Tag: Shein

  • Sieciówki brangina „premium“ etiketes: ar didesnė kaina iš tiesų reiškia geresnę kokybę?

    Įprastose drabužių tinklų parduotuvėse vis dažniau galima pamatyti „premium“ kolekcijų etiketes ir kainas, kurios dar prieš kelerius metus atrodė labiau būdingos aukštesnės klasės prekės ženklams. Kai už paprastą, nors ir dailų megztinį prašoma kelių šimtų zlotų, pirkėjai natūraliai ima tikrinti, ar kaina atitinka tai, ką gauna.

    Tokiose kolekcijose dažniau siūlomi drabužiai iš vilnos, kašmyro, šilko ar natūralios odos, o pati jų komunikacija kuriama taip, kad pabrėžtų išskirtinumą. Vis dėlto pamačius vilnonį paltą, įkainotą daugiau nei 1 000 zlotų, ar kašmyro megztinį už 800 zlotų, kyla klausimas: kuo „premium“ masinėje prekyboje skiriasi nuo mažesnių vietinių prekės ženklų, kai kainos tampa panašios?

    Drabužio kainą sudaro ne tik audinys ir pasiuvimas. Į ją įeina modelio paruošimas, gamybos organizavimas, logistika, nuotraukos, parduotuvės išlaikymas, užsakymų aptarnavimas. Mažoms įmonėms, siuvančioms trumpomis serijomis, šios išlaidos pasiskirsto ant mažesnio kiekio gaminių, o derybinės galios dėl medžiagų kainos – gerokai mažesnės.

    Tuo metu tarptautiniai koncernai gamina dideliais kiekiais ir gali derėtis dėl žemesnės vieneto savikainos, nors kartu patiria dideles nuomos, logistikos ir globalios reklamos išlaidas. Dėl to pirkėjui iš etiketės dažnai sunku suprasti, kiek mokama už medžiagą ir atlikimą, o kiek – už prekės ženklo veiklos kaštus ir įvaizdį.

    Vien „100 proc. kašmyras“ dar negarantuoja kokybės

    Dalis pirkėjų, pamatę sudėtį „100 proc. kašmyras“, automatiškai tikisi prabangos ir ilgaamžiškumo. Tačiau du megztiniai su identiška sudėtimi gali smarkiai skirtis minkštumu, atsparumu dėvėjimuisi ir polinkiu veltis ar pūkuotis.

    Kašmyras išgaunamas iš ožkų pavilnės, dažniausiai Kinijoje ir Mongolijoje. Vertinant kokybę itin svarbūs pluošto parametrai – jo ilgis ir storis: plonesnis pluoštas suteikia švelnumo, ilgesnis leidžia suverpti tvirtesnį siūlą, kuris paprastai mažiau linkęs pūkuotis. Reikšmę turi ir verpalų paruošimas, ir mezgimo bei apdailos kokybė.

    Dėl to brangesnis, pavyzdžiui, 600 zlotų kainuojantis 100 proc. kašmyro megztinis nebūtinai bus patvaresnis už 300 zlotų kainuojantį, pagamintą iš gerai parinkto vilnos ir poliamido mišinio. Problema ta, kad gamintojai etiketėse dažniausiai nepateikia detalesnės informacijos apie verpalų klasę ar jų apdirbimą, o būtent tai dažnai lemia, kaip drabužis atrodys po kelių mėnesių.

    Į ką žiūrėti parduotuvėje prieš perkant

    Kai kainos kyla, vien sudėties nebepakanka – vis daugiau lemia atlikimas. Jei megztinis dar ant pakabos jau atrodo susivėlęs ar apsipūkavęs, tai signalas, kad dėvint problema gali tik stiprėti. Pirkėjus taip pat neretai atbaido išlindę siūlai ar akivaizdūs apdailos trūkumai, net jei etiketėje – „premium“.

    Praktiškai verta apžiūrėti siūles, rankogalius, apačios ribą, įvertinti, kaip mezginys elgiasi matuojantis. Kai kurie pirkėjai švelniai patempia audinį ir pažiūri, ar jis grįžta į pradinę formą. Paltams svarbios detalės – pamušalas, sagos, kišenių apdaila, taip pat tai, ar drabužis patogiai gula ant kūno ir nevaržo judesių.

    Tokie patikrinimai negarantuoja, kad drabužis tarnaus kelis sezonus, tačiau gali padėti išvengti pirkinių, kurie abejonių kelia dar parduotuvėje. Kai kainos artėja prie mažesnių vietinių gamintojų, pirkėjai vis dažniau lygina ne tik stilių, bet ir realią pasiuvimo kultūrą.

    Kodėl tinklai kelia kainas ir keičia strategiją

    Ilgą laiką masinės mados tinklai viliojo tendencijomis ir prieinamomis kainomis, tačiau situaciją pakeitė itin pigios mados platformos, tokios kaip „Shein“ ar „Temu“. Nors pirkimas tokiose platformose neretai primena loteriją dėl nenuspėjamos kokybės, jų kainodara daro didelį spaudimą tradiciniams tinklams, kuriems vis sunkiau konkuruoti vien pigumu.

    Šį poslinkį apibūdina ir „premiumizacijos“ kryptis, aptarta ataskaitoje „The State of Fashion 2026“, kurią parengė „McKinsey“ ir „The Business of Fashion“. Joje cituojami „EDITED“ duomenys rodo, kad 2023–2025 metais „H&M“ ir „Bershka“ Jungtinės Karalystės rinkoje 15–25 procentais sumažino pigiausių kainų segmentų dalį.

