CP v2

Tag: Series A

  • Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    34,7 mln. eurų Series A

    Londone įsikūręs startuolis „Jack & Jill“ pranešė užsitikrinęs 34,7 mln. eurų Series A investicijų etapą. Bendrovė kuria sistemą, kurioje DI agentas dirba tiek kandidato, tiek darbdavio pusėje ir suveda juos tik tada, kai abiem pusėms akivaizdu, kad pokalbis turi prasmę.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Air Street Capital, prie jo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Madrona bei Antler. Taip pat dalyvavo ir anksčiau į „Jack & Jill“ investavę fondai, o bendra pritraukta suma, bendrovės teigimu, pasiekė apie 52,9 mln. eurų.

    „Kitas šuolis atrankose ateis ne iš dar geresnės paieškos tuose pačiuose gyvenimo aprašymuose ar dar labiau automatizuoto kandidatų kalbinimo. Jis ateis tada, kai agentas atsiras abiejose stalo pusėse ir supažindins tik tuomet, kai abi pusės sutiktų pakelti ragelį“, – sakė Air Street Capital partneris Nathanas Benaichas.

    Du agentai: kandidato ir darbdavio

    Startuolį 2025 metais įkūrė Mattas Wilsonas ir Saaras Mehan. Jų idėja paremta dviem DI agentais: „Jack“ veikia kandidato vardu, o „Jill“ atstovauja darbdaviui ir padeda suformuluoti realius lūkesčius bei surasti tinkamiausius žmones.

    Pasak bendrovės, „Jack“ su kandidatais bendrauja balsu, o pokalbiai labiau primena karjeros konsultacijas nei įprastą darbo paieškos pokalbių robotą. Šie dialogai turėtų padėti išsigryninti, ko žmogus iš tiesų nori, įskaitant niuansus, kurių dažniausiai nebūna gyvenimo aprašyme, pavyzdžiui, pageidaujamą atlygio lygį ar darbo aplinkos tipą.

    „DI stumia dalį žmonių į darbo rinką, o automatinės paraiškos ir automatizuotas kontaktavimas užtvindo darbdavių pašto dėžutes ir kandidatų sąrašus. Kandidatams sunku būti pastebėtiems, o darbdaviams sunku atskirti, kas iš tiesų rimtai domisi. Daugiau paraiškų ir geresni filtrai to neišspręs“, – sakė „Jack & Jill“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Saaras Mehan.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    Įdarbinimo rinka pastaraisiais metais susiduria su dviem priešingais spaudimais: iš vienos pusės auga kandidatų srautas, iš kitos – darbdaviai vis dažniau skundžiasi, kad realiai tinkamų žmonių rasti sudėtinga. Kartu populiarėja automatizuotos paraiškos, kai kandidatai masiškai kandidatuoja į daugybę pozicijų, o tai didina triukšmą atrankose.

    „Jack & Jill“ modelis remiasi ne atvira paraiškų talpykla, o kandidatų tinklu, iš kurio „Jill“ siūlo žmones konkrečioms rolėms. Bendrovė teigia, kad kai abu agentai sutaria dėl atitikimo, kandidatas ir darbdavys supažindinami tiesiogiai, be tradicinės paraiškos pateikimo.

    „Iki 2030 metų milijardas žmonių turės DI agentą, kuris jų vardu ieškos galimybių ir spręs, kurios vertos dėmesio. Kiekviena įmonė turės agentą, padedantį samdyti. Kai tie agentai bus sujungiami, darbo rinka gali veikti gerokai sklandžiau“, – sakė „Jack & Jill“ vadovas Mattas Wilsonas.

    Bendrovė nurodo, kad jos profesionalų tinklas po ankstesnio finansavimo etapo išaugo iki 350 000 žmonių, o darbdavių pusėje su „Jill“ esą dirbo apie 5 000 įmonių. Naują kapitalą „Jack & Jill“ daugiausia planuoja skirti plėtrai JAV, kur startuolis jau pradėjo veiklą San Franciske ir Niujorke.

  • Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Nauja rizikos kapitalo bendrovės „Antler“ analizė rodo paradoksą Europos startuolių rinkoje: vienaragiai daugėja ir vis greičiau pasiekia milijardo vertę, tačiau ankstyvos stadijos finansavimo grandinė silpsta. Kitaip tariant, ryškiausi vardai užgožia tai, kad vis mažiau jaunų komandų apskritai pasiekia Series A etapą.

    Tyrimas pristatytas Londone vykusioje „Antler“ Europos steigėjų konferencijoje. Jame įvertinti 760 Europos vienaragių steigėjų, 4 129 Series A įkūrėjai ir 81 055 finansavimo raundai nuo 2000 metų, siekiant suprasti, kur rinka auga, o kur pradeda strigti.

    Vienaragiai greitėja, bet ne visi pasiveja

    „Antler“ skaičiuoja, kad Europoje jau yra 33 vadinamieji rocketship vienaragiai, įkurti po 2020 metų ir per trumpą laiką pasiekę vienaragio statusą. Vidutiniškai jiems tam prireikia apie 2 metų, kai iki 2020 metų įkurtiems vienaragiams tai užtrukdavo apie 7,2 metų.

    Anot analizės, naujos kartos vienaragiai anksčiau pritraukia JAV pirmo lygio fondus, turi daugiau investuotojų tarp akcininkų ir surenka didesnes sumas dar ankstyvuose etapuose. Tai padeda greičiau augti, bet kartu kelia kartelę tiems, kurie bando prasimušti be panašaus investuotojų dėmesio.

    Ataskaitoje išskiriami du tipai: efektyvūs, mažiau kapitalo reikalaujantys startuoliai ir kapitalui imlūs deep tech projektai, kuriantys gynybos, energetikos ar pažangių tyrimų srityse. Pastarieji, nors ir gali tapti strateginiais proveržiais, dažnai reikalauja didesnių investicijų ir kantrybės.

    Kodėl Series A tampa siauru kakleliu?

    Pagrindinė rizika, kurią įvardija „Antler“, yra mažėjantis startuolių perėjimas iš Seed į Series A. Jei 2008–2019 metais apie 23,3 proc. Europoje Seed raundą pritraukusių startuolių vėliau pakeldavo Series A, tai 2022 metais rodiklis siekė 13,1 proc., o 2023 metais smuko iki 9,3 proc.

    Taip susiformuoja situacija, kai net ir augant steigėjų skaičiui, mažėja realių galimybių finansuotis kitame žingsnyje. „Antler“ taip pat fiksuoja, kad nuo 2021 metų pre-seed, seed ir Series A sandorių skaičius Europoje mažėjo atitinkamai 38 proc., 41 proc. ir 45 proc.

    Investuotojų mažėjimas keičia žaidimo taisykles

    Ataskaitoje teigiama, kad esminė priežastis yra krentantis aktyvių investuotojų skaičius ankstyviausiuose etapuose. Po 2022 metų investuotojų, kurie daro sandorius pre-seed ir seed stadijoje, skaičius, anot „Antler“, sumažėjo apie 42 proc., o Series A investuotojų skaičius krito apie 44,7 proc.

    Tuo pačiu mažėja ir naujų investuotojų atėjimas į rinką: ankstyvos stadijos naujų investuotojų skaičius nuo 2022 metų esą smuko apie 45,2 proc. Tai reiškia mažesnę konkurenciją dėl sandorių, griežtesnius kriterijus ir ilgiau trunkančius derybų procesus.

    „Nors visi vaikosi antraštes kuriančių milžiniškų raundų, vis mažiau investuotojų remia naujus startuolius. Taip smaugiame naują Europos steigėjų kartą, nors rodikliai rodo, kad jie kaip niekad kvalifikuoti“, – sakė „Antler“ partneris Christophas Klinkas.

    „Antler“ vertinimu, norint grąžinti Seed į Series A perėjimą į iki 2020 metų buvusį lygį, reikėtų apie 2,5 milijardo eurų papildomo finansavimo. Bendrovė pabrėžia, kad tai sudarytų tik dalį sumų, kurias pritraukia sparčiausiai augantys vienaragiai, tačiau padėtų atkurti startuolių „tiekimo grandinę“ ir ilgainiui auginti naujų vienaragių skaičių.

  • Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Gento DI startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų: žada sutvarkyti įmonių procesų chaosą

    Belgijoje, Gente, įkurtas dirbtinio intelekto startuolis „Tekst“ pritraukė 11,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Elephant“, o lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir tarptautinei plėtrai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė vadovas Wouteris Janssenas ir technologijų vadovas Tiebe Parmentieris. „Tekst“ teigia sprendžianti vieną didžiausių kliūčių, dėl kurios DI diegimas įmonėse dažnai neatsiperka: ne pačią technologiją, o netvarkingą, neišrašytą ir sunkiai sugaunamą procesų realybę.

    Kodėl DI įmonėse stringa?

    Pasak „Tekst“, įmonės investuoja į DI, tačiau rezultatai ne visada pasiekia mastą, kurio tikimasi. Problema dažnai slypi tame, kad DI gali perskaityti duomenis, bet nesupranta konteksto, kuriuo darbuotojai remiasi priimdami sprendimus, ypač ten, kur viskas vyksta per el. paštą, dokumentus ir skirtingas sistemas.

    Tokie procesai kaip komercinių pasiūlymų rengimas, užsakymų administravimas, pretenzijų nagrinėjimas ar klientų aptarnavimas neretai būna išskaidyti tarp ilgų susirašinėjimų, PDF dokumentų ir vidinių taisyklių, kurios egzistuoja praktikoje, bet nėra aiškiai aprašytos.

    „Jie gyvena el. laiškuose, PDF dokumentuose ir žmonių galvose. Mūsų procesų intelekto technologija visa tai iškelia į paviršių. Be to DI agentas tėra brangus asistentas arba išpūstas pokalbių robotas“, – sakė Wouteris Janssenas.

    Kaip veikia „Tekst“ idėja?

    Vietoje mėnesius trunkančių konsultantų auditų, kai darbuotojai apklausiami, o procesai braižomi rankiniu būdu, „Tekst“ siekia procesus atkurti automatiškai iš skaitmeninių pėdsakų. Sistema analizuoja, kokios žinutės ir dokumentai sukelia konkrečius veiksmus, ir parodo tikrąją darbo eigą nuo pradžios iki pabaigos.

    Bendrovė akcentuoja, kad kritiniai „back office“ procesai dažnai būna mažiausiai automatizuoti, nors juose sukasi didelė dalis kasdienės organizacijos naštos. Tokiose komandose dešimtys ar net šimtai darbuotojų rankiniu būdu peržiūri užsakymų detales, tikrina sutarčių sąlygas ir derina sprendimus per ilgas el. pašto grandines.

    „Tekst“ platforma integruojama su jau naudojamomis įmonių sistemomis, įvardijamos SAP, „Salesforce“ ir „Microsoft“. Tikslas yra ne tik „pridėti“ DI, bet ir sukurti patikimą procesų sluoksnį, kad automatizavimas būtų pagrįstas realia veikla, o ne teorinėmis schemomis.

    Kam bus skirta investicija?

    Įmonė skelbia turinti 35 darbuotojus ir planuoja iki metų pabaigos komandą padvigubinti, daugiausia samdant inžinerijos ir pardavimų bei plėtros specialistus. Taip pat numatoma spartinti tarptautinę plėtrą, plečiant klientų ratą už dabartinių rinkų ribų.

    Tarp klientų įvardijamos „Daikin Europe N.V.“, „Colruyt Group“, „Securex“ ir „Becton Dickinson“. Investuotojai pabrėžia, kad daug vidutinio dydžio ir didelių įmonių nori diegti DI agentus, tačiau jiems trūksta procesų „žemėlapio“, be kurio automatizavimas tampa trapus ir sunkiai prognozuojamas.

    „Tekst“ sprendimas statomas ant minties, kad prieš automatizuojant reikia aiškiai pamatyti, kaip darbas vyksta iš tiesų. Jei šis sluoksnis įmonėje sutvarkomas, DI gali būti pritaikomas ne pavienėms užduotims, o visai grandinei, kurioje dažniausiai ir prarandamas efektyvumas.