CP v2

Tag: Sergejus Lavrovas

  • Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po G20 užsienio reikalų ministrų susitikimų Atlantoje pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas derybose kartojo klaidinančius teiginius apie karą Ukrainoje. Pasak jos, europiečiai šiuos naratyvus tiesiogiai ginčijo ir spaudė Maskvą dėl realių žingsnių.

    „Kalbėjome apie didžiąją geopolitinę krizę, įskaitant Ukrainą, ir galėjome su Sergejumi Lavrovu kalbėti tiesiai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Žinoma, jis pateikė daug melo ir daug klaidingų naratyvų, o mes jiems paprieštaravome“, – pridūrė ji.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad europiečiai susitikimuose siekė didesnio spaudimo Rusijai, aptariant ir galimas paliaubas Juodojoje jūroje. Tokios diskusijos išlieka jautrios, nes jos susijusios ne tik su kariniu saugumu, bet ir su grūdų eksportu, laivybos rizikomis bei infrastruktūros apsauga.

    Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas teigė plenariniame posėdyje taip pat kreipęsis į Sergejų Lavrovą. Jis pabrėžė, kad Rusija karo nelaimės, o Kremliaus pasirinktas kelias reiškia tolesnes aukas ir izoliaciją.

    „Jis turėtų turėti drąsos pasakyti Putinui, kad Rusija šio karo nelaimės“, – sakė Edas Milibandas.

    Britų ministras taip pat kėlė klausimą dėl smūgių Ukrainos infrastruktūrai, akcentuodamas, kad agresorė šiame kare yra Rusija. Pilno masto invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metais vasarį, o per laiką Rusija reguliariai atakuoja energetikos ir transporto objektus, siekdama trikdyti tiekimo grandines ir civilį gyvenimą.

    Tuo metu Sergejus Lavrovas viešai palankiai įvertino Jungtinių Valstijų norą palaikyti dialogą su Maskva, tačiau kritikavo Europą dėl, jo teigimu, demonstratyvaus atsiribojimo. Susitikimų užkulisiuose dalis delegacijų taip pat vengė bendrų protokolinių formatų, o dėl to kai kurie planuoti kadrai buvo atsisakyti.

    JAV sprendimas dėl „Patriot“

    G20 susitikimų dieną JAV Valstybės departamentas pranešė patvirtinęs paramos paketą Ukrainai, susijusį su oro gynyba. Skelbiama, kad numatytas 500 „Patriot“ PAC-3 perėmėjų paketas, kurio vertė siekia apie 2 milijardus eurų.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė, kad kritinis klausimas išlieka pristatymo terminas. Ukraina nuolat ragina partnerius didinti oro gynybos pajėgumus, nes Rusija tęsia raketų ir dronų atakas prieš miestus bei energetikos objektus, ypač prieš žiemos sezoną.

    „500 PAC-3 perėmėjų yra reikšmingas skaičius ir šią žiemą jie galėtų tapti itin veiksmingu gynybos paketu“, – teigė Volodymyras Zelenskis.

    „Tačiau numatyta, kad pristatymai gali prasidėti tik po kelerių metų. Prašome partnerių rasti sprendimą laikotarpiui, kai grėsmė yra reali ir perėmėjų reikia dabar“, – pridūrė jis.

    Šių diskusijų fone JAV valstybės sekretorius Marco Rubio su Sergejumi Lavrovu susitiko G20 renginių paraštėse. Toks kontaktas, anot diplomatų, nereiškia pozicijų suartėjimo, tačiau atspindi pastangas išlaikyti komunikacijos kanalus dėl karo eskalacijos rizikų, karo belaisvių ir humanitarinių klausimų.

  • Lavrovas kritikuoja Lenkijos kvietimą į G20: sako, kad Varšuva „nieko neįneša“ į darbotvarkę

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per G20 užsienio reikalų ministrų susitikimą Atlantoje sukritikavo Lenkijos dalyvavimą, teigdamas, kad jos kvietimas esą neatitinka įprastos daugiašalės diplomatijos praktikos. Pasak jo, tokio formato susitikimuose sprendimai ir darbotvarkė tradiciškai formuojami konsensusu.

    Lavrovas tikino, kad diskusijos turėtų vykti tarp pagrindinių G20 narių, o naujų dalyvių kvietimai, jo vertinimu, turėtų būti derinami taip, kad „neardytų“ susitikimo logikos. Šią poziciją jis grindė argumentu, kad Lenkijos ekonomika, jo žodžiais, nėra pakankamai didelė, kad pateisintų dalyvavimą.

