Tag: Serbija

  • Serbijos „Studentų sąrašas“ žada spartinti stojimą į ES: prioritetas – teisinės valstybės reformos

    Serbijos „Studentų sąrašas“ žada spartinti stojimą į ES: prioritetas – teisinės valstybės reformos

    Serbijos politinis judėjimas „Studentų sąrašas“ tvirtina spartinsiantis šalies pasirengimą stojimui į Europos Sąjungą, pirmiausia – teisinės valstybės reformas.

    Apie tai Briuselyje vykusiame ES plėtros forume kalbėjo profesorius ir naujai išrinktas parlamento narys Aleksandaras Baucalas, rašo „Euronews“.

    Jo teigimu, „europinis kelias“ šiam judėjimui pirmiausia reiškia reformas: Europos vertybių stiprinimą, veikiančių institucijų kūrimą ir realų teisės viršenybės įtvirtinimą, taip pat tvaresnę ekonomiką, integruotą į Europos rinką.

    Briuselio forumas tapo pirmuoju atveju, kai „Studentų sąrašo“ atstovas kreipėsi į tarptautinę auditoriją – po kalbos dalis salės jam plojo atsistojusi.

    Fokusas – ES derybų „pagrindai“

    A. Baucalas pabrėžė, kad vienu strateginių tikslų bus paspartinti darbai dėl tarpinių rodiklių pagal stojimo derybų 23 ir 24 skyrius. Šie skyriai apima tokias sritis kaip teisingumas, pagrindinės teisės, laisvė, saugumas ir teisingumas.

    Parlamentaras tvirtino, kad judėjimas siekia, jog Serbija būtų patikimas partneris Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, o pačios reformos esą svarbios ne tik dėl narystės perspektyvos, bet ir dėl Serbijos žmonių.

    Jis taip pat akcentavo, kad stojimo procesas, jo vertinimu, prisidėtų ir prie geresnių santykių su kaimynais, ir plačiau – prie demokratiškesnės visuomenės kūrimo.

    Po pergalės rinkimuose – lūkesčiai ir neaiškumai

    „Studentų sąrašas“ praėjusį mėnesį pasiekė istorinę pergalę rinkimuose. Judėjimas, išaugęs iš beveik dvejus metus trukusių masinių protestų, po 14 metų valdžioje išstūmė Aleksandro Vučičiaus partiją.

    Prieš dvi savaites ES plėtros komisarė Marta Kos Briuselyje susitiko su „Studentų sąrašo“ delegacija – tai buvo pirmasis formalus judėjimo kontaktas su aukšto rango ES pareigūne.

    A. Baucalas teigė, kad naujoji valdžia sieks išlikti atvira dialogui ir spręsti konkrečias problemas, o ne kurti naujas, taip žadėdamas judėti į priekį vadinamųjų stojimo „fundamentų“ srityje.

    Sunkiausi klausimai: Rusija ir Kosovas

    Vis dėlto dalis „Studentų sąrašo“ atstovų išlieka atsargūs dėl visiško susiderinimo su ES užsienio politika, ypač kalbant apie sankcijas Rusijai. Straipsnyje pažymima, kad Serbijoje jos yra nepopuliarios, o visuomenėje giliai įsirėžę prisiminimai apie Vakarų sankcijas, kurios palietė gyventojus Slobodano Miloševičiaus laikais.

    Kita galima kliūtis – Kosovo pripažinimo tema, kuri ir toliau išlieka jautri Serbijos bei ES valstybių santykiuose. Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama yra perspėjęs, kad naujoji Serbijos vyriausybė, tikėtina, šios pozicijos nekeis.

    „Studentų sąrašas“ augo kaip nevienalytis judėjimas be aiškiai apibrėžtos lyderystės, todėl Serbijos kryptis dėl stojimo ir užsienio politikos gali paaiškėti tik tuomet, kai parlamentarai apsispręs dėl naujos vyriausybės sudėties.

    Tuo metu A. Baucalas svarbiausiu artimiausiu iššūkiu laiko tai, kaip protestų metu atsiradusį solidarumą paversti ilgalaikiu pasitikėjimu valstybės institucijomis.

  • Iš Rusijos masiškai išvyksta gyventojai: į Gruziją, Armėniją ir Serbiją – rekordai per 17 metų

    Trečiąjį šių metų ketvirtį rusai itin gausiai vyko į Gruziją, Armėniją ir Serbiją – šios šalys fiksavo didžiausią atvykėlių iš Rusijos skaičių per 17 metų.

