Ukraina ragina Europos Sąjungą sparčiau apsispręsti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes jau 2027 metais gali atsiverti maždaug 69 mlrd. eurų finansavimo spraga. Kyjivas teigia, kad be papildomų sprendimų bus sunku vienu metu išlaikyti gynybos pajėgumus, finansuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti skolos tvarumą.
Apie tai Briuselyje kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, susitikęs su tarptautiniais donorais ir finansų institucijomis. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, jis argumentavo, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas būtų ir praktiškas, ir teisingas būdas padengti karo išlaidas bei sustiprinti atsakomybę už agresiją.
Didžiausia šių lėšų dalis yra ES jurisdikcijoje: Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų su Rusijos centriniu banku siejamo turto, o reikšminga jo dalis saugoma Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl to politiniai ir teisiniai sprendimai ES viduje tampa esminiai, tačiau kartu išlieka jautrūs dėl galimų rizikų finansų sistemai ir precedentų tarptautinėje teisėje.
„Mums reikia, kad mūsų draugai Europoje būtų pakankamai drąsūs ir priimtų ryžtingus sprendimus“, – sakė Serhijus Marčenka.
Ministro teigimu, vien planuojamos išorės finansinės paramos poreikis yra milžiniškas: 2027 metais Ukraina iš donorų gali tikėtis apie 46,5 mlrd. eurų, tačiau kol kas užtikrinta tik maždaug 17,7 mlrd. eurų. Tai reikštų apie 28,9 mlrd. eurų spragą vien civiliniam finansavimui, o papildomai išlieka dar apie 40 mlrd. eurų gynybos išlaidų dalis, kuriai sąjungininkai nėra suteikę aiškių garantijų.
Ukraina pabrėžia, kad biudžeto padėtį blogina tęsiami Rusijos smūgiai, kurie trikdo ekonominę veiklą, griauna infrastruktūrą, apsunkina mokesčių surinkimą ir mažina verslo aktyvumą. Papildomu veiksniu įvardijami ir iššūkiai Juodosios jūros maršrutuose, ribojantys dalies eksporto srautus ir didinantys nuostolius žemės ūkiui bei logistikai.
ES institucijos šią temą vertina atsargiai, nes bandymai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą jau anksčiau buvo strigę dėl valstybių narių nesutarimų. Europos Komisija akcentuoja, kad šiuo metu prioritetas yra jau sutartos paramos schemos įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimo tempas, kuris siejamas ir su reformų pažanga Ukrainoje.
Kas jau sutarta dėl paramos?
ES lygiu jau patvirtintas 90 mlrd. eurų paramos modelis, paremtas bendru skolinimusi, numatant po 45 mlrd. eurų 2026 ir 2027 metams. Ukraina sveikina šį paketą, tačiau teigia, kad dėl karo intensyvėjimo ir augančių gynybos poreikių jo gali nepakakti.
Tuo metu dalis ES valstybių, tarp jų Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai ragina ieškoti papildomų sprendimų, įskaitant ir platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Vis dėlto Belgija, o taip pat atsargiau nusiteikusios Prancūzija ir Italija, kelia klausimus dėl teisinio pagrindo ir galimų finansinių pasekmių, todėl bendras sutarimas tebėra sudėtingas.
Kodėl įšaldytas turtas kelia ginčus?
Diskusija dėl suverenių Rusijos lėšų paliečia tarptautinės teisės principus, finansinių institucijų stabilumą ir galimų ieškinių riziką. Dėl to Ukrainos prašymai dažnai susiduria su ES valstybių narių reikalavimu turėti centralizuotą, teisiškai atsparų mechanizmą, kuris apsaugotų tiek nacionalinius interesus, tiek pagrindinius Europos finansų rinkos veikimo principus.
Kartu Kyjivas pabrėžia, kad laikas yra kritinis: sprendimai dėl 2027 metų finansavimo turi būti priimami iš anksto, kad valstybė galėtų planuoti biudžetą, užtikrinti gynybos pirkimus ir palaikyti socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų tęstinumą. Galutiniai skaičiai dar gali keistis, nes Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas toliau tikslina realų Ukrainos finansavimo poreikį.