CP v2

Tag: Shahed-136

  • JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    Netoli Irano uosto Bandar Abase socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matomas beveik nesuniokotas bepiločio orlaivio LUCAS (dar vadinamo FLM 136) wrakas. Tokio būklės radinys leidžia manyti, kad aparatas galėjo nepasiekti numatyto taikinio arba nukrito dėl techninio gedimo.

    LUCAS yra naujas JAV kariuomenės mažos kainos vienkartinio smogiamojo bepiločio orlaivio modelis, sukurtas kaip masiškai gaminamas sprendimas. Sistemą kūrė bendrovė „SpektreWorks“, o viešojoje erdvėje ji pradėta minėti tik pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo rastis požymių apie realų panaudojimą operacijose.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad LUCAS konstrukcija išoriškai labai primena Irano „Shahed 136“ šeimos bepiločius, plačiai naudotus pastarųjų metų konfliktuose. Analitikai tokius sprendimus dažnai apibūdina kaip bandymą greitai užpildyti nišą pigesniais, didesniais kiekiais panaudojamais smogiamaisiais aparatais, kai brangios sparnuotosios raketos ar sudėtingi dronai tampa ribojančiu veiksniu.

    JAV Centrinės vadovybės pateikiamais duomenimis, vieno LUCAS vieneto kaina siekia apie 32 000 eurų. Tai reikšmingai mažesnė suma nei daugelio aukštos klasės valdomų ginklų, todėl tokio tipo platformos vertinamos kaip priemonė didinti smūgių intensyvumą, kai svarbi ne vien tikslumo, bet ir skaičiaus logika.

    LUCAS parametrai ir paskirtis

    Viešai skelbiama, kad LUCAS yra maždaug 3 metrų ilgio, sparnų mostas siekia apie 2,5 metro, o startinė masė sudaro apie 81,6 kilogramo. Nurodomas iki 822 kilometrų nuotolis, apie 137 kilometrų per valandą kreiserinis greitis ir iki 195 kilometrų per valandą maksimalus greitis, o skrydžio aukštis gali siekti apie 4 500 metrų.

    Modelis priskiriamas vienkartinio panaudojimo smogiamiesiems dronams, kurių užduotis yra pasiekti taikinį ir smogti sprogstamuoju užtaisu. Priekinėje korpuso dalyje numatyta krovinio erdvė iki 18 kilogramų, o elektrooptiniai jutikliai gali padėti operatoriams patvirtinti taikinį galutinėje skrydžio fazėje.

    Ką signalizuoja tokie radiniai?

    Beveik nepažeistas aparato wrakas dažniausiai reiškia kelis scenarijus: galimą navigacijos sutrikimą, ryšio praradimą, variklio gedimą arba perėmimą, kai smūgis į konstrukciją nebuvo destruktyvus. Tokiais atvejais didžiausias dėmesys krypsta į tai, kokią informaciją gali gauti radinį išnagrinėjusios pajėgos, nes net ir pigūs dronai gali atskleisti elektronikos, programinės įrangos ar tiekimo grandinės detales.

    Pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja tendencija, kad kariuomenės plečia pigių smogiamųjų dronų arsenalą, derindamos jį su oro gynybos sistemomis ir elektroninės kovos priemonėmis. Tokia dinamika didina ir gynybos apkrovą, nes pigesni masiškai leidžiami aparatai gali būti naudojami tiek taikiniams naikinti, tiek oro gynybai išsekinti.

  • Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express atkreipė dėmesį, kad Lenkija oficialiai pristatė naują „kamikadzės“ tipo droną „Hornet“, kuriamas pagal programą PLargonia. Analitikai jį lygina su Irano „Shahed-136“ ir Rusijos „Geran-2“, kuriais Rusija masiškai atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.

    Pasak Ukrainos apžvalgininkų, Varšuva taip žengė į svarbią fazę, kai kuriami nacionaliniai nuotolinio smūgio pajėgumai, nepriklausomi nuo importo. „Hornet“ numatomas kaip viena iš priemonių, leidžiančių turėti didesnį atgrasymo potencialą regione, ypač didėjant bepiločių vaidmeniui šiuolaikiniame kare.

    Du „Hornet“ variantai

    Viešai minimos dvi pagrindinės versijos. „Hornet“ PL-AT-1 apibūdinamas kaip oro taikinys, skirtas priešlėktuvinės gynybos mokymams, o „Hornet“ PL-OWA – smogiamoji versija, galinti gabenti 15–20 kilogramų kovinę galvutę.

    Skelbiama, kad dabartinis kovinis variantas gali skristi maždaug 400 kilometrų, o ateityje planuojama toliašaudė modifikacija, kurios nuotolis siektų apie 900–1 000 kilometrų. Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams Rusijos gilumoje, įskaitant Maskvos apylinkes, jei būtų leidžiama ir priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

    Ką žinoma apie konstrukciją

    Apžvalgose nurodoma, kad dronas turi delta tipo sparnų schemą ir stūmoklinį variklį, o jo maksimalus greitis siekia apie 185 kilometrus per valandą. Teigiama, kad aparatas sveria apie 85 kilogramus, yra maždaug 2,6 metro ilgio, o sparnų mojis – apie 2,2 metro.

