CP v2

Tag: Seuta

  • Chaosas Seutoje: 2 000 migrantų vėl grąžinti į paplūdimius, uosto stovykla perpildyta

    Chaosas Seutoje: 2 000 migrantų vėl grąžinti į paplūdimius, uosto stovykla perpildyta

    Ispanijos autonominiame mieste Seutoje daugiau nei 2 000 migrantų vėl buvo priversti grįžti į paplūdimius, kai uoste įrengtame laikino apgyvendinimo centre nebeliko vietos. Pareigūnai žmones lydėjo iš Trampolín ir Benítez paplūdimių, tačiau į vieną tašką atgabentas srautas viršijo stovyklos galimybes.

    Naujoji priėmimo vieta uosto teritorijoje suprojektuota maždaug 1 700 žmonių, tačiau iš paplūdimių iš viso pajudėjo per 4 000 migrantų. Dalis jų vietos nebegavo ir turėjo grįžti atgal, o valdžios šaltinių teigimu, apie 3 000 migrantų iš viso tebėra miesto gatvėse.

    Vieta baigėsi per kelias valandas

    Penktadienį policijai ir Civilinei gvardijai teko malšinti įtampą, kilusią žmonėms bandant bet kokia kaina patekti į naująjį centrą. Skelbiama, kad pareigūnai šaudė į orą perspėjamuosius šūvius, siekdami suvaldyti minią, tačiau rimtesnių incidentų, anot vietos institucijų, neužfiksuota.

    Šis žingsnis turėjo leisti išvalyti paplūdimius ir pradėti sutvarkymo darbus, tačiau migrantams sugrįžus, planuota operacija sustabdyta. Trampolín paplūdimyje ir toliau matyti laikinos pastogės, improvizuotos palapinės ir būstai, pastatyti tiesiog ant smėlio.

    Miesto valdžia kalba apie netvarką

    Seutos autonominės vyriausybės narė Kissy Chandiramani perkėlimą į uostą apibūdino kaip chaotišką ir teigė, kad nei miesto valdžia, nei uosto administracija iš anksto nebuvo tinkamai informuotos. Ji taip pat ragino spartinti procedūras, kurios leistų žmones perkelti iš Seutos į kitus Ispanijos regionus ar spręsti jų teisinį statusą.

    „Jei procesai nepaspartės, Seuta rizikuoja tapti milžinišku laikinu migrantų priėmimo centru“, – sakė K. Chandiramani.

    Jos teigimu, šiuo metu kasdien apdorojama maždaug 100 atvejų, o turint daugiau resursų, pagrindinius perkėlimus būtų galima užbaigti per 15 dienų. Jei tempas nesikeis, situacija, pasak politikės, gali užsitęsti neribotai.

    Kas vyksta Seutoje ir kodėl tai svarbu?

    Seuta yra Ispanijai priklausantis anklavas Šiaurės Afrikoje, šalia Maroko, todėl jis laikomas vienu iš Europos Sąjungos išorės sienos taškų. Pastaraisiais metais migracijos spaudimas šiame regione periodiškai suintensyvėja, o vietos infrastruktūra tokiais momentais greitai pasiekia ribas.

    Šioje krizėje lūžis, kaip skelbiama, įvyko liepos pabaigoje, kai į Seutą iš Maroko pateko itin didelis žmonių skaičius. Tokie staigūs srautai dažniausiai sukelia dvigubą iššūkį: reikia užtikrinti humanitarines sąlygas ir kartu palaikyti viešąją tvarką, ypač kai apgyvendinimo vietų skaičius neatitinka realaus poreikio.

    Europos mastu migracijos valdymas pastaruoju metu vis labiau remiasi laikinais priėmimo sprendimais ir greitesniu procedūrų administravimu, tačiau praktikoje tai dažnai atsiremia į vietos pajėgumus, pareigūnų trūkumą bei lėtą žmonių perkėlimą į žemyninę Ispaniją. Seutos atvejis dar kartą parodo, kad net ir pastačius naują stovyklą, be aiškaus srautų valdymo ji gali būti perpildyta per kelias valandas.

  • Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Du Ispanijos miestai Afrikoje

    Seuta ir Melilija yra du Ispanijai priklausantys autonominiai miestai Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Jų statusas nuolat grįžta į viešas diskusijas, ypač kai suintensyvėja migracijos spaudimas pasienyje ir atsinaujina Maroko politiniai reikalavimai.

