CP v2

Tag: Seulas

  • Charlize Theron Seule pavergė drąsiu įvaizdžiu: permatomas sijonas tapo vakaro sensacija

    Charlize Theron Seule pavergė drąsiu įvaizdžiu: permatomas sijonas tapo vakaro sensacija

    Charlize Theron atvyko į Seulą pristatyti filmo Odisėja, kurį režisavo Christopheris Nolanas. Aktorė juostoje įkūnija nimfą Kalipsę, mituose siejamą su Odisėjo septynerių metų nelaisve ir nemirtingumo pažadu.

    Pastarosiomis savaitėmis Theron vis dažniau atsiduria dėmesio centre ne tik dėl kino premjeros, bet ir dėl įvaizdžių, pasirenkamų reklaminio turo metu. Ji jau buvo pastebėta su aukštosios mados Dior kūriniu, taip pat su minimalistiniais, tačiau akį traukiančiais deriniais Paryžiuje.

    Permatomas sijonas Seule

    Seule aktorė pasirinko ypač drąsų derinį, kurio pagrindiniu akcentu tapo permatomas pieštuko silueto sijonas. Prie jo buvo priderinti juodi nėriniuoti šortai ir taškuotos pėdkelnės, o įvaizdis iškart sukėlė diskusijų mados gerbėjų gretose.

    Theron derinį papildė klasikiniais, su biuro estetika siejamais marškiniais, taip sukurdama kontrastą tarp griežtų linijų ir provokuojančių detalių. Stilių užbaigė ryškūs aksesuarai: ilgos odinės pirštinės ir juodi aukštakulniai.

    „Kalipsė pagaliau palieka salą ir nusileidžia Seule“, – sakė Charlize Theron, pristatydama nuotraukas iš vizito.

    Tendencija, kuri grįžta ant raudonojo kilimo

    Permatomų audinių ir nėrinių kryptis pastaraisiais sezonais vėl sustiprėjo, o stilistai ją vadina vienu greičiausiai į raudonojo kilimo madą sugrįžusių sprendimų. Tokie deriniai dažnai kuriami balansuojant tarp klasikos ir provokacijos, kad akcentas atrodytų sąmoningas, o ne atsitiktinis.

    Šį kartą pasirinkimas siejamas su „Tom Ford“ kolekcija, kurią kūrė dizaineris Haideris Ackermannas. Jo estetika dažnai remiasi priešpriešomis, kai konstruktyvūs siluetai derinami su minkštais, kūną apgaubiančiais audiniais, todėl rezultatas atrodo ir griežtas, ir sensualus.

  • Nuo politikos dėmesio pabėgusi Martos Kaczyńskos dukra pasirinko gyvenimą Seule: ką veikia šiandien?

    Nuo politikos dėmesio pabėgusi Martos Kaczyńskos dukra pasirinko gyvenimą Seule: ką veikia šiandien?

    Ewa Dubieniecka, gimusi 2003 metais, yra Martos Kaczyńskos ir teisininko Marcino Dubienieckio dukra. Lenkijoje ji ilgą laiką buvo atpažįstama iš valstybinių minėjimų ir oficialių renginių, kuriuose pasirodydavo šalia senelio, tuometinio prezidento Lecho Kaczyńskio. Dėl to dar vaikystėje atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre.

    Vis dėlto augant vis aiškiau matėsi, kad jauna moteris nenori kurti gyvenimo vien iš garsios pavardės. Vietoj viešumo ji pasirinko kryptį, kurioje svarbiausi tampa asmeniniai sprendimai, studijos ir savarankiškumas. Toks pasirinkimas ypač ryškus šeimos, nuolat lydimos politinių diskusijų ir komentarų, kontekste.