    Kaip skelbia nepriklausomas portalas „Wiorstka“, duomenys paremti Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio tarnybos statistika. Joje registruojami visi iš šalies išvykstantys piliečiai, tačiau nenurodoma, kokiam laikui jie planuoja išvykti.

    Vien per liepą–rugsėjį į Gruziją išvyko 660 tūkst. Rusijos piliečių – tai 43 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kai buvo pasiektas ankstesnis rekordas.

    Į Armėniją trečiąjį ketvirtį atvyko 402 tūkst. rusų (metais anksčiau – 344 tūkst.). Tuo pat metu į Serbiją vyko daugiau nei 64 tūkst. rusų – maždaug 14 tūkst. daugiau nei pernai.

    Galima priežastis – kalbos apie mobilizaciją

    Portalo „Moscow Times“ vertinimu, vasarą išvykimų banga galėjo sutapti su Rusijoje plitusiomis kalbomis apie galimą naują mobilizacijos etapą. Teigiama, kad liepą su išvykimu iš šalies susijusių paieškų „Yandex“ sistemoje buvo daugiausia nuo 2023 metų pradžios.

    Daugiausia dėmesio, pasak publikacijos, žmonės skyrė galimybėms persikelti į šalis, į kurias galima nuvykti be vizos.

    Tekste taip pat primenama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pabaigoje viešai kalbėjo apie galimus Kremliaus planus vykdyti antrą mobilizacijos bangą. Jo teigimu, Maskva esą galėtų siekti į kariuomenę pritraukti nuo 300 iki 500 tūkst. karių.

    Šie skaičiai ir paaiškinimai kol kas neatsako į esminį klausimą – kiek iš išvykusiųjų ketina grįžti, o kiek planuoja ilgesnį laiką gyventi užsienyje. Vis dėlto pati statistika rodo išskirtinį judėjimo mastą, kokio regione nematyta beveik du dešimtmečius.

  • Serbijoje „Pegasus“ nusitaikė į prokurorą, tiriantį „Trump Tower“ projektą Belgrade

    Serbijoje „Pegasus“ nusitaikė į prokurorą, tiriantį „Trump Tower“ projektą Belgrade

    Serbijoje prokuroras, tiriantis galimos korupcijos ir politinio spaudimo įtarimus dėl planuojamo „Trump Tower“ projekto Belgrade, galėjo tapti šnipinėjimo programinės įrangos „Pegasus“ taikiniu. Apie tai pranešta paskelbus tyrėjų medžiagą, siejančią ataką su išmaniųjų telefonų kompromitavimui pritaikyta įranga.

    Minimas prokuroras Rade Bajić dirba Serbijos organizuoto nusikalstamumo prokuratūroje. Tyrėjų teigimu, požymiai rodo bandymą sekti jo įrenginį po to, kai jis viešai kalbėjo apie politinį kišimąsi ir galimus piktnaudžiavimus.

    Skelbiama, kad 2026 metais rugpjūčio 13 dieną R. Bajić gavo „Apple“ grėsmės pranešimą, perspėjantį apie galimą taikymąsi į jo paskyrą ar įrenginį. Tokie įspėjimai paprastai siunčiami, kai aptinkami požymiai, kad prieš vartotoją gali būti naudojamos valstybės lygio atakos priemonės.

    Tyrimą atliko Toronto universiteto „Citizen Lab“ kartu su Serbijos skaitmeninių teisių organizacija SHARE Foundation. Jų vertinimu, tai naujausias epizodas platesniame šnipinėjimo skandale, apimančiame šalies opoziciją, pilietinę visuomenę ir atskiras institucijas.

    „Serbijoje šnipinėjimas pamažu plėtėsi nuo pilietinės visuomenės ir žurnalistų iki studentų aktyvistų, politikų, o dabar ir universitetų bei teisminės sistemos atstovų“, – sakė SHARE Foundation politikos patarėja Andrijana Ristić.

    Pasak tyrėjų, ankstesniais mėnesiais mažiausiai 14 žmonių Serbijoje buvo gavę panašius perspėjimus, o vienu atveju „Citizen Lab“ patvirtino „Pegasus“ infekciją. Tarp aptariamų atvejų minimas ir Belgrado universiteto rektorius Vladan Đokić, kurio telefone, kaip skelbiama, taip pat rasta „Pegasus“ pėdsakų.

