Tag: Sertifikavimas

  • Beveik 100 konditerijų gavo sertifikatą: kaip atpažinti tikrąjį Šv. Martyno ragelį

    Nuo 2008 metais, kai Šv. Martyno ragelis įtrauktas į Europos Sąjungos saugomų pavadinimų sąrašą, jo gamyba tapo griežtai reglamentuota. Be oficialaus sertifikato konditerijos negali legaliai prekiauti gaminiu su saugomu pavadinimu, todėl rinkoje vis dar pasitaiko klaidinančių alternatyvų.

    Sertifikavimas reiškia ne tik teisę naudoti pavadinimą, bet ir pareigą laikytis patvirtintos receptūros, technologijos bei kokybės standartų. Dėl to šalia originalo atsiranda panašiai skambančių gaminių, kurių pavadinimai primena tradicinį kepinį, tačiau teisiškai ir pagal reikalavimus jis nebūtinai yra tas pats produktas.

    Kas turi teisę kepti?

    Poznanės konditerių ir kepėjų cechas viešai skelbia atnaujinamą įgaliotų vietų sąrašą. Dar visai neseniai jame buvo 96 adresai, dabar nurodoma 97, todėl tikimasi, kad netrukus bus pasiekta 100 sertifikuotų konditerijų riba.

    Pirmą kartą sertifikato siekiančios įmonės paprastai tikrinamos dažniau ir dokumentą turi atnaujinti jau kitais metais. Ilgą laiką aukštą kartelę išlaikančioms konditerijoms sertifikatas suteikiamas ilgesniam laikotarpiui, o kasmet išduodamas ir dekoratyvus patvirtinimas, dažnai eksponuojamas vitrinoje.

    Kur dar vyksta patikros?

    Šiuo metu dalis vietų vis dar tikrinamos, tarp jų minima konditerija AGNES Nekloje, Cukiernia-Piekarnia Białecki Kazimierze Biskupyje ir Power-Pack Huberta Paprockiego Rogoźne. Tai rodo, kad tradicija nėra vien Poznanės reiškinys ir apima platesnį regioną.

    Patikros svarbios dėl vartotojų pasitikėjimo ir sąžiningos konkurencijos, nes sertifikatas leidžia aiškiai atskirti, kur kepamas produktas pagal saugomą specifikaciją. Praktikoje pirkėjams verta ieškoti aiškaus patvirtinimo prekybos vietoje ir rinktis oficialiai įgaliotas konditerijas.

    Šventės kulminacija Poznanėje

    Didžiausias Šv. Martyno ragelių bumas tradiciškai siejamas su Šv. Martyno gatvės vardadienio renginiais Poznanėje. Miesto centre įprastai įsikuria mugės prekystaliai, kuriuose dominuoja rageliai, taip pat siūlomas karštas maistas bei šildantys gėrimai.

    Šventės programoje svarbi vieta tenka ir simbolinėms ceremonijoms, kai miesto raktai perduodami Šv. Martynui, pabrėžiant bendruomenišką tradicijos pobūdį. Renginius papildo koncertai, o šiemet kaip viena pagrindinių žvaigždžių minima Katarzyna Nosowska.

  • Gamyba kariuomenei ir civilinei rinkai viename: dual use stabdo ilgi bandymai ir leidimai

    Dual use gamyba įgauna pagreitį

    Katovicuose surengtoje antrojoje konferencijoje Pramonė gynybai daug dėmesio skirta vadinamajai dual use gamybai, kai tie patys produktai ir technologijos pritaikomi tiek civiliniams klientams, tiek kariuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad tokia kryptis spartina inovacijas, tačiau reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konferencijoje akcentuota, kad gynybos sektorius vis dažniau remiasi pramonės sprendimais, kurie gimsta civilinėje rinkoje, o vėliau papildomai adaptuojami saugumo ir patikimumo reikalavimams. Tuo pat metu įmonėms svarbu išlaikyti konkurencingumą ir užsakymų stabilumą ne vienoje rinkoje.