    Ispanija pabrėžia, kad šios teritorijos nėra laikinos kolonijos ar protektorato liekanos, o ilgą laiką nepertraukiamai administruojama nacionalinė teritorija. Marokas, savo ruožtu, periodiškai kelia suvereniteto klausimą, siekdamas šias teritorijas traktuoti kaip neišspręstą dekolonizacijos problemą.

    Kada Seuta ir Melilija tapo Ispanijos?

    Melilija Kastilijos karūnos sudėtyje atsidūrė 1497 metais, kai miestą perėmė ispanų ekspedicija, veikianti tuometinių valdovų įgaliojimu. Istoriniuose šaltiniuose šis žingsnis dažnai aiškinamas kaip strateginis ir gynybinis, susijęs su sąsiaurio kontrole bei pakrančių apsauga nuo piratavimo.

    Seuta iš pradžių buvo užkariauta Portugalijos 1415 metais, o 1580 metais, Portugalijai ir Ispanijai laikinai susijungus dinastine unija, miestas perėjo Ispanijos monarchijai. 1640 metais Portugalijai atkūrus nepriklausomybę, Seuta pasirinko likti su Ispanija, o tai vėliau buvo įtvirtinta 1668 metų Lisabonos sutartimi.

    Ar tuo metu egzistavo šiuolaikinis Marokas?

    Dažnas argumentas diskusijose yra valstybingumo tęstinumas. Dabartinį Maroką valdanti Alavitų dinastija savo valdymą pradėjo 1666 metais, taigi Melilija Ispanijos valdžioje buvo jau daugiau kaip pusantro šimtmečio iki šios dinastijos įsitvirtinimo.

    Dėl to Ispanijos pozicija remiasi teiginiu, kad šie miestai nebuvo perimti iš Maroko valstybės tokia forma, kokią ją suprantame šiandien. Vis dėlto tai neeliminuoja šiuolaikinių politinių pretenzijų, kurios dažniau siejamos su geopolitika, sienų kontrole ir migracijos maršrutais.

    XIX amžiaus plėtra ir protektorato niuansai

    Istorikai atkreipia dėmesį, kad didelė dabartinės Seutos ir Melilijos urbanistinės teritorijos dalis susiformavo XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje. Tai sutapo su Europos valstybių plėtra Afrikoje ir laikotarpiu, kai Ispanija turėjo protektoratą dalyje Maroko teritorijos 1912–1956 metais.

    Tačiau esminis skirtumas, kurį akcentuoja Ispanija, yra tas, kad Seuta ir Melilija nebuvo protektorato dalis ir jų suverenitetas, Madrido vertinimu, buvo nustatytas gerokai anksčiau. Kitaip tariant, pasienio sutartys keitė ribas ir miestų dydį, bet ne jų priklausomybės principą.

    JT vertinimas ir tarptautinės teisės rėmai

    Vienas svarbiausių argumentų, kuriais grindžiama dabartinė padėtis, yra Jungtinių Tautų praktika. 1975 metais Marokas kreipėsi, prašydamas Seutą ir Meliliją įtraukti į teritorijų, laukiančių dekolonizacijos, sąrašą, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.

    Iki šiol Jungtinės Tautos šių miestų nepriskiria kolonijoms ir neįtraukia į dekolonizacijos darbotvarkę. Ispanija taip pat pabrėžia, kad 1995 metais įsigalioję autonomijos statutai sustiprino jų institucinį statusą, o miestai yra integruoti į Europos Sąjungos teisinę erdvę ir turi politinį atstovavimą Ispanijos parlamente.

    „Seuta ir Melilija nėra tik Ispanijos, jos yra iš esmės ispaniškos ir neliečiamos“, – sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

    Pastarųjų metų migracijos epizodai ir diplomatinės įtampos rodo, kad klausimas greičiausiai ir toliau bus naudojamas kaip derybinis svertas. Vis dėlto tarptautinis teisinis formatas ir JT laikysena kol kas iš esmės palankūs Ispanijos pozicijai, todėl greitų statuso pokyčių scenarijus laikomas mažai tikėtinu.

