CP v2

Tag: Shahed dronai

  • Ukrainie – naujas smūgis: rusiški „Shahed“ su reaktyviniu varikliu skrieja taip greitai, kad nebespėja

    Ukrainie – naujas smūgis: rusiški „Shahed“ su reaktyviniu varikliu skrieja taip greitai, kad nebespėja

    Greičio šuolis keičia taisykles

    Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su naujos kartos rusiškais smogiamaisiais dronais, kurių greitis jau ima pranokti dalį Ukrainos naudojamų perėmėjų. Vienas fronte dirbančių Ukrainos priešdroninių padalinių vadų pripažino, kad perėmimai vis dar vyksta, tačiau dažnai remiasi ne sistema, o situacijos palankumu ir operatorių patirtimi.

    Pasak jo, sparčiau skriejantys dronai mažina reakcijos laiką ir palieka mažiau erdvės klaidai, todėl anksčiau veikę sprendimai ne visada duoda tą patį rezultatą. Tokiomis sąlygomis didėja spaudimas greičiau diegti technologiškai pažangesnes perėmimo priemones ir tobulinti koordinavimą tarp skirtingų oro gynybos grandžių.

    Kodėl perėmėjai nespėja?

    Ukrainoje plačiai taikomi dronai perėmėjai iš pradžių buvo kuriami kovai su lėtesniais smogiamaisiais dronais, todėl susidūrus su greitesniais taikiniais ima trūkti esminio pranašumo. Praktikoje perėmimui dažniausiai reikia, kad perėmėjas būtų aiškiai greitesnis už taikinį, kitaip priartėjimas ir ataka tampa per lėti.

    Vadas, prisistatęs slapyvardžiu Ramzes, teigė, kad naujesni rusiški variantai kai kuriais atvejais gali viršyti 300 kilometrų per valandą greitį, o dalis modifikacijų priartėja prie 550 kilometrų per valandą ribos. Tokie skaičiai reiškia, kad perėmėjo greitis, baterijos atsargos ir valdymo tikslumas turi būti kitame lygyje nei iki šiol.

    Net ir lėtesni, klasikiniai smogiamieji dronai, skriejantys maždaug 200–250 kilometrų per valandą greičiu, išlieka sudėtingu taikiniu. Pasak pašnekovo, būna atvejų, kai operatoriai atpažįsta objektą ir patvirtina jo kilmę, bet perėmėjo energijos atsargos jau neleidžia užbaigti persekiojimo ir atlikti saugaus perėmimo.

    Oro sąlygos ir masto problema

    Dar viena silpnoji vieta – priklausomybė nuo oro sąlygų ir matomumo, kai perėmimui svarbus vizualinis kontaktas. Krituliai, rūkas ar žemi debesys sumažina aptikimo ir taikymo tikslumą, o tai sudaro palankesnes sąlygas smogiamiesiems dronams prasiveržti pro gynybą.

    Ramzeso teigimu, šiuo metu sėkmė dažnai ateina tada, kai taikinys manevruoja ir trumpam praranda greitį, o perėmėjų įgulos suspėja išnaudoti momentą. Jis pabrėžė, kad tokia sėkmės formulė sunkiai plečiama, kai atakų skaičius auga, o dronai tampa greitesni ir sudėtingesni.

    Ukrainos pusėje vis dažniau akcentuojama ir statistika, rodanti sparčiai didėjantį greitesnių dronų panaudojimą. Teigiama, kad 2026 metų sausį–birželio viduryje tokių dronų panaudota apie 1 400, kai 2025 metais jų buvo apie 180, o dalis vertinimų leidžia manyti, jog jų dalis atakose gali artėti prie 50 proc.

    Ką daro Ukraina?

    Ukraina tuo pačiu metu vysto naują perėmėjų kartą, kuri turėtų spręsti greičio ir autonomijos problemas. Skelbiama apie bandomas konstrukcijas, galinčias pasiekti apie 450 kilometrų per valandą greitį, taip pat apie sprendimus, kurie labiau automatizuotų perėmimo grandinę nuo aptikimo iki smūgio.