    „Gynybos pramonėje reikia didelių investicijų į tyrimus, bandymus ir sertifikavimą“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Hidraulikos sprendimus kurianti „Ponar Wadowice“ atstovo teigimu, įėjimas į gynybos segmentą įvyko palaipsniui, o sukaupta patirtis civilinėje pramonėje leido greičiau prisitaikyti prie naujų užduočių. Jis pabrėžė, kad įmonė, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje 2022 metais, jau turėjo parengtus produktus.

    Pasak pranešėjo, gynybai skirti komponentai turi veikti itin skirtingomis sąlygomis, nuo labai žemų iki itin aukštų temperatūrų. Tokie reikalavimai reiškia ilgesnius bandymus, papildomą patikrą ir daugiau formalių procedūrų nei daugelyje civilinių sričių.

    Procedūros tampa realia kliūtimi

    Diskusijoje akcentuota, kad vien technologinio pasirengimo nepakanka, jei administraciniai procesai užsitęsia. Įmonės gali turėti gamybinius pajėgumus ir inžinerinius sprendimus, tačiau be leidimų, patikrų ir priėmimų tiekimo grandinė stringa.

    Skambėjo argumentas, kad karo sąlygomis veikiančiose valstybėse procedūros dažnai sutrumpinamos iki būtino minimumo, nes to reikalauja situacija. Tuo tarpu taikos metu administraciniai terminai linkę ilgėti, o tai pramonėje didina rizikas ir kaštus.

    „Galime pagaminti greitai, bet procedūros dažnai užtrunka per ilgai“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Reguliacinė našta gynybos sektoriuje paprastai apima ne tik sertifikavimą, bet ir licencijavimą, patikras bei eksportą ribojančias taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad net ir parengtas produktas ne visada greitai pasiekia užsakovą, ypač kai kalbama apie tarptautines tiekimo grandines.

    Kosmoso technologijos ir žaliavos tampa strateginės

    Kosmoso pramonės atstovai priminė, kad kosmoso technologijos istoriškai glaudžiai susijusios su saugumu ir gynyba, o šis ryšys dabar tik stiprėja. „Creotech Instruments“ vadovas pabrėžė, kad perėjimas prie gynybos projektų taip pat reiškia papildomas prievoles dėl licencijų ir eksporto kontrolės.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į palydovinę Žemės stebėseną, kuri gynybos planavime tampa vis svarbesnė dėl žvalgybos, situacijos vertinimo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos. Tokie projektai yra brangūs, ilgalaikiai ir jautrūs reguliacinei aplinkai, todėl įmonėms būtina užsitikrinti aiškias taisykles ir stabilų finansavimą.

    „Perėjimas į gynybos sektorių reiškia papildomus reguliacinius reikalavimus, įskaitant licencijas ir eksporto kontrolę“, – sakė Maciejus Misiura.

    Kitoje diskusijos dalyje priminta, kad gamyba neatsiejama nuo žaliavų, ypač kai kalbama apie strateginius metalus ir komponentus. Įvardyta ir didėjanti kritinių žaliavų tema, kai tiekimo saugumas tampa ne mažiau svarbus nei pačios gamybos apimtys.

    Mokslinių tyrimų ir pramonės atstovai akcentavo, kad vis svarbesnį vaidmenį įgauna perdirbimas ir žaliavų susigrąžinimas, nes tai mažina priklausomybę nuo importo. Ši kryptis ypač aktuali gynybos pramonei, kur sutrikus tiekimui rizikuojama ne tik ekonominiais rezultatais, bet ir valstybės saugumu.

    „Gamyba neegzistuoja be žaliavų, o perdirbimas tampa vis svarbesnis“, – sakė Joanna Pauly.

  • „Scarlet“ pritraukė apie 47 mln. eurų: žada paspartinti DI medicinos prietaisų sertifikavimą Europoje

    „Scarlet“ pritraukė apie 47 mln. eurų: žada paspartinti DI medicinos prietaisų sertifikavimą Europoje

    Londone įsikūrusi bendrovė „Scarlet“, teikianti programinės įrangos ir dirbtinio intelekto medicinos prietaisų sertifikavimo paslaugas, pranešė užbaigusi B serijos investicijų raundą. Įmonė pritraukė apie 47 mln. eurų, o raundui vadovavo fondas „Headline“, prisijungė „Notion Capital“ ir dalis ankstesnių investuotojų.