  • Iš Ispanijos į Italiją ir atgal: iki rugsėjo 22 dienos pratęstos patikros uostuose ir oro uostuose

    Iš Ispanijos į Italiją ir atgal: iki rugsėjo 22 dienos pratęstos patikros uostuose ir oro uostuose

    Ispanija dar 15 dienų pratęsė atvykstančiųjų iš Italijos patikras oro uostuose ir jūrų uostuose. Priemonė galios iki rugsėjo 22 dienos ir, kaip skelbiama, yra susijusi su dvišale įtampa dėl migracijos ir saugumo argumentų.

    Pasak Ispanijos institucijų, patikros pratęstos po to, kai Italija anksčiau laikinai sustiprino kontrolę keliautojams, atvykstantiems iš Ispanijos teritorijos. Abi šalys pastaruoju metu veiksmus kartoja lygiagrečiai, pratęsdamos priemones 15 dienų etapais.

    Kas sukėlė nesutarimus?

    Ginčo ištakos siejamos su situacija Seutos regione, kai vasaros pabaigoje fiksuotas didesnis migrantų atvykimas. Italijos Vyriausybė aiškino, kad dėl nacionalinio saugumo laikinai būtina griežtinti patikras, o Ispanija tokius ribojimus iš pradžių ragino atšaukti.

    Neradus sprendimo, Madridas įvedė analogiškas patikras keliautojams iš Italijos. Nors formaliai kalbama apie laikiną priemonę, terminas jau ne kartą buvo perkeltas, o aiškaus pabaigos grafiko šalys kol kas nenurodo.

    Ką tai reiškia keliautojams?

    Patikros nereiškia sienų uždarymo ir pačios kelionės teisės nepanaikina. Tai asmens tapatybės ir pilietybės patikrinimai, kurie gali būti atliekami pasirinktinai, tikrinant pasus uostuose ir oro uostuose.

    Trečiųjų šalių piliečiams papildomai gali būti tikrinami leidimai gyventi ir kiti teisėto buvimo dokumentai. Skrydžiai ir jūrų maršrutai turėtų vykti įprastai, tačiau keliautojams patariama atvykti anksčiau dėl galimų eilių.

    Šengeno erdvėje laikini vidaus sienų kontrolės sugriežtinimai galimi išimtiniais atvejais, tačiau jie turi būti pagrįsti ir periodiškai peržiūrimi. Pastaraisiais metais tokios priemonės Europoje taikomos dažniau, ypač reaguojant į migracijos spaudimą ar saugumo rizikas.

  • Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Šeštadienį į Seutą išplaukė maždaug 50 laivų flotilė iš Kosta del Solio ir kitų Ispanijos uostų. Iniciatyva siekiama viešai parodyti paramą autonominiam miestui po liepos pabaigoje išaugusio migracijos spaudimo, kurį vietos valdžia įvardija kaip grėsmę miesto pajėgumams.

    Organizatorių teigimu, kelionėje dalyvauja apie 120 žmonių, o Seutos uoste laivams numatyta iki 60 nemokamų švartavimosi vietų. Laivai neplaukia vienu konvojumi: kiekvienas kapitonas išvyksta iš savo uosto ir savarankiškai kerta Gibraltaro sąsiaurį.

    Impulsu šiai akcijai tapo liepos 30 ir 31 dienomis užfiksuotas masinis žmonių atvykimas iš Maroko į Seutą. Tai buvo vienas didžiausių nereguliarios migracijos epizodų šiame pasienio ruože per pastaruosius metus, po kurio laikino apgyvendinimo ir registracijos infrastruktūra mieste ėmė veikti ant ribos.

    Kas numatyta Seutoje?

    Atvykę dalyviai planuoja ekskursiją po miestą ir bendrą vakarienę jachtklube. Sekmadienį numatytas plaukimas aplink Seutos pakrantę, o vėliau laivai turėtų susirinkti pietinėje įlankoje, siekiant simboliškai pabrėžti vienybę abipus sąsiaurio.

    Tokios pilietinės iniciatyvos Ispanijoje dažnai gimsta tada, kai viešojoje erdvėje susikerta saugumo, humanitarinės pagalbos ir sienų kontrolės klausimai. Seutos atvejis ypač jautrus, nes tai Europos Sąjungos išorės siena Afrikos žemyne, kur migracijos srautai priklauso ir nuo dvišalių Madrido bei Rabato sprendimų, ir nuo platesnių regiono veiksnių.