    V. Đokić pastaruoju metu tapo ryškia figūra studentų protestų kontekste, nes, kaip teigiama, atsisakė prisidėti prie valdžios spaudimo demonstrantams. Pranešta ir apie teisėsaugos veiksmus universitete, kai buvo paimta dalis įrangos bei duomenų laikmenų, o tai dar labiau padidino įtampą akademinėje bendruomenėje.

    Šios istorijos fonas susijęs su planuojamu buvusios Jugoslavijos karinės būstinės komplekso teritorijos perplanavimu Belgrade, kur numatomas prabangus dangoraižis „Trump Tower“. Projektas siejamas su Jaredu Kushneriu, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu, o viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl galimų procedūrinių nesklandumų ir saugomo paveldo statuso keitimo aplinkybių.

    Kas konkrečiai galėjo panaudoti „Pegasus“ prieš R. Bajić ar V. Đokić, kol kas nenustatyta. „Pegasus“ yra „NSO Group“ sukurta šnipinėjimo priemonė, dėl kurios panaudojimo prieš žurnalistus, aktyvistus ir opozicijos atstovus ne kartą kilo tarptautinių ginčų, o kai kuriose šalyse pradėti tyrimai bei ribojimai.

    „NSO jau dešimtmetį kaskart žada keistis, kai iškyla piktnaudžiavimo atvejai. Tačiau tiesa paprasta: „Pegasus“ yra represijoms skirta technologija“, – sakė „Citizen Lab“ vyresnysis tyrėjas John Scott-Railton.

  • EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    Kas kelia įtampą EPP viduje

    Europos liaudies partijoje (EPP) auga nepasitenkinimas Serbijos pažangos partija (SNS), siejama su Aleksandaru Vučićiumi. Įtakingi EPP politikai ragina partijos vadovybę rimtai svarstyti SNS narystės sustabdymą arba pašalinimą.

    Šį kartą diskusijas paaštrino Serbijos pareigūnų dalyvavimas nuteisto karo nusikaltėlio Ratko Mladićiaus laidotuvėse, kuriose buvo fiksuojami valstybinio lygmens pagarbos ženklai. EPP tai sieja su jau vykstančia platesne SNS vertinimo procedūra.

    Laidotuvės tapo lūžio tašku

    EPP politinėje asamblėjoje Tulūzoje antradienį partijos nariai aptarė pasekmes po R. Mladićiaus mirties. Jis mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, Jungtinių Tautų sulaikymo įstaigoje Hagoje.

    EPP atstovai pareiškė, kad aukštų Serbijos pareigūnų dalyvavimas ir valstybiniai pagerbimo elementai negali būti ignoruojami. Tai, pasak jų, tiesiogiai veikia vertinimą, ar SNS veikla ir politinė laikysena dera su EPP vertybėmis.

    „Vučićiaus politikoje nėra nė centimetro to, kas tiktų EPP erdvei. EPP yra žmonėms, o ne autokratams“, – sakė europarlamentaras Lukas Mandl.

    Kas gali nutikti toliau

    SNS atžvilgiu EPP viduje jau anksčiau buvo pradėtas vidinis vertinimas, susijęs su Serbijos valdžios veiksmais prieš protestus dėl korupcijos. Ši procedūra, kaip nurodoma, turėtų baigtis iki metų pabaigos, tačiau jos eiga ir rezultatas nėra iš anksto apibrėžti.

    Vis dėlto EPP pareigūnai leidžia suprasti, kad iki Serbijos rinkimų, numatytų spalio 25 dieną, sprendimas greičiausiai nebus priimtas. A. Vučićius, atsistatydinęs iš prezidento pareigų praėjusį sekmadienį, šiuo metu dalyvauja rinkimuose kaip SNS kandidatas į ministrus pirmininkus.

    EPP lyderis Manfredas Weberis kritikavo Serbijos valdžios įsitraukimą į laidotuves, tačiau kol kas viešai nesiėmė iniciatyvos siūlyti nedelsiant atimti SNS narystę. Sprendimų mechanizmas EPP numato, kad suspendavimą ar pašalinimą turi inicijuoti partijos vadovybė arba kelių šalių nariai, o galutinį sprendimą priima politinė asamblėja.

