CP v2

Tag: Servitutas

  • Vilniuje keičiasi servitutas Geležinkelio g. 3: ką privalo žinoti sklypo naudotojai

    Vilniaus Geležinkelio gatvėje, prie 3 numeriu pažymėto sklypo (kadastro Nr. 0101/0057:222), planuojami pakeitimai, susiję su gretimos teritorijos Geležinkelio g. 1 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Pagal projekto sprendinius numatoma nustatyti kelio servitutą, kuris leistų sklypo Geležinkelio g. 3 savininkui patogiai privažiuoti ir prieiti prie savo valdos.

    Dokumentuose nurodoma, kad servitutas būtų suformuotas projektuojamame sklype kaip 0,0254 hektaro ploto kelio juosta. Ši teritorija būtų skirta užtikrinti teisėtą privažiavimą prie sklypo Geležinkelio g. 3, todėl praktikoje tai gali turėti įtakos tiek judėjimo maršrutams, tiek naudojimosi gretimu sklypu sąlygoms.

    Apie planuojamą servitutą informuojama vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, kuriose numatyta pareiga informuoti suinteresuotus asmenis ir sudaryti galimybę susipažinti su sprendiniais. Tokiose situacijose ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip servituto ribos pažymėtos brėžiniuose ir kokios konkrečios naudojimosi teisės jame įrašomos.

    Su projektu susipažinti galima UAB „Geodezijos centras“ patalpose Pašilaičių g. 17-38, Vilniuje, taip pat žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Nurodytas viešinimo laikotarpis yra nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų rugsėjo 25 dienos, o projekto paslaugos bylos numeris ŽPDRIS sistemoje yra ZSFP – 101933.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti, ar servitutas nekeičia įprastų naudojimosi sąlygų, ir laiku patikrinti dokumentus bei brėžinius. Jei kyla neaiškumų dėl pravažiavimo tvarkos ar servituto apimties, verta kreiptis į projekto rengėją ir pasitikslinti, kaip sprendiniai bus įtvirtinti galutiniuose dokumentuose.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.