    „Tai yra diplomatinės praktikos, ypač daugiašalės diplomatijos, pažeidimas, kai tokiose asociacijose kaip G20 dirbama konsensuso principu“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Jis taip pat tvirtino, kad G20 esą jau pakanka NATO ir Europos Sąjungos šalių atstovų, todėl papildomas Lenkijos dalyvavimas, jo nuomone, „nieko neprideda“ prie diskusijų. Tuo pačiu Lavrovas leido suprasti, kad sprendimas dėl kvietimo buvo JAV iniciatyva, o ne derybų rezultatas.

    Kaip Lenkija atsidūrė G20 formate

    Šiais metais G20 darbams pirmininkauja Jungtinės Amerikos Valstijos, o Lenkija į susitikimus pakviesta specialiu JAV kvietimu. Tokio tipo kvietimai nėra naujiena: G20 pirmininkaujanti valstybė paprastai gali kviesti svečius, jei tai, jos manymu, prisideda prie darbotvarkės ar atspindi regioninius interesus.

    Lenkijos dalyvavimas pastaraisiais metais siejamas su didesniu jos vaidmeniu saugumo ir regioninės politikos klausimais Europoje, taip pat su siekiu išlaikyti tęstinumą tarptautiniuose formatuose. Varšuva yra deklaravusi norą dalyvauti ir būsimose G20 diskusijose, o iš anksto derinami kvietimai priklauso nuo pirmininkaujančių valstybių sprendimų.

    G20 reikšmė geopolitikoje

    G20 išlieka vienu svarbiausių formatų, kuriame aptariami pasaulio ekonomikos, finansinio stabilumo, prekybos, energetikos ir kiti strateginiai klausimai. Nors tai nėra karinio saugumo organizacija, pastaraisiais metais diskusijose vis dažniau atsispindi geopolitinė įtampa, sankcijų politika ir karo Ukrainoje pasekmės globaliai ekonomikai.

    Šiame kontekste Maskvos reakcijos į atskirų valstybių įtraukimą į G20 darbus dažnai vertinamos kaip platesnės informacinės ir diplomatinės kovos dalis. G20 susitikimas Atlantoje prasidėjo penktadienį ir baigsis šeštadienį.

  • Sikorskis G20 JAV akis į akį siunčia žinią Lavrovui: Maskva turi baigti karą Ukrainoje

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis G20 užsienio reikalų ministrų susitikime JAV ketina tiesiogiai kelti Rusijos karo Ukrainoje klausimą ir kreiptis į Sergejų Lavrovą. Varšuva pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė negali normalizuoti santykių su Maskva, kol tęsiasi agresija.

    G20 formate, kuriame susitinka didžiausių pasaulio ekonomikų atstovai, Ukrainos tema dažnai tampa viena aštriausių, nes dalis valstybių siekia išlaikyti dialogą su Rusija. Europos šalys, tarp jų ir Lenkija, akcentuoja, kad bet kokios derybos turi remtis tarptautine teise, Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu.

    „Maskva turi baigti karą, o ne ieškoti būdų jį pateisinti ar užtempti“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Diplomatinėse derybose pastaraisiais mėnesiais ryškėja kelios kryptys: spaudimas Rusijai per sankcijas, karinės paramos Ukrainai tęstinumas ir bandymai mobilizuoti globalių Pietų šalis aiškesnei pozicijai. G20 susitikimai šiuo požiūriu laikomi svarbia platforma, nes čia sprendžiami ir energetikos, maisto saugumo bei logistikos klausimai, kuriuos tiesiogiai paveikė karas.

    Lenkija yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o Sikorskio žinutės tonas rodo siekį išlaikyti politinį spaudimą Rusijai tarptautiniuose formatuose. Ekspertai pabrėžia, kad tokie tiesioginiai kontaktai su Rusijos diplomatijos vadovu dažnai naudojami ne kompromisams ieškoti, o aiškiai pozicijai įvardyti ir sąjungininkų vienybei demonstruoti.

  • Lavrovas apie galimą „Patriot“ raketų gamybą Lenkijoje: ragina prisiminti Rusijos karo doktriną

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sureagavo į viešojoje erdvėje aptariamus planus plėsti „Patriot“ raketų infrastruktūrą Lenkijoje ir paragino „įdėmiai perskaityti“ Rusijos karo doktriną. Jo komentarai nuskambėjo Vakarams tęsiant karinę paramą Ukrainai, o NATO šalims didinant oro gynybos sistemų bei šaudmenų gamybą.

    Lavrovas savo pasisakymus siejo su tuo, ką Maskva vadina Europos įsitraukimu į karą Ukrainoje. Jis teigė, kad Vakarų tiekiama ginkluotė ir jos panaudojimas fronte esą keičia konflikto mastą ir rizikas, todėl, Rusijos požiūriu, reikėtų vertinti „doktrininius“ signalus.