    SNS EPP asocijuota nare yra nuo 2016 metų. Serbijos partija šiuo metu viešų komentarų šia tema vengia.

  • Neolito megaosada pribloškė mokslininkus: atskleidė 220 namų ir per 700 gyventojų

    Neolito megaosada pribloškė mokslininkus: atskleidė 220 namų ir per 700 gyventojų

    Naujausi tyrimai Balkanuose pakeitė vaizdą apie vieną vėlyvojo neolito gyvenvietę: paaiškėjo, kad ji buvo beveik dvigubai didesnė, nei manyta anksčiau. Opovo Ugar-Bajbuk vietovėje, dabartinėje Serbijos Vojvodinoje, mokslininkai nustatė, kad gyvenvietė galėjo užimti daugiau kaip 9 hektarus.

    Pagal aptiktų struktūrų tankį ir planą tyrėjai suskaičiavo iki 220 statinių, kurie interpretuojami kaip gyvenamųjų namų liekanos. Skaičiuojama, kad piko metu čia galėjo gyventi daugiau nei 700 žmonių, todėl vietovė laikytina vienu ryškesnių regiono bendruomeninių centrų.

    Gyvenvietė siejama su Vinčos kultūra, laikoma viena svarbiausių vėlyvojo neolito kultūrų Balkanuose. Šio laikotarpio bendruomenės garsėjo žemdirbyste, amatais ir tolimais mainais, o jų keramika bei akmens dirbiniai rodo aukštą meistrystės lygį.

    Opovo buvo tiriama ir XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, tačiau tuomet remtasi gerokai kuklesniais duomenimis. Tada manyta, kad gyvenvietė užėmė apie 5 hektarus ir joje galėjo gyventi maždaug 200 žmonių, todėl ji buvo vertinama kaip nedidelė žemdirbių bendruomenė.

    Kaip pavyko išmatuoti gyvenvietę

    2022–2024 metais vokiečių ir serbų mokslininkų komanda pritaikė platesnį neinvazinių metodų rinkinį, leidžiantį įvertinti vietovę neardant didžiosios dalies sluoksnių. Buvo sistemingai renkami radiniai nuo paviršiaus, atlikti geofiziniai matavimai, o pasirinktuose taškuose – geoarcheologiniai gręžiniai.

    Tik baigiamajame etape įvykdyti nedideli, tiksliniai kasinėjimai, sutelkti į vieną iš gyvenvietę juosusių griovių. Toks derinys leido tiksliau atsekti užstatymo ribas ir pamatyti bendrą planą, kuris anksčiau išliko nepakankamai aiškus.

    Naujas datavimas ir socialinės struktūros klausimai

    Patikslintas ir pagrindinės gyvenvietės fazės datavimas: radiokarbono analizės rodo laikotarpį apie 4850–4725 metus prieš mūsų erą. Tyrėjai taip pat išskyrė du raidos etapus ir požymių, kad teritorija didėjo palaipsniui, o ne buvo suformuota vienu metu.

    Aplink gyvenvietę fiksuota iki penkių žiedinių griovių. Tokių įtvirtinimų ar riboženklių įrengimas būtų pareikalavęs daug darbo jėgos ir koordinacijos, tačiau kol kas nerasta aiškių ženklų, kad darbai buvo organizuojami prievarta.

    Vertinant statinių dydžius ir pasiskirstymą, materialinės nelygybės skirtumai atrodo palyginti nedideli. Tai leidžia svarstyti, kad bendruomenė galėjo remtis labiau kooperacija nei ryškia, griežtai hierarchine valdžios struktūra, o tokios įžvalgos svarbios aiškinantis vėlyvojo neolito socialinius pokyčius Balkanuose.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo leidinyje Archaeologia Austriaca. Mokslininkai pabrėžia, kad šis atvejis dar kartą parodo, kaip neinvazinės technologijos archeologijoje gali atverti didesnį vaizdą, kai ankstesni vertinimai rėmėsi ribotais kasinėjimų plotais.

  • Serbija ir Uzbekistanas jungia jėgas atsinaujinančiai energetikai: ką apims naujas memorandumas

    Search

    HomeRenewablesSerbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan signed a Memorandum of Understanding on cooperation in renewable energy and green technologies.

    It covers research, development and innovation, joint research and pilot projects, investments, feasibility studies and industrial cooperation, as well as the exchange of experts and technical staff.