    „Scarlet“ tikslas – sutrumpinti laiką nuo DI sprendimo sukūrimo iki jo patekimo į rinką. Bendrovė akcentuoja, kad DI modelius galima apmokyti per kelias savaites, tačiau vertinimas ir sertifikavimo procesai dažnai užtrunka gerokai ilgiau, o net nedideliems atnaujinimams kartais prireikia papildomų mėnesių.

    Įmonė veikia kaip paskirtoji atitikties vertinimo įstaiga pagal Europos Sąjungos Medicinos prietaisų reglamentą, o taip pat turi pripažinimą Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tokios įstaigos tikrina, ar medicinos prietaisai ir jų gamintojai atitinka taikomus saugos, kokybės bei klinikinių įrodymų reikalavimus, be kurių produktai negali būti teisėtai tiekiami rinkai.

    Kur stringa DI medicinos prietaisai?

    DI medicinos prietaisų rinka auga, tačiau reguliacinė aplinka išlieka sudėtinga dėl dažnų modelių iteracijų ir nuolatinių programinės įrangos atnaujinimų. Skirtingai nei tradiciniai prietaisai, DI sprendimai dažnai tobulinami nuosekliais leidimais, o kiekvienas pakeitimas gali turėti įtakos saugai, veikimui ir klinikiniam tikslumui.

    Europos Sąjungoje pagrindinį teisinį pagrindą sudaro Medicinos prietaisų reglamentas ir In vitro diagnostikos medicinos prietaisų reglamentas, o DI sistemoms papildomą kontekstą suteikia DI aktas. Praktikoje įmonėms svarbu suderinti rizikos valdymą, duomenų kokybę, klinikinį vertinimą, kibernetinį saugumą ir po pateikimo į rinką vykdomą stebėseną.

    „Scarlet“ teigia, kad jos kuriama metodika labiau pritaikyta programinės įrangos ciklams: klientai pateikia techninę dokumentaciją, o kvalifikuoti vertintojai ją tikrina pagal reikalavimus ir priima sertifikavimo sprendimą. Bendrovė taip pat siūlo nuolatinės priežiūros modelį, apimantį periodinius auditus, stebėseną ir produktų pokyčių vertinimą.

    Plėtra į JAV ir Azijos regioną

    Bendrovė nurodo, kad naujos investicijos bus skirtos plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat ekspertų komandos augimui. „Scarlet“ planuoja didinti kvalifikuotų vertintojų ir inžinierių pajėgumus, kad galėtų aptarnauti daugiau sparčiai besivystančių DI projektų.

    Pasak „Scarlet“, jos klientai kuria įvairius sprendimus, tarp jų ir paremtus dideliais kalbos modeliais bei kompiuterinės regos technologijomis. Įmonė pabrėžia, kad tikslas nėra supaprastinti reikalavimus, o padaryti procesą greitesnį ir nuoseklesnį, išlaikant reguliacinį griežtumą.

    „Kiekviena diena, kai saugi ir veiksminga medicinos technologija nepasiekiama, kažkieno gyvenimą pakreipia kita linkme“, – sakė „Scarlet“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Jamesas Dewaras.

    „Mes kuriame sertifikavimą, kuris iš esmės pritaikytas dirbtiniam intelektui, kad klientai galėtų pažangias inovacijas greičiau atnešti pacientams visame pasaulyje“, – sakė bendrovės atstovai.

  • „Anthropic“ skiria apie 90 mln. eurų DI inžinierių rengimui: tikslas – 10 000 specialistų iki 2027 metų

    Investicija į DI talentus

    DI sprendimus į verslą diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su žmonių trūkumo problema. JAV startuolis „Anthropic“ paskelbė, kad į inžinierių rengimą investuos apie 90 mln. eurų ir kurs specialią mokymų programą, skirtą praktiniam DI diegimui organizacijose.

