CP v2

Tag: Sertifikavimas

  • „Samsung“ Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 užkliuvo sertifikate: įkrovimas nepasikeis?

    „Samsung“ Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 užkliuvo sertifikate: įkrovimas nepasikeis?

    Iki „Samsung“ vasaros pristatymo likus kelioms savaitėms, internete daugėja ženklų, kad artėja naujų išmaniųjų laikrodžių debiutas. Nors renginio data oficialiai dar nepatvirtinta, nutekėjimai dažniausiai mini liepos 22 dieną.

    Reguliacinėse duomenų bazėse pasirodę įrašai leidžia spręsti, kad bendrovė ruošia bent du naujus modelius. Minimi kodai SM-L3550 ir SM-L7150 siejami atitinkamai su Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2.

    Naujausi sertifikavimo duomenys rodo, kad abiejuose laikrodžiuose numatytas 10 W įkrovimas (5 V, 2 A). Tai reikštų, kad įkrovimo sparta, tikėtina, išliks tokia pati kaip ir ankstesnės kartos įrenginiuose.

    Tokie dokumentai paprastai neatskleidžia visų techninių detalių, tačiau jie dažnai patvirtina patį produkto egzistavimą ir bazines specifikacijas. Sertifikatas išduotas birželio 3 dieną, todėl informacija laikoma pakankamai šviežia.

    Lygiagrečiai pasirodė ir pranešimų apie Galaxy Watch 9 bateriją, esą jos talpa gali siekti 435 mAh, panašiai kaip ankstesniame modelyje. Apie Watch Ultra 2 baterijos talpą patikimų skaičių kol kas mažai, tačiau įkrovimo galia, panašu, stebuklų nežada.

    Išmaniųjų laikrodžių rinkoje įkrovimo sparta dažnai atsilieka nuo telefonų, nes gamintojai labiau akcentuoja saugumą, šilumos valdymą ir baterijos ilgaamžiškumą. Todėl net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, efektyvesnis energijos valdymas ar ilgesnis veikimas, vartotojams dažnai būna svarbesni nei keliomis minutėmis greitesnis įkrovimas.

    Oficialių „Samsung“ komentarų apie Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 specifikacijas kol kas nėra. Galutinės detalės turėtų paaiškėti per artimiausią „Samsung“ pristatymą, kuriame tradiciškai rodomi ir nauji sulankstomi telefonai, ir laikrodžiai.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.