    The plans also include the development of renewable energy sources and the exchange of experience on regulation and public policies related to renewable energy and green technologies.

    As part of the institutional cooperation, the two sides may also establish a Joint Working Group on Renewable Energy and Green Technologies.

  • Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Serbija ir Uzbekistanas Belgrade pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją ir sutiko plėsti bendradarbiavimą prekybos, transporto, energetikos, skaitmeninimo bei darbo jėgos judumo srityse. Tai buvo pirmasis Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo oficialus vizitas Serbijoje, per kurį sutarta dėl 20 dvišalių dokumentų.

    Deryboms toną davė abiejų šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas, sutraukęs daugiau kaip 200 valdžios bei verslo atstovų. Po jo pasirašyti papildomi komerciniai susitarimai, kurie, pasak Serbijos pusės, turėtų pagreitinti konkrečių projektų startą.

    „Serbija ir Uzbekistanas yra dvi šalys, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mus sieja pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Šiandien atveriame naują bendros istorijos puslapį“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    „Šiandien priėmėme istorinį sprendimą įtvirtinti strateginę partnerystę tarp Serbijos ir Uzbekistano. Tai dar kartą patvirtina, kad šis vizitas yra istorinis“, – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

    Prekyba, investicijos ir laisvosios prekybos planai

    Serbijos prekybos rūmų duomenimis, dvišalė prekyba pernai pasiekė rekordą ir siekė apie 39 milijonus eurų, tai yra maždaug 25 proc. daugiau nei 2024 metais. Serbija skelbia, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Uzbekistaną 2026 metų pirmus septynis mėnesius augo daugiau kaip per pusę.

    Šalys pranešė pradedančios pasirengimą deryboms dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties, tam sudaryta bendra darbo grupė. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją diversifikuoti tiekimo grandines ir ieškoti naujų rinkų Europoje bei Centrinėje Azijoje.

    Pasirašytų dokumentų paketas apima kelių ir geležinkelių transportą, žemės ūkį, vandens valdymą, atsinaujinančią energetiką, farmaciją, biotechnologijas, turizmą, kultūrą, IT ir skaitmeninimą. Taip pat numatyti susitarimai dėl darbo migracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, kino bei bendros filmų gamybos, žmonių su negalia įtraukties.

    Skrydžiai ir pramonės planas 2026–2028

    Serbijos prezidentas nurodė, kad tiesioginis oro susisiekimas tarp Belgrado ir Taškento galėtų startuoti per 7–8 mėnesius. Toks maršrutas paprastai vertinamas kaip praktinis impulsas verslo ryšiams, turizmui ir darbo mobilumui, ypač kai stiprėja abipusės investicijų paieškos.

    Taip pat patvirtintas pramoninio bendradarbiavimo veiksmų planas 2026–2028 metams. Juo siekiama pereiti nuo pavienių sandorių prie nuoseklių gamybos, technologijų ir logistikos projektų, kuriems reikalingas ilgesnis planavimo horizontas.

    Vidurinis koridorius ir geopolitinis kontekstas

    Didelė vizito dalis skirta transporto junglumui ir vadinamajam Viduriniam koridoriui – transkaspiniam prekybos maršrutui, jungiančiam Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Šis maršrutas pastaraisiais metais įgijo papildomos svarbos, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sutriko dalis įprastų sausumos kelių per Rusijos teritoriją.

    Vizito metu A. Vučičius apdovanojo Š. Mirzijojeva aukščiausiu Serbijos valstybiniu apdovanojimu – Serbijos Respublikos ordinu su didžiuoju antkakliu. Taip pat surengta ceremonija, per kurią viena Belgrado gatvė pavadinta Taškento vardu.

    Be to, Uzbekistano Samarkando regionas ir Serbijos autonominis Vojvodinos kraštas susitarė dėl partnerystės, o Serbija skelbia besirengianti atidaryti ambasadą Taškente. Š. Mirzijojevo vizitas tęsia politinį dialogą po A. Vučičiaus kelionės į Uzbekistaną 2025 metų spalio mėnesį, o Uzbekistanas patvirtino dalyvausiantis Expo 2027 Belgrade su nacionaliniu paviljonu.

  • Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: prisijungė Šiaurės Makedonija ir Serbija

    Dujų perdavimo sistemų operatorių iniciatyva „Vertical Corridor“ plečiasi į Vakarų Balkanus: pasirašytas papildytas bendradarbiavimo memorandumas, prie kurio oficialiai prisijungė Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Šis žingsnis reiškia, kad projektas apims platesnį regioną ir į bendrą planavimą įtrauks dar dvi dujų perdavimo grandies svarbias valstybes, kurios jungia Vidurio Europą su Pietryčių Europa.

    Kas keičiasi prisijungus naujoms šalims

    Atnaujintu memorandumu operatoriai susitarė toliau koordinuoti tarpusavyje sujungtų perdavimo sistemų vystymą ir eksploatavimą. Pagrindinis tikslas – efektyviau išnaudoti jau turimą infrastruktūrą ir geriau suvaldyti apkrovas skirtingais sezonais.

    Numatyta daugiau dėmesio skirti dvikrypčių srautų galimybėms, kad dujos galėtų judėti abiem kryptimis pagal rinkos poreikį. Taip pat bus vertinami papildomų investicijų poreikiai ir didinama tarpvalstybinė pralaida.

    Regioninė reikšmė ir energetinis saugumas

    „Vertical Corridor“ kontekste svarbiausia – alternatyvių tiekimo maršrutų ir fizinių jungčių stiprinimas, ypač po to, kai Europa pastaraisiais metais sistemingai mažino priklausomybę nuo rusiškų dujų. Didesnė pralaida ir lankstesnės srautų kryptys padeda greičiau reaguoti į sutrikimus ar kainų šuolius.

    Operatoriai taip pat sutaria tęsti darbą reguliaciniu, techniniu ir komerciniu lygmenimis, kad koridorius taptų konkurencingesnis ir patrauklesnis rinkos dalyviams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia geresnį pajėgumų paskirstymo suderinamumą, aiškesnes taisykles ir sklandesnį tarpvalstybinį koordinavimą.

    Kas dalyvauja iniciatyvoje

    Iniciatyvoje dalyvauja Graikijos DESFA ir Gastrade, Bulgarijos ICGB ir Bulgartransgaz, Rumunijos Transgaz, Vengrijos FGSZ, Slovakijos Eustream, Ukrainos GTSOU, Moldovos Vestmoldtransgaz, taip pat naujai prisijungę Šiaurės Makedonijos NOMAGAS ir Transportgas Serbia.

    Platesnis dalyvių ratas didina projekto svorį, tačiau kartu kelia ir daugiau koordinavimo iššūkių: infrastruktūros modernizavimo tempai, reguliacinės nuostatos ir rinkos brandos lygis regione nevienodi. Vis dėlto būtent suderinti sprendimai lemia, ar koridorius taps realiu papildomu „stuburu“ dujų srautams Europoje.

  • Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade šeštadienį prasidėjo buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus pagerbimo renginiai. Nors dalis jo rėmėjų jį vadina karo didvyriu, tarptautiniai teismai Mladičių yra nuteisę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

    Pasak šeimos ir žiniasklaidos, laidotuvės numatytos pirmadienį, o jose gali dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių. Serbijos valdžia pabrėžia, kad valstybinių ir karinių pagerbimo elementų nebus, o aukščiausi pareigūnai ceremonijoje nedalyvaus.

    Laidotuvės be valstybės ceremonijų

    R. Mladičius mirė atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Hagoje, o jo palaikai į Serbiją buvo pargabenti praėjusią savaitę. Karinės struktūros dalyvavo logistikoje, tačiau Belgrade aiškinama, kad tai nereiškia valstybinių laidotuvių.

    Skelbiama, kad nebus nei artilerijos salvių, nei iškilmingos karinės rikiuotės, taip pat jis nebus laidojamas vadinamosiose nusipelniusių asmenų kapavietėse. Serbijos institucijos taip pat tikina, kad šeštadienio minėjimas nėra valstybės organizuotas renginys, jį inicijavo atsargos karininkų organizacija.

    Kontekstas: Srebrenica ir Sarajevo apgultis

    Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir jo teisinis perėmėjas yra pripažinę R. Mladičių kaltu dėl Srebrenicos genocido. 1995 metų liepą Srebrenicoje buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 bosnių vyrų ir berniukų, o šie įvykiai laikomi didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Teismas taip pat konstatavo jo atsakomybę už Sarajevo apgulties metu vykdytus nusikaltimus. Miestas buvo apšaudomas ir snaiperių terorizuojamas beveik ketverius metus, o Bosnijos karas nusinešė per 100 000 gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti namus.