    Akcentuojama ir praktinė detalė: „Hornet“ turėtų būti leidžiamas iš mobilios antžeminės paleidimo sistemos, todėl jam nereikia aerodromo infrastruktūros. Tokia logika atitinka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose matytą tendenciją, kai pigesni, paprasčiau paleidžiami dronai tampa masinės ugnies priemone.

    Gamyba ir platesnė strategija

    Lenkijos gynybos vadovybė viešai kalba apie spartesnę bepiločių plėtrą ir didesnę gamybą, siekiant, kad kritiniu metu būtų įmanoma greitai didinti apimtis. Skelbta, kad gamybos linija buvo pristatyta bendrovėje „Hornet – Polskie Drony“, kuri vystoma kartu su Instytutu Techniczny Wojsk Lotniczych ir „Grupa Boryszew“.

    Lenkijos pareigūnai projektą yra pavadinę „lenkišku Shahed“ ir žada platesnį bepilotes technikos spektrą, įskaitant didesnio nuotolio platformas. Ukrainos analitikai pabrėžia, kad tokius sprendimus paskatino pamokos iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo ne tik žvalgybos, bet ir sisteminių smūgių bei logistikos trikdymo įrankiu.

    Projektas PLargonia, kaip nurodoma viešojoje erdvėje, pradėtas apie 2023 metais, o ankstyvieji prototipai vėliau buvo demonstruojami parodose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis bus ne vien sukurti modelį, bet užtikrinti patikimą serijinę gamybą, tiekimo grandines ir elektronikos atsparumą trikdymui.

  • Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paviešintas vaizdo įrašas iš naikintuvo MiG-29 kabinos. Jame matyti, kaip pilotas aptinka ir raketa numuša rusų naudojamą smogiamąjį droną „Shahed-136“, dar vadinamą „Geran-2“.

    Įrašas išsiskiria detaliu taikinio perėmimo procesu: nuo paieškos ir užfiksavimo iki smūgio bei sprogimo ore. Toks epizodas tapo dar vienu priminimu, kad ore vykstanti kova Ukrainoje vis dažniau primena masinių dronų medžioklę, o ne klasikinę naikintuvų dvikovą.

    MiG-29 vaidmuo dronų kare

    MiG-29 yra sovietinės kilmės daugiafunkcis naikintuvas, pradėtas eksploatuoti 1983 metais, o Ukraina jų paveldėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios platformos amžius jau perkopė keturis dešimtmečius, karo sąlygomis ji rado naują, praktišką nišą – perimti lėtai skrendančius taikinius, ypač dronus.

    Šio tipo naikintuvas pasižymi dviem varikliais ir dideliu manevringumu, o svarbiausia – gali efektyviai dirbti kartu su šalmo taikiklio sistema, leidžiančia pilotui greitai nukreipti ginklą į taikinį. Tokios savybės ypač vertingos, kai reikia skubiai reaguoti į objektą, skrendantį link miesto ar kritinės infrastruktūros.

    R-73 raketa ir kainos dilema

    Dronas buvo numuštas trumpojo nuotolio raketa R-73, skirta artimai oro kovai. Ši raketa išgarsėjo dideliu manevringumu ir gebėjimu atakuoti taikinius plačiu kampu, todėl realiame perėmime ji tampa patikimu sprendimu, kai reikia greito rezultato.

    Vis dėlto tokie perėmimai nuolat kelia klausimą dėl kainos. Tarptautiniuose vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad „Shahed-136“ gamybos savikaina yra palyginti nedidelė, o raketų atsargos ir jų logistika – ribotos, todėl gynėjai siekia kuo daugiau taikinių neutralizuoti pigesniais būdais.

    Kodėl „Shahed“ tapo masinių atakų įrankiu?

    „Shahed-136“ yra vadinamasis klajojantis šaudmuo, pritaikytas ilgesniems skrydžiams ir smūgiams į objektus Ukrainos gilumoje. Tokie dronai dažnai leidžiami bangomis, siekiant perkrauti oro gynybą, priversti naudoti brangius perėmimo sprendimus ir didinti tikimybę, kad dalis taikinių vis dėlto prasprūs.

    Dronų grėsmė ypač išryškėja, kai atakos nukreipiamos į energetikos objektus, pramonės infrastruktūrą ar tankiai apgyvendintas vietoves. Tokiais atvejais sprendimas panaudoti brangesnę raketą dažnai grindžiamas ne ekonomika, o būtinybe kuo patikimiau apsaugoti civilius.

    Ukraina ieško pigesnių perėmimo būdų

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau akcentuoja daugiasluoksnės oro gynybos modelį, kuriame derinami skirtingi sprendimai. Šalia klasikinių priešlėktuvinių sistemų vis didesnį vaidmenį vaidina elektroninės kovos priemonės, mobilios ugnies grupės ir specializuoti dronų perėmėjai.

    Toks požiūris leidžia racionaliau naudoti raketų atsargas, tačiau visiškai atsisakyti naikintuvų ar raketinių perėmimų neįmanoma. Vaizdo įrašas su MiG-29 perėmimu parodo, kad net senesnė technika, tinkamai pritaikyta naujam karo etapui, gali būti veiksminga, kai laikas ir patikimumas tampa svarbiausiais kriterijais.