    Protestų savaitgalį kol kas neplanuojama

    Tuo pat metu Seutoje šį savaitgalį, vietos šaltinių duomenimis, naujų protestų kol kas neplanuojama. Pastarosiomis dienomis mieste vyko keli susibūrimai dėl tūkstančių atvykusių migrantų, o dalis gyventojų ragino juos grąžinti į Maroką ir mažinti spaudimą perpildytoms laikino apgyvendinimo vietoms.

    Vis dėlto vietos bendruomenė perspėja, kad įtampa gali atsinaujinti bet kuriuo metu, nes socialiniuose tinkluose mobilizacija vyksta greitai. Pranešama, kad rugsėjo 2 dieną numatyta demonstracija, kurią ketina rengti kaimynijų asociacijų federacija ir viena pilietinė organizacija.

    Seutos situacija išlieka atidžiai stebima ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes tokie staigūs srautų šuoliai gali greitai peržengti vietos institucijų galimybes. Artimiausiomis dienomis daug lems tai, kaip bus paskirstyti atvykėliai, kokias priemones taikys Ispanijos institucijos ir ar pavyks sumažinti įtampą bendruomenėje.

  • Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija sušaukė skubų susitikimą su autonominių bendruomenių atstovais, siekdama užtikrinti vakcinų tiekimą Seutai. Sprendimas priimtas po to, kai tarp migrantų ir vietos tarnybų užfiksuoti užkrečiamųjų ligų atvejai bei išaugęs sveikatos priežiūros poreikis.

    Viešosios sveikatos komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną nuotoliniu būdu, jame dalyvaus už visuomenės sveikatą atsakingi regionų ir miestų specialistai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuris leistų greitai perskirstyti vakcinų atsargas ir pristatyti reikiamas dozes į Seutą.

    Kam skirtos planuojamos vakcinos

    Ministerija nurodo, kad prioritetas – skiepai, mažinantys greito protrūkio riziką gyvenant perpildytose ir laikinose apgyvendinimo vietose. Tarp svarstomų priemonių minimos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, taip pat apsauga nuo vėjaraupių, poliomielito, stabligės ir difterijos.

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomas rizikos valdymo principas: pirmiausia stiprinamas imunitetas prieš infekcijas, kurios plinta oro lašeliniu būdu arba sukelia rimtas komplikacijas, o skiepijimas derinamas su testavimu ir izoliavimo priemonėmis. Tai ypač aktualu, kai dalis žmonių neturi patikimų skiepijimo dokumentų.

    Išaugęs krūvis ir nustatyti atvejai

    Per laikotarpį nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 14 dienos Seutoje registruota 5 801 medicininė konsultacija, siejama su migracijos krizės sukeltais iššūkiais. Papildomai Raudonojo Kryžiaus operacija Trampolín paplūdimyje suteikė daugiau nei 2 500 konsultacijų, o didžiausias vienos dienos krūvis pasiektas liepos 31 dieną, kai fiksuota 1 149 apsilankymai.

    Taip pat pranešta apie 18 nepilnamečių, kurių Mantoux mėginys buvo teigiamas, ir du patvirtintus tuberkuliozės atvejus. Medikai dar fiksavo kreipimusis dėl gastroenterito, niežų ir impetigo, o kariuomenė nurodė užregistravusi mažiausiai 24 niežų atvejus tarp savo personalo Seutoje.

    Specialistai pabrėžia, kad šios ligos neturėtų būti automatiškai siejamos su migranto statusu. Epidemiologai akcentuoja, jog didžiausią riziką dažniausiai lemia perpildymas, ribotos higienos galimybės, nuolatinis stresas ir sveikatos paslaugų prieinamumo spragos, todėl sprendimų paketas turi apimti ne tik skiepus, bet ir apgyvendinimo bei sanitarinių sąlygų gerinimą.

    Seuta – Ispanijai priklausantis miestas Šiaurės Afrikoje, kur migracijos srautai periodiškai sukelia staigius infrastruktūros ir sveikatos sistemos apkrovos šuolius. Sveikatos institucijų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir užtikrinti, kad skiepijimo ir profilaktikos priemonės būtų taikomos greitai, koordinuotai ir saugiai.

  • Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Europos Komisija remia migrantų nepilnamečių grąžinimą iš Seutos į Maroką: kas keičiasi?

    Kas patvirtinta Briuselyje

    Europos Komisija patvirtino, kad žmonės, neteisėtai esantys Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje, gali būti grąžinami, o tokios procedūros apima ir nelydimus nepilnamečius migrantus. Komisijos pozicija paskelbta po didelio migracijos antplūdžio, fiksuoto liepos pabaigoje.