    Tokie planai atspindi platesnę rinkos kryptį: įmonės siekia greitai didinti produktyvumą, automatizuoti procesus ir gerinti klientų aptarnavimą, tačiau stokoja specialistų, kurie vienu metu suprastų ir IT infrastruktūrą, ir verslo logiką. Dėl to vis daugiau investicijų nukreipiama į perkvalifikavimą ir vidinius akademijų modelius.

    Kas yra „Claude Frontier Academy“

    „Anthropic“ nurodo, kad lėšos bus skirtos programai „Claude Frontier Academy“. Ji orientuota į vadinamuosius diegimo inžinierius, kurie geba pritaikyti DI sprendimus realiems procesams, integruoti juos su įmonių sistemomis ir užtikrinti, kad įrankiai duotų apčiuopiamą naudą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus apmokyta iki 10 000 specialistų iš „Anthropic“ partnerių ekosistemos, vadinamos „Claude Partner Network“. Kitaip tariant, tai bus talentų pipeline’as įmonėms, kurios jau dabar diegia arba ketina diegti DI sprendimus savo veikloje.

    Kaip vyks atranka ir mokymai

    Mokymai turėtų prasidėti intensyvia praktine simuliacija, imituojančia DI diegimą įmonėje, o dalyviai bus vertinami etapais. Sėkmingai išlaikę vertinimą pereis į stažuotę, kur programinės įrangos inžinieriai mokysis iš instruktorių ir spręs realius atvejus.

    Numatoma, kad pirmieji dalyviai sertifikatus turėtų gauti 2027 metų pradžioje. Tokia struktūra rodo, kad akcentuojami ne teoriniai kursai, o gebėjimas saugiai ir patikimai įdiegti DI sprendimus, užtikrinant kokybę, duomenų apsaugą ir veiklos tęstinumą.

    „Iš klientų ir partnerių nuolat girdime, kad reikia daugiau žmonių, kurie sujungtų įmonių technologijų išmanymą, verslo kontekstą ir aukščiausio lygio DI kompetenciją“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    „Anthropic“ pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes vis daugiau bendrovių konkuruoja, kas greičiau ir plačiau įdiegs DI įrankius savo padaliniuose. Rinkoje taip pat daugėja lūkesčių, kad tokie žaidėjai kaip „Anthropic“ artimiausiu metu gali siekti viešo akcijų platinimo, o investicijos į talentus tampa svarbia augimo ir patikimumo dalimi.

  • „Anthropic“ skiria apie 93 mln. eurų DI inžinierių akademijai: iki 2027 metų parengs 10 000 specialistų

    DI sprendimus į verslo procesus diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su kompetencijų trūkumu. Į šią problemą taikosi „Anthropic“, pranešusi apie maždaug 93 mln. eurų investiciją į mokymų programą, skirtą DI inžinieriams rengti.

    Bendrovė skelbia kurianti „Claude Frontier Academy“ – akademiją, kuri iki 2027 metų pabaigos planuoja parengti 10 000 specialistų. Programos dalyviai bus siejami su „Anthropic“ partnerių ekosistema, o mokymai orientuoti į realius diegimo atvejus įmonėse.

    Akademija skirta praktiniams diegimams

    Pagal viešai pristatytą modelį mokymai prasidės intensyvia simuliuota DI diegimo įmonėje programa, kurioje numatytas vertinimas etapais. Sėkmingai įveikę šią dalį dalyviai pereis į stažuotę, kur praktikuosis su instruktoriais ir spręs konkrečias verslo situacijas.

    Baigiamojoje dalyje numatyta kompetencijų patikra ir sertifikavimas. Pirmųjų sertifikuotų absolventų laukiama 2027 metų pradžioje.

    „Girdime iš klientų ir partnerių organizacijų, kad reikia daugiau žmonių, galinčių sujungti įmonių technologijų išmanymą ir verslo kontekstą su aukščiausio lygio DI kompetencija“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    Kodėl auga DI inžinierių paklausa?

