CP v2

Tag: Serhijus Beskrestnovas

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Ukrainos prezidento patarėjas ramina: po dronų atakų bado nebus, prekes prireikus atveš Europa

    Ukrainoje netylant kalboms, kad po dronų atakų šaliai gali pritrūkti maisto produktų, prezidento patarėjas ir ryšių bei elektroninės kovos ekspertas Serhijus Beskrestnovas, dar žinomas „Флеш“ slapyvardžiu, ragina nepasiduoti panikai. Pasak jo, šiandien situacija labiau susijusi su logistika ir tiekimo grandinių persitvarkymu, o ne su realia grėsme, kad parduotuvių lentynos ištuštės.

    Jis teigia, kad gamintojai ir prekybininkai jau peržiūri tiekimo maršrutus ir ieško alternatyvų, kad prisitaikytų prie padidėjusios rizikos. Toks persigrupavimas, anot jo, gali sukelti laikinų trikdžių atskirose grandyse, tačiau tai nereiškia neišvengiamo maisto stygiaus.

    „Jei bus poreikis, Europa su džiaugsmu užpildys bet kurią maisto nišą eksportu“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Pasak jo, Ukraina prireikus gali kompensuoti trūkumus importu iš Europos Sąjungos rinkos, todėl kalbos apie neišvengiamą deficitą tėra spekuliacijos. Jis taip pat pabrėžia, kad žmonėms svarbu remtis patikima informacija ir nesidalinti nepatikrintais pranešimais socialiniuose tinkluose.

    „Draugai, mes nemirsime iš bado. Nepasiduokite gandams, dezinformacijai ir panikai“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Taikinys yra verslas ir logistika

    Atskirai patarėjas atkreipė dėmesį į tai, ką, jo vertinimu, iš tiesų siekia paveikti Rusijos atakos. Jo teigimu, tiesioginis taikinys nėra pats maistas, o dideli verslai ir infrastruktūra, kuri užtikrina gamybą, sandėliavimą, perdirbimą ir prekių judėjimą.

    „Mūsų priešas nepuola maisto. Jis puola didelį verslą, kuris moka mokesčius ir kuria darbo vietas“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Ekspertai Europoje ne kartą pabrėžė, kad karas didžiausią įtaką daro būtent tiekimo grandinėms: energetikai, sandėliams, transporto koridoriams ir draudimo kaštams. Dėl to dažniau kyla ne absoliutus prekių trūkumas, o kainų svyravimai, pristatymo terminų pailgėjimas ir regioniniai sutrikimai, kuriuos verslai sprendžia nukreipdami srautus į saugesnius maršrutus.

    Todėl Beskrestnovas ragina gyventojus nekurti atsargų ir nesiremti gandais apie tariamai neišvengiamą maisto krizę. Jo vertinimu, svarbiausia šiuo metu yra visuomenės atsparumas dezinformacijai ir gebėjimas atskirti realius, oficialiai patvirtintus faktus nuo emocinių interpretacijų.