryptis siejama su platesniu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, kuriuo skatinama daugiau krovinių perkelti nuo kelių į vandens transportą.

    Klimato kaitos kontekste Dunojaus seklėjimo epizodai Europoje kartojasi vis dažniau, todėl upių infrastruktūros pritaikymas ir kliūčių šalinimas tampa ne vien vienkartine operacija, o ilgalaikiu atsparumo klausimu. Tuo pat metu iškilusios nuolaužos primena, kad ekstremalūs orai kartais pažodžiui iškelia istoriją į paviršių.

  • Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Nusekęs Dunojus Serbijoje atidengė nacių karo laivų nuolaužas: ES pradeda jas šalinti

    Užsitęsę karščiai ir mažėjantis vandens lygis Dunojuje vėl atidengė Antrojo pasaulinio karo pėdsakus Serbijoje, netoli Prahovo. Upės vagoje kasmet pasirodo Vokietijos karo laivų nuolaužos, kurias 1944 metais, traukdamiesi nuo Raudonosios armijos, nuskandino jų pačių įgulos.

    Šie laivai buvo skandinami vykdant įsakymą nepalikti priešui panaudojamos technikos. Kartu tai buvo ir taktinis sprendimas: nuolaužomis mėginta užblokuoti laivybos kelią Dunojuje, kad sovietų pajėgos negalėtų lengvai judėti upe aukštyn.

    Kodėl nuolaužos keliamos dabar?

    Pastaraisiais metais Dunojaus vandens lygio svyravimai tapo vis ryškesni, o sausros periodai dažniau parodo, kas slypi upės dugne. Prahovo apylinkėse susiformavusi siaura, maždaug 5 kilometrų ilgio atkarpa laikoma viena problemiškiausių laivybai, nes nuolaužos trukdo farvateriui ir apsunkina laivų eismą.

    Į šią problemą reaguojama ne tik dėl istorinio palikimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Kai vandens lygis krenta, vidaus vandens transportas patiria vėlavimų, o krovinių srautai dažniau perskirstomi į kelių transportą, kuris yra brangesnis ir labiau teršia aplinką.

    Planas: iškelti 21 labiausiai trukdančią nuolaužą

    Pagal su Europos Sąjungos parama siejamą projektą numatyta iškelti 21 laivą ar jo dalį, laikomą labiausiai trukdančia laivybai. Europos investicijų bankas, pristatomas kaip strateginis iniciatyvos partneris, yra skelbęs, kad dalis nuolaužų jau buvo pasiekta ir iškelta į krantą 2024 metais, naudojant lynus ir specialią techniką dumblui bei smėliui pašalinti.

    Projektą planuojama tęsti iki 2028 metų. Prieš pradedant darbus buvo vertinama, kad šioje Dunojaus atkarpoje gali būti apie 200 įvairių tipų laivų liekanų: nuo vilkikų ir baržų iki krovininių laivų, sunaikintų karo pabaigoje.

    Pavojingiausia dalis: galimi sprogmenys

    Nuolaužų šalinimas iš karo laikotarpio vandens telkinių laikomas vienu sudėtingiausių darbų dėl saugumo rizikų. Europos investicijų banko vertinimu, kai kuriuose laivuose gali būti likusių šaudmenų, todėl gelbėjimo ir kėlimo operacijos turi būti planuojamos itin atsargiai, pasitelkiant narus ir sprogmenų neutralizavimo procedūras.

    Dėl dydžio ar techninių apribojimų ne visos nuolaužos bus iškeltos. Dalis jų, kaip nurodyta projekto informacijoje, gali būti paliekamos upės dugne ir įgilinamos taip, kad nebekliudytų laivybai.

    Ekonominis poveikis taip pat įvardijamas kaip reikšmingas: trukdžiai Dunojuje, banko vertinimu, Serbijai gali kainuoti apie 5 000 000 eurų per metus dėl transporto vėlavimų ir papildomų logistikos kaštų. 2024 metų liepą Europos investicijų bankas projektui skyrė 16 000 000 eurų paramą, siekiant ilgainiui sustiprinti vidaus vandenų laivybos konkurencingumą Serbijoje ir regione.