    Baigusi mokyklą Ewa ryžosi žingsniui, kuris daugeliui bendraamžių atrodo drąsus: išvyko į Pietų Korėją. Ten ji pradėjo studijas prestižiniame Yonsei universitete Seule, viename geriausiai vertinamų šalies universitetų. Persikėlimas į kitą pasaulio pusę reiškė ne tik naują miestą, bet ir visiškai kitokią kultūrą bei kasdienybę.

    Gyvenimas Seule jai tapo galimybe atsitraukti nuo Lenkijos viešumo ir pradėti naują etapą be išankstinių etikečių. Pietų Korėja pastaraisiais metais vis dažniau traukia užsienio studentus dėl aukšto mokslo lygio, tarptautinių programų ir dinamiškos darbo rinkos, o Seulas laikomas vienu svarbiausių Azijos studijų centrų.

    Socialiniuose tinkluose Ewa daugiausia dalijasi kasdienybės kadrais iš Seulo ir kelionių, taip pat savo stilistiniais pasirinkimais. Iš įrašų matyti jos domėjimasis alternatyvia mada, Azijos popkultūra ir menu. Toks turinys labiau primena asmeninį dienoraštį nei sąmoningai kuriamą garsenybės įvaizdį.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau minima ir dar viena jos kryptis: pirmieji žingsniai modelio darbe. Ji dalyvauja fotosesijose ir, sprendžiant iš pasirodančios informacijos, nuosekliai bando įsitvirtinti mados industrijoje. Tai sritis, kurioje svarbūs ne ryšiai ar pavardė, o individualus braižas ir pastovus darbas.

    Nors Ewa išlieka žinoma dėl savo šeimos, ji sąmoningai vengia tipinio garsenybių kelio. Skirtingai nei daugelis žinomų tėvų vaikų, ji nekuria viešumo iš politinių asociacijų ir nepaverčia socialinių tinklų nuolatine scena. Kol kas panašu, kad jos prioritetas yra studijos, patirtys užsienyje ir karjeros paieškos pagal savo taisykles.

  • Robotui „įšventino“ vienuolį: pirmą kartą Seule jis meldėsi su budistais Čogesos šventykloje

    Pietų Korėjoje užfiksuotas neįprastas precedentas: humanoidinis robotas pirmą kartą dalyvavo budistų vienuolių maldos ceremonijoje Čogesos šventykloje Seule. Pasak vietos žiniasklaidos, tai įvyko prieš artėjančias Budos gimimo dienos minėjimo šventes, kai šventyklose vyksta intensyvesnės religinės ir kultūrinės programos.

    Per ceremoniją robotas buvo aprengtas tradiciniais budistų apdarais ir atliko ritualines, simbolines veiksmų sekas. Jam suteiktas vardas „Gabi“, o pačioje šventykloje akcentuota, kad tai nėra bandymas pakeisti žmogų religiniame gyvenime, bet veikiau kultūrinė ir edukacinė iniciatyva.

    Kas yra „Gabi“ ir ką jis darė

    Robotui uždėtas maldos vėrinys su 108 karoliukais, svarbiais budizmo tradicijoje, o taip pat pritvirtintas lotoso žibintų festivalio simbolis. Ceremonijos metu jis suglaudė delnus maldos gestu, nusilenkė vienuoliams ir judesiais „prisijungė“ prie bendro ritualo su Čoge ordino atstovais.

    Šventykla nurodė, kad robotas bus įtraukiamas į kultūrinius renginius ir vėliau gali pasirodyti lotoso žibintų festivalyje, kuris Pietų Korėjoje sutraukia minias lankytojų. Organizatoriai aiškina, kad iniciatyva skirta dialogui tarp tradicijos ir šiuolaikinių technologijų, ypač siekiant sudominti jaunesnę auditoriją.