    Vis dėlto tokios sistemos paprastai reikalauja laiko, kol jos tampa masiškai prieinamos ir patikimos realiomis kovinėmis sąlygomis. Iki tol Ukrainai tenka derinti skirtingas priemones, ieškoti greitesnių perėmimo platformų ir mažinti priklausomybę nuo vien tik vizualinio taikinio fiksavimo.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad dronų karas greitai evoliucionuoja, o pranašumą suteikia ne viena priemonė, o visuma: ankstyvas aptikimas, ryšio ir koordinavimo greitis, perėmimo priemonių įvairovė bei atsargų ir gamybos tempas. Greitesni smogiamieji dronai šią logiką tik dar labiau sustiprina.

  • Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Karas Ukrainoje vis ryškiau rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą vaidmenį ima vaidinti dronai. Be smogiamųjų bepiločių, sparčiai plečiasi ir specializuotas segmentas – dronai perėmėjai, skirti ore medžioti kitus bepiločius. Vienu ryškiausių šios krypties pavyzdžių tapo Ukrainos gamintojos „Wild Hornets“ sistema STING.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, STING dronai per 24 valandas esą neutralizavo daugiau kaip 300 rusiškų taikinių. Teigiama, kad trys platformos kartu sudarė daugiau nei 200 perėmimų, o vienas operatorių padalinys galėjo perimti iki 120 dronų.

    STING nėra įprastas kovinis dronas, skirtas atakuoti antžeminius taikinius. Tai perėmėjas, sukurtas fiziškai sunaikinti priešo dronus ore, pasitelkiant didelį greitį ir manevringumą. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į masiškai naudojamus dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja miestus ir infrastruktūrą.

    Dronas prieš droną: kodėl tai svarbu?

    Ekspertai pabrėžia, kad tradicinė oro gynyba, paremta raketomis „žemė–oras“, tampa ekonomiškai sudėtinga, kai tenka atremti didelius pigių dronų spiečius. Brangi raketa prieš santykinai pigų bepiločio tipo taikinį vis dažniau vertinama kaip neefektyvus keitimo kursas, ypač kai atakos vyksta naktimis ir bangomis.

    Dronai perėmėjai šią problemą sprendžia kitu principu: jie gali būti greitai dislokuojami, valdomi mažų komandų ir pritaikomi konkrečioms grėsmėms. Tokia gynyba papildomai mažina spaudimą ribotiems oro gynybos raketų ištekliams, kurių reikia ir sudėtingesniems taikiniams, pavyzdžiui, sparnuotosioms ar balistinėms raketoms.

    Masinių atakų kontekstas

    Rekordiniai STING rezultatai siejami su vienu didžiausių pastarojo meto dronų antskrydžių, kai per maždaug 36 valandas Ukrainai galėjo būti paleista iki 1 567 smogiamųjų dronų. Ukrainos oro gynyba tokių atakų metu paprastai remiasi kelių sluoksnių sistema: aviacija, raketinėmis priemonėmis, mobiliosiomis ugnies grupėmis ir vis dažniau – dronais perėmėjais.

    Nauja tendencija – gynybos automatizavimas ir didesnė integracija su aptikimo priemonėmis, kad perėmėjai gautų taikinių duomenis kuo greičiau. Kuo trumpesnis laikas nuo aptikimo iki perėmimo, tuo didesnė tikimybė sustabdyti droną dar toli nuo miestų ar kritinės infrastruktūros.

    Ką tai reiškia toliau?

    „Dronas prieš droną“ koncepcija tampa nebe eksperimentu, o atskira oro gynybos šaka, kurią sparčiai tobulina tiek Ukraina, tiek kitos valstybės. Tikėtina, kad ateityje matysime daugiau specializuotų perėmėjų, pritaikytų skirtingiems taikiniams, nuo lėtų dronų kamikadzių iki greitesnių žvalgybinių platformų.

    Jei skelbiami perėmimų skaičiai pasitvirtina, tai signalizuoja apie didėjantį Ukrainos gebėjimą prisitaikyti prie masinių dronų atakų ir mažinti jų žalą ekonomiškai tvaresniais būdais. Tuo pat metu tai rodo, kad oro gynybos ateitis vis labiau persikelia į pigesnių, tinklu sujungtų ir greitai atnaujinamų sistemų pusę.