    „Jeigu kalbame apie tai, mes turime karo doktriną. Raginu atidžiai išanalizuoti atitinkamą jos skyrių“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Ministras taip pat kartojo Rusijos naratyvą, jog Europa esą kariauja prieš Rusiją, nurodydamas į Ukrainoje naudojamus Vakarų ginklus ir Rusijos oro gynybos bandymus juos numušti. Tokia retorika pastaraisiais metais tapo įprasta Kremliaus komunikacijos dalimi, ypač reaguojant į NATO sprendimus didinti gynybos pramonės pajėgumus.

    NATO planai dėl PAC-3 aptarnavimo

    Lenkijos vaidmuo „Patriot“ grandinėje pastaruoju metu stiprėja: NATO formatu sutarta dėl PAC-3 raketų aptarnavimo ir remonto pajėgumų plėtros Europoje. Tai susiję su praktiniu poreikiu greičiau remontuoti ir grąžinti į rikiuotę oro gynybos komponentus, o taip pat mažinti priklausomybę nuo logistinių grandinių už Europos ribų.

    Lenkija yra pareiškusi, kad derybos dėl aptarnavimo centro lokacijos artėja prie pabaigos. Varšuva pabrėžia, kad toks centras būtų žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus ir galėtų atverti kelią platesniam pramoniniam bendradarbiavimui, įskaitant galimą kai kurių komponentų ar šaudmenų gamybą.

    Kodėl „Patriot“ klausimas jautrus?

    „Patriot“ sistema laikoma vienu svarbiausių NATO oro ir priešraketinės gynybos ramsčių, o PAC-3 raketos skirtos naikinti balistines raketas ir kitus sudėtingus taikinius. Dėl didelės paklausos Europoje po plataus masto karo Ukrainoje pradžios šalys ieško būdų greičiau gauti, aptarnauti ir papildyti šių sistemų atsargas.

    Maskva tokius projektus dažnai vertina kaip ilgalaikį NATO įsitvirtinimą prie Rusijos sienų ir mėgina juos pristatyti kaip eskalaciją. Dėl to Lavrovo užuominos apie karo doktriną atlieka ir politinę funkciją: jos skirtos atgrasyti, didinti neapibrėžtumą ir daryti spaudimą sprendimų priėmėjams Europoje.

  • Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija pranešė perspėjusi JAV valstybės sekretorių Marco Rubio dėl planuojamų naujų smūgių Kyjivui ir paragino amerikiečius bei diplomatines misijas įvertinti būtinybę kuo greičiau palikti Ukrainos sostinę. Maskva teigė ketinanti rengti nuoseklius smūgius, nukreiptus į, jos teigimu, karinius objektus.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak Rusijos pusės, per pokalbį su M. Rubio informavo apie planus smogti karinei infrastruktūrai ir vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams. JAV pusė patvirtino, kad pokalbis įvyko S. Lavrovo prašymu, tačiau detalių apie tariamus perspėjimus viešai nepateikė.

    „Dėl to, kad minimi objektai Kyjive yra išsidėstę skirtingose vietose, užsienio piliečiai ir diplomatinių misijų personalas turėtų kuo greičiau išvykti iš miesto“, – teigiama Rusijos pareiškime.

    Rusija taip pat tvirtino, kad dėmesys esą bus sutelktas į infrastruktūrą, susijusią su bepiločių orlaivių kūrimu ir gamyba, įskaitant projektavimo, gamybos ir programavimo grandis. Tokia formuluotė dera su pastarųjų mėnesių karo dinamika, kai dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių įrankių tiek fronte, tiek smūgiuojant į taikinius gilesniame užnugaryje.

    Kyjivas nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos nuolat patiria raketų ir dronų atakas, o Ukrainos oro gynybos pajėgumai išlieka vienu svarbiausių miestų apsaugos veiksnių. Pastarosiomis dienomis Ukraina pranešė apie dar vieną intensyvių atakų bangą, kuri, žiniasklaidos vertinimu, buvo tarp didžiausių nuo karo pradžios.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos dėl galimų derybų stringa. JAV pareigūnai pastaruoju metu yra pripažinę, kad ankstesni bandymai pasiekti proveržį nebuvo rezultatyvūs, tačiau Vašingtonas deklaruoja esantis pasirengęs grįžti prie derybų formato, jei atsirastų realios prielaidos konstruktyviam procesui.

    Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, o tų pačių metų rytuose prasidėjęs konfliktas virto plataus masto karu 2022 metais. Šiandien karą vis labiau apibrėžia technologijų ir žvalgybos lenktynės, o dronų pritaikymas, elektroninė kova ir oro gynybos sistemų trūkumas ar perteklius tiesiogiai veikia civilių saugumą didžiuosiuose miestuose.