    Komisijos atstovas spaudai Markusas Lammertas pabrėžė, kad grąžinimai yra reglamentuojami Europos Sąjungos teise. Pasak jo, šiuo metu taikomos grąžinimo taisyklės numatytos grąžinimo direktyvoje, o ateityje jas turėtų sustiprinti ir atnaujinti ES grąžinimo reglamentas.

    „Dabar svarbiausia, kad Ispanijos ir Maroko institucijos išlaikytų situacijos kontrolę ir užtikrintų greitą visų neteisėtai Seutoje esančių žmonių grąžinimą“, – sakė Markusas Lammertas.

    Kiek žmonių liko Seutoje

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska praėjusią savaitę skelbė, kad Seutoje dar gali būti apie 5 000 neteisėtai atvykusių migrantų. Iš jų 1 898, Ispanijos vertinimu, yra nepilnamečiai.

    Ispanijos institucijos yra pareiškusios ketinančios grąžinti visus neteisėtai Seutoje esančius asmenis į kilmės šalį ir pabrėžė, kad jie nebus perkeliami į žemyninę Ispaniją. Tokia kryptis rodo siekį mažinti paskatas rinktis Seutą kaip kelią į Europos Sąjungą.

    Ką žada ES ir kokių priemonių imasi

    Maroko institucijos anksčiau informavo esančios pasirengusios bendradarbiauti su Ispanija ir kitais ES partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos grąžinti nelydimus migrantus. Šis aspektas ypač jautrus dėl nepilnamečių teisių apsaugos, globos užtikrinimo ir būtinybės kiekvienu atveju vertinti individualias aplinkybes.

    Komisija taip pat akcentavo prevenciją ir atgrasymą kaip tolesnius prioritetus. Tarp priemonių minimas darbas su platformomis ir faktų tikrintojais, siekiant riboti nusikalstamų tinklų skleidžiamą dezinformaciją, bei pastangos stiprinti kovą su migrantų kontrabanda.

    Pasak Komisijos atstovo, jau yra uždaryta dalis paskyrų, siejamų su kontrabandos veikla. Tuo pat metu už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris viešai pabrėžė, kad Ispanija atlieka svarbų darbą saugant bendras ES išorės sienas, o ES yra pasirengusi prireikus įsitraukti su Frontex ir Europol pajėgumais.

    Ispanijos vertinimu, liepos 30 dieną į Seutą pateko apie 72 000 žmonių, o didžioji jų dalis vėliau buvo grąžinta į Maroką. Tokie skaičiai dar kartą išryškino, kad Seuta išlieka vienu jautriausių taškų ES išorės sienų žemėlapyje, kur sprendimai dėl grąžinimų ir nepilnamečių apsaugos susiduria su ypač aukštais teisiniais ir humanitariniais standartais.

  • Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanija davė Italijai 2 dienas: jei neatšauks patikrų, žada atsaką dėl Šengeno taisyklių

    Ispanijos vyriausybė pareikalavo, kad Italija iki sekmadienio panaikintų pasienio patikras keliautojams iš Ispanijos. Madridas teigia, kad šios priemonės yra nepagrįstos, diskriminacinės ir kertasi su Šengeno erdvės principais.

    Pasak Ispanijos, jei Roma sprendimo nepakeis, bus imtasi „proporcingų priemonių“ Ispanijos piliečių interesams apginti. Kokios konkrečiai tai būtų priemonės, kol kas neįvardijama, tačiau paprastai tai gali reikšti simetriškus ribojimus arba teisinius veiksmus ES lygmeniu.

    Kas paskatino patikras?

    Italija laikinai atnaujino patikras po masinio migrantų atvykimo į Seutos regioną. Nors viešai buvo akcentuojama migracijos rizika, praktiškai didžiausias poveikis tenka oro ir jūrų susisiekimui tarp dviejų šalių, o tai tiesiogiai veikia turistus ir verslo keliones.

    Ispanija pabrėžia, kad Seuta dėl savo specialaus statuso nėra tokia teritorija, iš kurios asmenys automatiškai galėtų laisvai judėti visoje Šengeno erdvėje. Todėl, Madrido vertinimu, argumentas apie grėsmę Šengenui šiuo atveju yra perdėtas.