  • Dienos ataka su šimtais dronų: Kyjivas įspėja apie ilgą smūgių bangą ir naują Rusijos taktiką

    Dienos ataka su šimtais dronų: Kyjivas įspėja apie ilgą smūgių bangą ir naują Rusijos taktiką

    Rusija trečiadienį surengė masinę dienos oro ataką prieš Ukrainą, panaudodama šimtus dronų ir, pasak Kyjivo, siekdama perkrauti šalies oro gynybą. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai trys žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Ukrainos karinė žvalgyba gyventojus įspėjo apie užsitęsusią kombinuotą ataką prieš kritinę ir civilinę infrastruktūrą. Pirmą kartą oro pavojaus sirenos daugelyje regionų pasigirdo apie 11 valandą vietos laiku.

    Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė užfiksavusios mažiausiai aštuonias „Shahed“ tipo dronų grupes, artėjančias iš skirtingų krypčių. Dalis jų, skelbta, pateko į Ukrainos oro erdvę iš Baltarusijos, skrisdami virš Černobylio regiono link šalies šiaurės vakarų.

    Taip pat pranešta apie dronų grupę, atskridusią iš Juodosios jūros ir judėjusią į vakarus, Ivano Frankivsko, Černivcių ir Ternopilio krypčių link. Didesnis dronų skaičius, pasak Ukrainos pusės, galėjo būti nukreiptas ir į pietvakarius bei centrinius regionus.

    Sostinėje Kyjive netrukus buvo girdimi sprogimai, siejami su oro gynybos darbu. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad dalis dronų į sostinę artėjo iš šiaurės, o atakos trajektorijos buvo parinktos taip, kad grėsmė išliktų kuo ilgiau.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigė, kad po pirmųjų dronų bangų Rusija gali tęsti smūgius sparnuotosiomis raketomis, paleidžiamomis iš oro ir jūros, taip pat balistinėmis raketomis. Tokia seka, anot pareigūnų, didina riziką gyventojams ir gelbėjimo tarnyboms, nes atakos gali vykti keliais etapais.

    Keičiasi smūgių taktika

    Iki šiol Rusija dažniausiai masines dronų ir raketų atakas vykdydavo naktimis, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau fiksuojami ir dienos metu rengiami smūgiai. Analitikai tai sieja su siekiu apsunkinti oro gynybos darbą ir prailginti laiką, kai civiliai priversti slėptis bei stabdyti kasdienę veiklą.

    JAV įsikūręs Karo studijų institutas vertino, kad nauja schema, kai intensyvi naktinė ataka papildoma panašaus masto dienos smūgiu, gali padidinti žalą ir spaudimą civiliams. Institutas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad Rusija kai kuriais atvejais vienos nakties metu buvo panaudojusi 700 ar daugiau oro taikinių, todėl dronų masiškumas išlieka viena pagrindinių grėsmių.

    Ką tai reiškia oro gynybai

    Kariaujančios šalies oro gynybai iššūkį kelia ne tik taikinių skaičius, bet ir skrydžių kryptys, aukščiai bei bangomis organizuojami smūgiai. Tokiais atvejais dalis ginklų skirta tiesiog išsekti oro gynybos resursus ir priversti sprendimus priimti per kelias sekundes.

    Ukrainos institucijos ragina gyventojus oro pavojaus metu laikytis saugumo nurodymų ir neskubėti palikti slėptuvių, nes pasikartojančios bangos gali tęstis kelias valandas. Gelbėjimo tarnybos, reaguodamos į smūgius infrastruktūrai, paprastai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla dėl gaisrų ir pakartotinių smūgių.

  • Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija beveik iš karto sulaužė įsigaliojusias paliaubas ir tęsė kovos veiksmus visoje fronto linijoje. Pasak jo, per kelias valandas užfiksuota 1 820 įvairių pažeidimų, o jų skaičius augo sparčiai.

    Ukrainos pusė teigia, kad paliaubos turėjo galioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, tačiau realios deeskalacijos nebuvo. Vietoje to, anot Ukrainos institucijų, buvo tęsiamos koordinuotos atakos keliomis kryptimis ir intensyvus apšaudymas.

    Naktinės atakos ir dronai

    Ukrainos pranešimuose teigiama, kad naktį taikiniais tapo Zaporižia, Charkivas ir Dnipropetrovsko sritis. Ryte smūgiai Zaporižiai, kaip skelbiama, buvo kartojami, o dalyje atakų naudotos valdomos sklandančios bombos.