    Įmonės DI naudoja ne tik prototipams ar atskiriems pagalbiniams įrankiams, bet ir kritinėms funkcijoms: klientų aptarnavimui, dokumentų apdorojimui, programavimo darbų spartinimui, vidinei paieškai, analitikai. Tai didina poreikį specialistų, kurie supranta ir duomenų saugą, ir integracijas, ir procesų pertvarką.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad vien tik bendros DI žinios nebeužtenka: vertinami gebėjimai sukurti patikimą sprendimą, jį įdiegti, prižiūrėti ir valdyti rizikas. Tokios akademijos tampa būdu greičiau parengti žmones, kurie gali „nuo pirmos dienos“ dirbti su įmonių sistemomis ir praktiniais apribojimais.

    „Anthropic“ plėtra ir konkurencinis kontekstas

    „Anthropic“ šį žingsnį pristato intensyvios plėtros laikotarpiu, kai technologijų bendrovės varžosi dėl talentų ir dėl to, kas greičiau pasiūlys patikimus DI sprendimus verslui. Kartu stiprėja ir spaudimas įmonėms diegti DI atsakingai: užtikrinti duomenų apsaugą, atsekamumą, atitiktį reguliavimui ir aiškią kokybės kontrolę.

    Investicija į mokymus signalizuoja, kad konkurencinėje kovoje vis svarbesnė tampa ne tik modelių galia, bet ir žmonės, gebantys ją pritaikyti organizacijose. Jei planas pavyks, 10 000 parengtų DI inžinierių gali tapti reikšmingu impulsu „Anthropic“ partnerių tinklui ir platesnei DI diegimo rinkai.

  • „Samsung“ Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 užkliuvo sertifikate: įkrovimas nepasikeis?

    „Samsung“ Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 užkliuvo sertifikate: įkrovimas nepasikeis?

    Iki „Samsung“ vasaros pristatymo likus kelioms savaitėms, internete daugėja ženklų, kad artėja naujų išmaniųjų laikrodžių debiutas. Nors renginio data oficialiai dar nepatvirtinta, nutekėjimai dažniausiai mini liepos 22 dieną.

    Reguliacinėse duomenų bazėse pasirodę įrašai leidžia spręsti, kad bendrovė ruošia bent du naujus modelius. Minimi kodai SM-L3550 ir SM-L7150 siejami atitinkamai su Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2.

    Naujausi sertifikavimo duomenys rodo, kad abiejuose laikrodžiuose numatytas 10 W įkrovimas (5 V, 2 A). Tai reikštų, kad įkrovimo sparta, tikėtina, išliks tokia pati kaip ir ankstesnės kartos įrenginiuose.

    Tokie dokumentai paprastai neatskleidžia visų techninių detalių, tačiau jie dažnai patvirtina patį produkto egzistavimą ir bazines specifikacijas. Sertifikatas išduotas birželio 3 dieną, todėl informacija laikoma pakankamai šviežia.

    Lygiagrečiai pasirodė ir pranešimų apie Galaxy Watch 9 bateriją, esą jos talpa gali siekti 435 mAh, panašiai kaip ankstesniame modelyje. Apie Watch Ultra 2 baterijos talpą patikimų skaičių kol kas mažai, tačiau įkrovimo galia, panašu, stebuklų nežada.

    Išmaniųjų laikrodžių rinkoje įkrovimo sparta dažnai atsilieka nuo telefonų, nes gamintojai labiau akcentuoja saugumą, šilumos valdymą ir baterijos ilgaamžiškumą. Todėl net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, efektyvesnis energijos valdymas ar ilgesnis veikimas, vartotojams dažnai būna svarbesni nei keliomis minutėmis greitesnis įkrovimas.

    Oficialių „Samsung“ komentarų apie Galaxy Watch 9 ir Watch Ultra 2 specifikacijas kol kas nėra. Galutinės detalės turėtų paaiškėti per artimiausią „Samsung“ pristatymą, kuriame tradiciškai rodomi ir nauji sulankstomi telefonai, ir laikrodžiai.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.