Tag: Sergejus Lavrovas

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.

  • Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija pranešė perspėjusi JAV valstybės sekretorių Marco Rubio dėl planuojamų naujų smūgių Kyjivui ir paragino amerikiečius bei diplomatines misijas įvertinti būtinybę kuo greičiau palikti Ukrainos sostinę. Maskva teigė ketinanti rengti nuoseklius smūgius, nukreiptus į, jos teigimu, karinius objektus.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak Rusijos pusės, per pokalbį su M. Rubio informavo apie planus smogti karinei infrastruktūrai ir vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams. JAV pusė patvirtino, kad pokalbis įvyko S. Lavrovo prašymu, tačiau detalių apie tariamus perspėjimus viešai nepateikė.

    „Dėl to, kad minimi objektai Kyjive yra išsidėstę skirtingose vietose, užsienio piliečiai ir diplomatinių misijų personalas turėtų kuo greičiau išvykti iš miesto“, – teigiama Rusijos pareiškime.

    Rusija taip pat tvirtino, kad dėmesys esą bus sutelktas į infrastruktūrą, susijusią su bepiločių orlaivių kūrimu ir gamyba, įskaitant projektavimo, gamybos ir programavimo grandis. Tokia formuluotė dera su pastarųjų mėnesių karo dinamika, kai dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių įrankių tiek fronte, tiek smūgiuojant į taikinius gilesniame užnugaryje.

    Kyjivas nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos nuolat patiria raketų ir dronų atakas, o Ukrainos oro gynybos pajėgumai išlieka vienu svarbiausių miestų apsaugos veiksnių. Pastarosiomis dienomis Ukraina pranešė apie dar vieną intensyvių atakų bangą, kuri, žiniasklaidos vertinimu, buvo tarp didžiausių nuo karo pradžios.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos dėl galimų derybų stringa. JAV pareigūnai pastaruoju metu yra pripažinę, kad ankstesni bandymai pasiekti proveržį nebuvo rezultatyvūs, tačiau Vašingtonas deklaruoja esantis pasirengęs grįžti prie derybų formato, jei atsirastų realios prielaidos konstruktyviam procesui.

    Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, o tų pačių metų rytuose prasidėjęs konfliktas virto plataus masto karu 2022 metais. Šiandien karą vis labiau apibrėžia technologijų ir žvalgybos lenktynės, o dronų pritaikymas, elektroninė kova ir oro gynybos sistemų trūkumas ar perteklius tiesiogiai veikia civilių saugumą didžiuosiuose miestuose.