    Taip pat pranešta apie dronų atakas Kryvyj Riho kryptimi. Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad vienas Shahed tipo dronas pataikė į privatų namą, apgadindamas ir aplinkinius pastatus.

    Ką reiškia 1 820 pažeidimų?

    Kijevo vertinimu, fiksuoti pažeidimai apėmė šturmo veiksmus, artilerijos apšaudymą, aviacijos smūgius ir dronų atakas. Zelenskio teigimu, iki ryto vėlyvos valandos pažeidimų skaičius pasiekė 1 820, o situacija rodė ne paliaubų laikymąsi, bet ankstesnio tempo išlaikymą.

    Karo ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad trumpalaikės ar vienašališkai skelbiamos paliaubos kare dažnai žlunga dėl skirtingo jų interpretavimo ir kontrolės mechanizmų stokos. Ukrainos pozicija šiuo atveju lieka tokia pati: jei smūgiai tęsiami, atsakas bus simetriškas.

    Paliaubų fonas ir politinis kontekstas

    Ukraina skelbėsi pasirengusi laikytis ugnies nutraukimo kaip atsako į Rusijos viešai deklaruotą trumpą paliaubų laikotarpį gegužės 8–9 dienomis. Zelenskis anksčiau akcentavo, kad yra pakankamai laiko pasiekti realų kovų sustabdymą, jei tam būtų politinė valia.

    „Kiekvienam protingam žmogui akivaizdu, kad visapusiškas karas ir kasdienis žmonių žudymas nėra momentas viešoms šventėms“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pirmosios valandos po paliaubų įsigaliojimo, Ukrainos teigimu, parodė priešingą tendenciją: vietoje pauzės kovose tęsiami smūgiai ore ir sausumoje. Tai didina tikimybę, kad artimiausiu metu konfliktas išliks aukšto intensyvumo, o diplomatinės formuluotės realių veiksmų fronto linijoje nepakeis.

  • Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies oro gynyba pastaruoju metu sėkmingai neutralizuoja daugiau kaip 90 proc. Rusijos paleidžiamų smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo aparatus. Pasak jo, toks rezultatas rodo sustiprėjusią gynybos sistemų sąveiką ir greitesnį reagavimą į masines atakas.

    Per pastarąją savaitę Rusija, anot Zelenskio, prieš Ukrainą panaudojo apie 1 900 dronų, maždaug 1 400 valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairių tipų raketų. Nors dronų perėmimo rodikliai išaugo, bendras atakų mastas išlieka didelis, o tai nuolat didina spaudimą oro gynybos pajėgumams ir amunicijos atsargoms.

    „Mūsų oro gynyba jau rodo labai aukštą perėmimo lygį. Dronų atveju tai yra daugiau kaip 90 proc., tačiau turime dirbti, kad šis rodiklis augtų, ir kalbant ne tik apie dronus, bet ir apie balistines raketas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja Kyjivas, išlieka balistinių raketų grėsmė ir ribotos galimybės jas patikimai perimti. Tam būtinos specializuotos priešbalistinės priemonės ir atitinkamos atsargos, o jų trūkumas, pasak Ukrainos vadovo, tiesiogiai veikia miestų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

    Ukraina pabrėžia, kad dronų atakoms atremti vis dažniau taikomas sluoksniuotas principas, kai derinamos skirtingos priemonės: nuo elektroninės kovos ir mobilios ugnies grupių iki modernių vidutinio ir didelio nuotolio sistemų. Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijai toliau keičiant taktiką ir atakų maršrutus, sėkmė priklauso ne vien nuo technikos, bet ir nuo žvalgybos, taikinių paskirstymo bei pakankamo raketų ir šaudmenų kiekio.

    Tuo pat metu Zelenskis ragina partnerius spartinti oro gynybos raketų tiekimą ir plėsti bendrą gamybą Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo ribotų atsargų ir tiekimo grandinių. Kyjivas teigia, kad kiekviena papildoma siunta reiškia geriau apsaugotus žmones, energetikos objektus ir mažesnę riziką, jog masinės atakos privers išjungti kritines sistemas.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra kalbėjęs apie Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų srityje. Tokie projektai regionui svarbūs ne tik kaip parama Ukrainai, bet ir kaip platesnės Europos gynybos pramonės tendencijos dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama greitai pagaminamiems, pigesniems ir masiškai naudojamiems bepilotėms sistemoms.