    Ką sako Madridas apie migraciją?

    Ispanijos vyriausybė teigia, kad didžioji dalis į Seutą nereguliariai patekusių migrantų jau grįžo į Maroką. Taip pat akcentuojama, kad ši situacija nesukuria papildomos rizikos kitoms ES valstybėms narėms, todėl vidaus sienų kontrolė, nukreipta į ispanus keliautojus, nėra proporcinga.

    Madridas savo pareiškime primena, kad migracijos spaudimas Viduržemio jūros maršrutu dažnai tenka Italijai, o Ispanija anksčiau neretai demonstravo solidarumą, prisidėdama prie humanitarinių sprendimų. Ispanija taip pat kritikuoja Romą dėl bendros migracijos naštos pasidalijimo ir skirtingo ES taisyklių interpretavimo.

    Šengeno taisyklės ir vidaus kontrolės

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę tik išimtiniais atvejais, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir tokios priemonės turi būti būtinos bei proporcingos. Ispanija būtent šiuos kriterijus ir ginčija, tvirtindama, kad Italijos sprendimas labiau primena politinį signalą nei realų saugumo poreikį.

    Diplomatinė įtampa išryškina platesnę ES problemą: migracijos krizėse valstybės linkusios griebtis nacionalinių sprendimų, kurie greitai persikelia į vidaus rinkos ir laisvo judėjimo ribojimus. Jei šalys nesusitaria dvišaliu keliu, ginčas gali persikelti į Europos Komisijos ir ES Tarybos darbotvarkę.

    Kol kas Italija oficialiai nepatikslino, ar keis sprendimą iki Madrido nustatyto termino. Abi pusės signalizuoja, kad tikisi deeskalacijos, tačiau artimiausios dienos parodys, ar konfliktas virs realiais ribojimais keliautojams ir vežėjams.

  • Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Išankstiniai perspėjimai buvo, bet reakcija vėlavo: kas iš tiesų nutiko Seutoje?

    Krizė Seutoje: perspėjimai prieš kelias dienas

    Ispanijos Vyriausybė dar prieš masinį migrantų antplūdį Seutoje gavo karinių ir civilinių žvalgybos tarnybų perspėjimų apie galimą staigų sienos su Maroku suaktyvėjimą. Apie tai skelbia keli šaltiniai, susipažinę su operatyvine informacija ir įvykių eiga pasienyje.

    Teigiama, kad signalai buvo siunčiami kelias dienas iš eilės, o kai kurie jų pasiekė institucijas ir valandomis iki didžiausio judėjimo pradžios. Žvalgyba esą fiksavo didėjančius bandymus pasiekti Seutą plaukiant, taip pat organizuotą žmonių judėjimą Maroko šiaurėje.

    Kaip augo srautas ir kodėl jis tapo rekordiniu

    Pasak minimų šaltinių, žvalgybos vertinimu, iš pradžių į jūrą leisti plaukti migrantai galėjo būti savotiškas bandymas, tikrinant Ispanijos pajėgų pasirengimą. Per maždaug dešimt dienų, kaip teigiama, į Seutą įplaukė beveik 1 000 žmonių, o situacija akivaizdžiai prastėjo.

    Galiausiai į Seutą galėjo patekti nuo 60 000 iki 75 000 žmonių, o tai būtų didžiausia tokio pobūdžio migracijos krizė šioje autonominėje teritorijoje. Ispanijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad artimiausiomis dienomis į Maroką buvo sugrąžinta apie 53 000 asmenų.

    Pasienio pajėgos nespėjo suvaldyti situacijos

    Pranešama, kad pasienyje dislokuotos Civilinė gvardija ir Nacionalinė policija ties Tarajalio perėjimo punktu nesugebėjo sustabdyti masinio srauto ir buvo priverstos pirmiausia rūpintis sužeistaisiais. Tai atskleidžia problemą, su kuria Europos Sąjungos pietiniai pasieniai susiduria nuolat: staigūs šuoliai per trumpą laiką gali išsekinti net sustiprintas pajėgas.

    Kritikai tvirtina, kad kariuomenę buvo galima mobilizuoti greičiau, nes Seutoje ir Melilijoje esą buvo parengties režimu laikomų karinių vienetų. Anot jų, sprendimui labiausiai trūko politinės valios ir aiškios komandinės grandinės, o ne techninių galimybių.