    Technologijų ir religijos sandūra

    Humanoidinis robotas sukurtas Kinijos bendrovės „Unitree Robotics“, o kaip platforma minimas modelis G1, apie 130 centimetrų ūgio. Tokie robotai pastaraisiais metais tampa vis labiau matomi ne tik pramonėje, bet ir viešajame sektoriuje, edukacijoje bei renginiuose, kur svarbi simbolinė „žmogiška“ išvaizda ir interakcija.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad visuomenėse daugėja projektų, kuriuose DI ir robotika pasitelkiami kaip komunikacijos priemonė: nuo gidų muziejuose iki pagalbininkų sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto religinės praktikos erdvė išlieka jautri, todėl dažniausiai pabrėžiama, kad technologijos čia naudojamos ne kaip tikėjimo pakaitalas, o kaip kultūrinis tiltas.

    Pastaruoju metu daug diskutuojama ir apie saugumo bei atsakomybės klausimus, kai robotai veikia žmonių aplinkoje. Dėl to organizatoriai paprastai aiškiai apibrėžia roboto vaidmenį, prižiūrėjimą ir ribas, kad viešose ceremonijose būtų išvengta incidentų ir klaidingų interpretacijų.

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.

  • Seule atidaromas „Centre Pompidou Hanwha“: kubizmas pradeda naują Paryžiaus muziejaus etapą Azijoje

    Seule atidaromas „Centre Pompidou Hanwha“: kubizmas pradeda naują Paryžiaus muziejaus etapą Azijoje

    Paryžiaus Centre Pompidou plečia tarptautinį tinklą ir birželio 4 dieną atidaro naują padalinį Seule. Naujoji erdvė įsikurs Yeouido rajone, kuris laikomas Pietų Korėjos finansų centru, o projektas įgyvendinamas kartu su Hanwha Cultural Foundation.

    Plėtra susijusi ir su pačio Pompidou situacija Paryžiuje. Beaubourg rajone esantis ikoninis muziejaus pastatas, kurio architektūrinius sprendimus formavo Renzo Piano komanda, uždaromas didelės apimties renovacijai iki 2030 metų.

    Kol pagrindinė būstinė laikinai neveiks, muziejus stiprina vadinamąją Constellation programą, leidžiančią ilgalaikėmis paskolomis rodyti kolekcijos kūrinius Prancūzijoje ir užsienyje. Seulas taps dar vienu svarbiu tašku Azijoje, greta anksčiau atidaryto Pompidou projekto Šanchajuje.

    Kubizmas atidarymo proga

    Pirmąja paroda pasirinktas kubizmas, pristatomas ekspozicijoje The Cubists: Inventing Modern Vision. Organizatorių teigimu, Seule bus rodoma daugiau nei 100 kūrinių, atrinktų iš Centre Pompidou moderniojo ir šiuolaikinio meno rinkinių.

    Parodoje numatoma pristatyti 54 autorius, tarp jų Pablo Picasso, Georges Braque ir Fernand Léger darbus. Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis: kubizmas laikomas vienu ryškiausių XX amžiaus pradžios modernizmo lūžių, pakeitusių vaizdavimo principus ir paveikusių vėlesnes meno kryptis.

    „Kubizmas yra reiklus pasirinkimas, ir, drįsčiau teigti, tai pirmoji tokio masto kubizmo paroda Azijoje per penkiasdešimt metų“, – sakė Centre Pompidou prezidentas Laurent Le Bon.

    „Rinkdamiesi kubizmą siunčiame aiškų signalą: pradedame nuo judėjimo, kuris iš esmės pakeitė mūsų matymo būdą“, – pridūrė jis.

    Ką numato ketverių metų partnerystė?

    Pagal pasirašytą ketverių metų bendradarbiavimo planą Seule ketinama rengti po dvi parodas per metus, sudarytas iš Paryžiaus muziejaus moderniojo ir šiuolaikinio meno kolekcijų. Taip siekiama užtikrinti reguliarų aukščiausio lygio tarptautinių ekspozicijų ciklą, o ne vienkartinį atidarymo projektą.