    Europos spaudimas Serbijai auga

    Po R. Mladičiaus mirties Serbijoje vyko vigilijos ir eisenos, kurios sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos atstovų. ES plėtros kryptį kuruojanti eurokomisarė Marta Kos viešai pareiškė, kad nuteisto karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas Serbijos kelias į ES.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl Serbijos vidaus politikų reakcijų, kai kurie jų kritiką iš Briuselio atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pat metu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty ragino valdžias aktyviai priešintis nuteistų karo nusikaltėlių šlovinimui, pabrėždamas, kad tai nėra saviraiškos laisvės saugomas reiškinys pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

    Ši istorija Serbijai tampa dar vienu politiniu testu santykiuose su Europos Sąjunga, ypač kai šalis siekia išlaikyti derybų dėl narystės tempą. Briuselis signalizuoja, kad ne tik formalūs sprendimai, bet ir viešoji tolerancija istorijos revizionizmui bei karo nusikaltimų relativizavimui gali turėti pasekmių.

    Viešosios tvarkos užtikrinimas laidotuvių dieną Belgrade laikomas vienu svarbiausių artimiausių dienų iššūkių. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius yra sakęs, kad tarnybos ruošiasi dideliam žmonių srautui ir žada panaudoti turimus resursus saugumui užtikrinti.

  • Serbija skuba pasirašyti naują dujų sutartį su „Gazprom“: kas keistųsi jau šį šildymo sezoną

    Serbija skuba dėl naujo kontrakto

    Serbijos valstybinė dujų bendrovė Srbijagas pradėjo derybas su „Gazprom“ dėl naujos gamtinių dujų tiekimo sutarties. Dabartinis susitarimas baigia galioti rugsėjo pabaigoje, todėl Belgradas siekia kuo greičiau užsitikrinti tiekimą artėjančiam šildymo sezonui.

    Serbija per metus suvartoja apie 2,65 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, o didžioji dalis šio kiekio importuojama iš Rusijos. Toks priklausomumas riboja šalies derybinę galią ir didina riziką kainoms bei tiekimo stabilumui, ypač žiemos piko metu.

    Maršrutas per TurkStream ir Bulgariją

    Rusijos dujos į Serbiją pastaraisiais metais daugiausia patenka per TurkStream vamzdyną, o toliau – per Turkijos ir Bulgarijos sausumos infrastruktūrą. Šis maršrutas Serbijai leidžia gauti dujas apeinant dalį tradicinių tranzito krypčių, tačiau kartu išlaiko priklausomybę nuo vieno pagrindinio tiekėjo.

    Derybų kontekstas išlieka jautrus visam regionui, nes Pietryčių Europa vienu metu ieško būdų diversifikuoti tiekimą, bet realūs alternatyvūs srautai ir infrastruktūra ne visur spėja su augančiais poreikiais.

    „Tikiuosi, kad sutartis bus pratęsta ir, kaip visada, Serbijai geriausiomis sąlygomis. Turėtume už tai būti dėkingi Rusijai“, – sakė Aleksandaras Vulinas.

    Lygiagrečios derybos su SOCAR

    Kartu Serbija derasi ir su Azerbaidžano SOCAR dėl dujomis kūrenamos kogeneracinės elektrinės prie Nišo projekto. Skelbiama, kad planuojama elektrinė galia galėtų siekti apie 500 MW, o šiluminė – apie 150 MWt.

    Neatmetama, kad Azerbaidžanas projektui suteiktų finansavimą, jei būtų užtikrintos ilgalaikės dujų pardavimo garantijos – maždaug 300–500 mln. kubinių metrų per metus. Tokia schema Serbijai reikštų galimybę dalį ateities poreikio susieti su alternatyviu tiekėju, tačiau konkrečios sąlygos priklausytų nuo kainodaros ir infrastruktūros sprendimų.

    Naujo kontrakto su „Gazprom“ derybos ir paralelinis dialogas su SOCAR rodo Serbijos siekį vienu metu spręsti trumpalaikį žiemos tiekimo klausimą ir ruoštis ilgesnio laikotarpio energetikos pertvarkai. Vis dėlto artimiausiu metu didžiausią reikšmę turės sutarties trukmė, kainos formulė ir lankstumo sąlygos, kurios nulems, kiek Serbija galės manevruoti esant rinkos svyravimams.