    Iniciatyva siejama ir su platesnėmis Vakarų Balkanų investicijų kryptimis: daugiau krovinių skatinti perkelti nuo kelių į vandens transportą. Tačiau šiam tikslui būtina užtikrinti, kad pagrindiniai maršrutai, tokie kaip Dunojus, būtų pritaikyti saugiam ir patikimam eismui net ir ekstremalių orų sąlygomis.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.

  • Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas tarp istorijos ir upių

    Serbijos sostinė Belgradas dažnai apibūdinamas kaip miestas, kuriame skirtingi laikmečiai susitinka vienoje gatvėje. Kelionių laidos „Grand Voyager“ epizode žurnalistė Lilly Douse leidžiasi į maršrutą, kuris atveria ir senamiesčio panoramas, ir šiuolaikinį miesto pulsą prie upių.

    Kelionė prasideda senamiestyje, kur pagrindinė traukos vieta yra Kalemegdano tvirtovė. Nuo jos atsiveria vaizdas į vietą, kur susilieja Dunojus ir Sava, o pats kalnas virš upių šimtmečiais buvo strategiškai svarbus taškas įvairioms imperijoms ir valstybėms.

    Skoniai ir kasdienės tradicijos

    Belgrado pažinimas neapsieina be virtuvės, kuri daugeliui tampa greičiausiu būdu suprasti vietos kultūrą. Epizode užsukama į Skadarlijos kvartalą, dažnai vadinamą bohemiška miesto dalimi, kur tradiciniai restoranai siejami su ilgamete muzikos ir teatro aplinka.

    Viename iš seniausių šio rajono restoranų „Tri Šešira“ keliautoja ragauja serbiškus patiekalus ir susipažįsta su vietos svetingumo tradicija. Tokie patiekalai kaip ćevapi tapo regiono vizitine kortele dėl Balkanų virtuvių įtakų ir paprasto, bet ryškaus skonio profilio.

    Jugoslavijos palikimas ir „Yugo“ nostalgija

    Kita kelionės dalis nukelia į visai kitą Belgradą, formuotą XX amžiaus antroje pusėje. Važiuojant klasikiniu automobiliu „Yugo“ su „YugoTour“ atveriamos socialistinio laikotarpio istorijos ir naujojo Belgrado urbanistika, kurioje ryškiai matyti stambių formų modernizmas.

    Ypač išsiskiria brutalistinės architektūros pavyzdžiai, dėl kurių Belgradas dažnai minimas kaip vienas įdomesnių miestų Europoje fotografams ir architektūros entuziastams. Tokie pastatai šiandien vertinami dvejopai: vieniems tai sudėtingo laikotarpio simbolis, kitiems – išskirtinė kultūrinė vertė, kuri formuoja miesto identitetą.

    Nakvynė, žygis ir miestas nuo vandens

    Po intensyvios dienos keliautoja apsistoja atnaujintame istoriniame viešbutyje „The Bristol Belgrade“, kuris pristatomas kaip pavyzdys, kaip Belgradas siekia suderinti paveldą ir šiuolaikinį komfortą. Pastaraisiais metais mieste ryškėja tendencija restauruoti istorinės architektūros objektus ir pritaikyti juos turizmui bei konferencijoms.

    Maršrutas vėliau veda už miesto ribų į Avalos kalną, populiarią vietą trumpiems žygiams ir panoraminiams vaizdams. Kelionę užbaigia plaukimas baidarėmis ten, kur susitinka Dunojus ir Sava, leidžiantis pamatyti Belgrado upių gyvenimą iš perspektyvos, kurią dažnai praleidžia skubantys turistai.

    Šis epizodas primena, kad Belgradas gali būti patrauklus ne tik kaip pigesnė savaitgalio kryptis, bet ir kaip miestas, kuriame per trumpą laiką įmanoma pamatyti skirtingas Europos istorijos, architektūros ir kasdienybės versijas. Būtent kontrastai čia tampa ne trūkumu, o pagrindiniu kelionės privalumu.