    Hanwha Cultural Foundation atstovai pabrėžia, kad iniciatyva siejama ir su platesniu kultūriniu kontekstu, įskaitant Prancūzijos ir Korėjos diplomatinių ryšių sukakties minėjimą. Partneriai taip pat akcentuoja ambiciją pasitelkti Pompidou tarptautinį tinklą kaip platformą, galinčią padėti Korėjos menininkams lengviau pasiekti pasaulinę auditoriją.

    Po kubizmo programoje numatomi ir kiti modernizmo vardai, tarp jų Henri Matisse ir Marc Chagall. Tai signalizuoja, kad naujasis padalinys orientuosis ne į siaurą teminę nišą, o į nuoseklų moderniojo meno kanono pristatymą platesnei regiono publikai.

  • Seule pristatyta milžiniška lova viešbutyje „RYSE“: kuo išskirtinis Curator Suite 1503 numeris

    Seule pristatyta milžiniška lova viešbutyje „RYSE“: kuo išskirtinis Curator Suite 1503 numeris

    Milžiniška lova Seulo viešbutyje

    Seule, Hongdė rajone įsikūrusiame viešbutyje „RYSE“, Autograph Collection, vienas numeris traukia dėmesį ne įprastu interjeru, o lova, kuri savo ilgiu beveik kerta visą kambarį. „Curator Suite 1503“ pristatomas kaip meno instaliacijos principu sukurtas apartamentas, kuriame miegas tampa pagrindiniu patyrimu.

    Viešbutis šį sprendimą sieja su bandymu peržengti standartinę apgyvendinimo logiką, kur lova dažniausiai yra tik funkcionalus baldas. Šiuo atveju ji tampa centrine dizaino ašimi, prie kurios derinamos likusios detalės ir pati erdvės idėja.

    MSCHF idėja ir „ilgos ateities“ koncepcija

    Numeris sukurtas bendradarbiaujant su Brukline įsikūrusiu meno kolektyvu MSCHF, kuris pastaraisiais metais išgarsėjo provokuojančiais, popkultūrą ir vartojimą komentuojančiais projektais. „Curator Suite 1503“ lova „BED2525“ įvardijama kaip koncepcija apie „ilgą lovą ilgam miegui tolimoje ateityje“.

    Pasakojimas apie „ateities“ lovą remiasi realia tendencija: įvairiose šalyse per pastaruosius dešimtmečius vidutinis ūgis augo, o tai keitė ir ergonomikos standartus. Viešbučių rinkoje tai dažniausiai sprendžiama ilgesnėmis lovomis ar papildomomis kojų atramomis, tačiau šiame numeryje pasirinktas kraštutinis, sąmoningai teatrališkas variantas.

    Ką gauna svečiai ir kodėl tai veikia

    Nors lova tokia didelė, kad joje teoriškai tilptų visa šeima, numerio maksimalus užimtumas nurodomas keturiems asmenims. Viešbutis akcentuoja, kad idėja nėra didinti žmonių skaičių kambaryje, o kurti įsimintiną patirtį ir išskirtinumą, dėl kurio keliautojai renkasi būtent šią vietą.

    Be lovos, kambaryje demonstruojami MSCHF kūriniai ir dizaino objektai, o pats numeris veikia tarsi mini galerija. Toks modelis atitinka pastarųjų metų boutique viešbučių kryptį, kai apgyvendinimas parduodamas ne vien kaip nakvynė, o kaip turinys socialiniams tinklams ir įspūdžių kolekcija.

    „Kur jie rado tokį čiužinį?“, – klausė kelionių turinio kūrėjas Drew Falchook.

    Viešbutis taip pat nurodo įprastesnius patogumus, kurie išlieka svarbūs net ir konceptualioje erdvėje: pusryčius dviem, kambario įrangą, išmanų televizorių bei papildomas smulkmenas, skirtas komfortui. Tokia kombinacija leidžia išlaikyti balansą tarp meno idėjos ir realių keliautojų lūkesčių.