    „Jie galėjo būti mobilizuoti be išankstinių posėdžių, tereikėjo politinio sprendimo ir operatyvinio įsakymo“, – teigė su situacija susipažinę pareigūnai.

    Kiti pareigūnų pasakojimai rodo, kad Maroko žandarmerija dalyje ruožų esą beveik nesikišo, kai žmonės bandė patekti į Ispanijos teritoriją tiek plaukdami, tiek kopdami per tvoras ar judėdami pakrantės ruožais. Toks fonas neišvengiamai kelia politinių klausimų dėl Maroko vaidmens valdant migracijos srautus.

    Vyriausybės versija ir diplomatinis kontekstas

    Vidaus reikalų ministerija viešai tvirtino, kad bendradarbiavimas su Maroku yra pavyzdinis, lojalus ir nuolatinis. Tuo metu ministras pirmininkas Pedro Sanchezas masinį sienos kirtimą pavadino Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimu ir kaltę siejo su žmonių kontrabandos tinklais.

    Ministro pirmininko teigimu, nusikalstamos grupuotės galėjo pasinaudoti teisinėmis interpretacijomis ir paskatinti žmones rizikuoti plaukiant į Ispanijos teritoriją. Kritikai akcentuoja, kad net ir esant tokiems paaiškinimams, įspėjimų gausa turėjo lemti greitesnį papildomų pajėgų dislokavimą.

    Ši krizė primena ankstesnius migracijos protrūkius ties Ispanijos eksklavais Šiaurės Afrikoje ir rodo platesnę tendenciją: migracija regione dažnai tampa ne tik humanitariniu, bet ir diplomatinio spaudimo įrankiu. Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl išorės sienų apsaugos, grąžinimų efektyvumo ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių.

  • Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    22 Europos Sąjungos valstybių lyderiai paragino surengti skubų posėdį dėl bendrijos atsako į staigiai išaugusius migrantų srautus į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos anklavą Seutą. Iniciatyva siejama su Italijos ir Danijos pastangomis kuo greičiau suderinti veiksmus, kai į teritoriją atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.

    Laiške siūloma organizuoti neeilinę vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją ir parengti bendrą situacijos vertinimą. Signatarai pabrėžė, kad reikalingas koordinuotas europinis atsakas, nes tokie epizodai turi poveikį ne tik pasienio valstybėms, bet ir visai Šengeno erdvei.

    Madridei teigiant, kad didžioji dalis maždaug 50 000 į Seutą patekusių migrantų jau grąžinti, dalis ES šalių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl kontrolės praradimo rizikų. Laiške akcentuota, kad masiniai nekontroliuojami kirtimai ir migracijos naudojimas politiniam spaudimui gali tapti hibridinių grėsmių forma.

    „Negalime leisti, kad nekontroliuojami masiniai kirtimai ar migracijos instrumentalizavimas kurtų įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES yra įmanomas“, – teigiama lyderių kreipimesi.

    Dokumente taip pat užsimenama, kad kai kurios nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, dalies neteisėtai atvykusių asmenų statuso sureguliavimas, gali būti vertinamos kaip traukos veiksnys. Ispanijos valdžia tokį aiškinimą ginčija ir pabrėžia, kad sprendimai dėl statuso taikomi pagal aiškias teisines procedūras, o ne kaip reakcija į konkrečią krizę.

    Ne visi ES lyderiai prisidėjo prie laiško: tarp nepasirašiusiųjų minimi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro ir Liuksemburgo vadovas Lucas Friedenas. Kreipimasis adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Airijos ministrui pirmininkui Micheálui Martinui, nes Airija nuo liepos perėmė ES Tarybos pirmininkavimą.

    Sánchez priekaištai dėl solidarumo

    Krizės fone Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez savo ruožtu sukritikavo dalį ES narių dėl, jo vertinimu, nevienodo solidarumo. Jis teigė, kad dauguma valstybių pasiūlė paramą ir pagalbą, tačiau kai kurios pasirinko politinę kritiką ir spaudimą.

    „Dauguma parodė paramą ir solidarumą, pasiūlė pagalbą. Tačiau kiti pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“, – rašė Pedro Sánchez.

