CP v2

Tag: Sergejus Sobianinas

  • Dronų grėsmė virš Maskvos: evakuotas Šeremetjevo oro uostas, sustabdytas eismas visuose sostinės oro uostuose

    Maskvoje penktadienį buvo evakuotas didžiausias sostinės oro uostas Šeremetjevo, o skrydžių eismas laikinai sustabdytas ir kituose trijuose Maskvos oro uostuose. Apie ribojimus pranešė Rusijos civilinės aviacijos agentūra Rosaviacija, nurodžiusi, kad sprendimas priimtas dėl skrydžių saugumo.

    Situacija paaštrėjo po pranešimų apie netoli oro uosto rastas drono liekanas. Ukrainos OSINT bendruomenės kanalai viešino nuotraukas, kuriose matyti bepiločio aparato fragmentai, tačiau nepriklausomai patvirtinti tikslios radinio vietos ir aplinkybių iš karto nepavyko.

    Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo pranešimuose teigė, kad oro gynyba virš sostinės esą numušė 21 droną. Jis pridūrė, kad tarnybos dirba dronų nuolaužų kritimo vietose, tačiau nepatikslino, kur tiksliai jos nukrito ir ar buvo apgadinta infrastruktūra.

    Skrydžių stebėjimo platformų duomenys rodė ryškų pokytį danguje virš Maskvos: oro erdvė tam tikru laikotarpiu atrodė beveik tuščia. Tokie vaizdai paprastai reiškia ne tik atšauktus reisus, bet ir peradresuotus lėktuvus bei priverstinai keičiamus maršrutus, o tai sukelia grandininį vėlavimų efektą.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos ir oro erdvės ribojimai Rusijos regionuose, ypač netoli sienos su Ukraina, tapo dažnesni. Aviacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net pavieniai incidentai prie oro uostų gali lemti griežtesnes patikras, ilgesnius keleivių aptarnavimo laikus ir didesnę riziką skrydžių tvarkaraščiams.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Laikini apribojimai tokiose didelėse aviacijos mazgų vietose kaip Maskva dažniausiai reiškia skrydžių atidėjimus, nukreipimus į atsarginius oro uostus ir lėtesnį keleivių įlaipinimą. Net ir atnaujinus eismą, oro uostams prireikia laiko sugrįžti į įprastą ritmą.

    Kol kas nėra viešai pateiktos patikimos informacijos apie galimą žalą Šeremetjevo infrastruktūrai. Rosaviacija pabrėžė, kad ribojimai įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugą, o tarnybos tęsia patikras ir vertina situaciją.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.