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, kuri gali turėti ekonominių ir socialinių pasekmių. Pastaraisiais metais dalis ES valstybių periodiškai taikė tokią kontrolę dėl saugumo ar migracijos spaudimo, todėl Seutos atvejis atgaivino seną diskusiją, kur baigiasi nacionalinė atsakomybė ir prasideda bendras europinis įsipareigojimas.

    Kodėl Seuta tokia jautri?

    Seuta ir Melilja yra dvi Ispanijai priklausančios teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurios kartu yra ir ES išorinės sienos. Dėl geografinės padėties jos nuolat atsiduria migracijos maršrutų sankirtoje, o staigūs srautų šuoliai dažnai tampa ir diplomatinių įtampų su Maroku lakmuso popierėliu.

    Šįkart įtampa sustiprėjo dėl masto: dešimtys tūkstančių atvykusių per trumpą laiką išbandė vietos infrastruktūrą, apgyvendinimo ir registracijos pajėgumus. ES lygmeniu tai vėl kelia klausimą, kaip realiai veikia bendras prieglobsčio ir migracijos valdymas, kai vienai valstybei tenka neproporcinga našta.

    Kokie scenarijai svarstomi?

    Laiške signatarai užsimena apie galimybę stiprinti arba laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, jei situacija blogėtų. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius patikrinimus Šengeno erdvėje, tačiau toks žingsnis paprastai sutinkamas prieštaringai, nes kerta per laisvą judėjimą ir verslą.

    Kartu ES institucijoms tai signalas, kad vien pasienio priemonių gali nepakakti: ilgalaikiam stabilumui reikalingas ir veiksmingas bendradarbiavimas su kilmės bei tranzito šalimis, greitesnės prieglobsčio procedūros, aiškios grąžinimo taisyklės ir krizinių situacijų valdymo mechanizmai. Sprendimų paieškos tikėtina persikels į politinį lygmenį artimiausiomis dienomis, jei bus pritarta skubiam ministrų susitikimui.

  • Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Von der Leyen apie 60 000 migrantų antplūdį Seutoje: nė vienas nepasiekė žemyninės Ispanijos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, reaguodama į staigų migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave Šiaurės Afrikoje, pareiškė, kad dauguma neteisėtai atvykusiųjų jau grąžinti į Maroką. Pasak jos, dėl Ispanijos ir Maroko teisėsaugos veiksmų „nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“.

    Ši reakcija nuskambėjo po to, kai, Ispanijos institucijų vertinimu, į Seutą per kelias dienas pateko apie 60 000 žmonių. Migruojantys asmenys į anklavą bandė patekti sausuma ir jūra, o situacija sukėlė spaudimą vietos pajėgumams ir privertė Madridą stiprinti sienų kontrolę.

    „Dėl efektyvaus Ispanijos ir Maroko teisėsaugos darbo nė vienas žmogus nepasiekė žemyninės Ispanijos ar likusios Europos Sąjungos“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė nurodė, kad su už migraciją ir vidaus reikalus atsakingais eurokomisarais aptarė veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį. Pasak jos, dabar būtina ne tik suvaldyti momentinę krizę, bet ir įvertinti, kokių pamokų reikia ateičiai, kad Europos Sąjunga greičiau reaguotų į staigius migracijos srautų šuolius.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių lyderių paragino skubiai šaukti vidaus reikalų ministrų vaizdo posėdį, kad būtų sutarta dėl koordinuotų priemonių ir išvengta nekontroliuojamų kirtimų. Toks formatas paprastai pasirenkamas tada, kai situacija vienoje iš išorės sienų atkarpų rizikuoja išplisti į platesnį regioną.

    Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad beveik visi per pastarąsias dienas į Seutą patekę migrantai jau paliko anklavą, o padėtis vietoje beveik sugrįžo į įprastas vėžes. Kartu pabrėžiama, kad tokie epizodai išlieka jautrūs dėl Seutos geografinės padėties ir to, kad anklavas yra viena iš Europos Sąjungos išorės sienos atkarpų Afrikos žemyne.

    Seuta ir Melilija yra vienintelės sausumos Europos Sąjungos sienos su Afrika, todėl jos nuolat atsiduria migracijos politikos ir sienų apsaugos diskusijų centre. Ekspertai pabrėžia, kad staigūs srautų šuoliai dažnai susiję ne tik su žmonių judėjimu, bet ir su platesniais regioniniais veiksniais, įskaitant dvišalius politinius santykius, saugumo situaciją ir kontrabandininkų maršrutų pokyčius.