    Tinklai vis dažniau bando įtikinti pirkėjus geresnėmis medžiagomis, klasikiniais siluetais ir drabužiais, skirtais ne vienam sezonui. Tai paradoksalu, nes būtent šios įmonės ilgus metus skatino dažniau pirkti naujus daiktus, o dabar aktyviau kalba apie „ilgaamžę“ spintą.

    Pirkėjui tai reiškia paprastą dalyką: užrašas „premium“ pats savaime dar nėra argumentas. Jei masinės mados tinklai nori varžytis su aukštesnės klasės segmentu, jie turės atitikti ir didesnius lūkesčius – o kaina bus pateisinama tik tada, kai kokybė matysis pačiame gaminyje, ne tik jo aprašyme.

  • ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    Kas keičiasi nuo lapkričio 1 dienos?

    Europos Sąjunga nuo lapkričio 1 dienos įveda 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES patenkančioms siuntoms. Jis taikomas nepriklausomai nuo prekės vertės ir skirtas padengti muitinės patikrinimų bei administravimo sąnaudas.

    Šis mokestis papildo anksčiau įvestą 3 eurų rinkliavą mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. ES institucijų teigimu, priemonių prireikė dėl sparčiai augančių pigių siuntų srautų, daugiausia iš Kinijos.

    Kas mokės ir kur keliaus pinigai?

    Numatoma, kad mokestį sumokės elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba vežėjai, o jį surinks visos 27 ES valstybės narės. 75 proc. surinktų lėšų bus pervedama į ES biudžetą, o likę 25 proc. liks nacionaliniuose biudžetuose.

    ES pareigūnai aiškina, kad siekiama dviejų tikslų: suvienodinti konkurencines sąlygas ir kompensuoti neproporcingai dideles sąnaudas, kurias muitinėms sukuria e. komercijos siuntų tikrinimas.

    „Muitų logika yra vienodos konkurencinės sąlygos: visos į ES patenkančios prekės turi sumokėti pagrįstą mokestį. Tvarkymo mokesčio logika – padengti kontrolės kaštus, nes e. komercija muitinėms kainuoja neproporcingai daug“, – sakė ES pareigūnas.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams ir kainoms?

    Nors formaliai mokestis nukreiptas platformoms ar logistikos grandinei, praktikoje jis gali atsispindėti galutinėje kainoje. Mažos vertės pirkiniams keli papildomi eurai sudaro reikšmingą dalį sumos, todėl tikėtina, kad dalis pirkėjų keis įpročius.

    ES skaičiuoja, kad net ir po priemonių kasdien į bloką vis dar patenka apie 5 000 000 siuntų. Komisija nurodo, kad 2024 metais 91 proc. tokių siuntų buvo atkeliaujančios iš Kinijos, o tai didina spaudimą Europos mažmenininkams.

    Kodėl ES griežtina kontrolę?

    ES institucijos pabrėžia, kad problemos siejamos ne tik su konkurencija, bet ir su produktų sauga bei atitiktimi taisyklėms. Dalis prekių, parduodamų per tarptautines prekyvietes, neatitinka ES reikalavimų, o atsakomybės grandinė neretai būna miglota.

    Dėl to Europos Komisija yra pasiūliusi griežtesnį požiūrį, kai už neatitiktį visada būtų aiškiai atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas ES. Pastaraisiais metais taip pat skelbtos sankcijos ir tyrimai dėl pavojingų ar neteisėtų produktų, siejamų su „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“ prekyba.

    Įvestos rinkliavos ES vertinamos kaip tarpinis sprendimas iki 2028 metų, kai planuojama paleisti naują informacinių technologijų muitinės sistemą. Tikimasi, kad ji leis efektyviau apdoroti augančius srautus ir greičiau identifikuoti rizikingas siuntas.

  • „Shein“ plečia logistikos centrą prie Vroclavo: po ES muitų pokyčių žada dar tūkstančius darbo vietų

    Kinijos e. prekybos platforma „Shein“ pranešė plečianti Europos logistikos centrą netoli Vroclavo. Bendrovė teigia, kad 2026 metais šiame objekte sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar kelis tūkstančius žmonių.

    Plėtra siejama su pasikeitusiu reguliavimu Europos Sąjungoje: nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES nebetaikoma ilgą laiką galiojusi muitų lengvata siuntoms, kurių vertė iki 150 eurų, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Pokytis aktualus tiek siuntoms iš Kinijos, tiek iš kitų ne ES rinkų.

    Vienas pagrindinių sprendimo tikslų – suvienodinti konkurencijos sąlygas ES veikiančioms įmonėms ir ne Bendrijoje įsikūrusiems pardavėjams. Iki šiol mažos vertės siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muitų, todėl už ES ribų veikiančios platformos galėjo išlaikyti mažesnes kainas.

    Lenkija tampa e. prekybos logistikos tašku

    Pasikeitus taisyklėms, e. prekybos platformoms tampa mažiau patrauklu siųsti pavienes mažos vertės siuntas tiesiai pirkėjams. Vietoje to vis dažniau pasirenkamas modelis, kai prekės iš anksto atgabenamos į didelius sandėlius ES viduje, o vėliau paskirstomos regiono klientams.

    Dėl geografinės padėties, išvystytos kelių infrastruktūros ir didelės sandėliavimo pasiūlos Lenkija per pastaruosius metus sustiprino pozicijas kaip vienas svarbiausių e. prekybos logistikos centrų regione. Šią kryptį renkasi ne tik „Shein“ – rinkoje aktyviai ieškoma didelių sandėlių plotų, o dalis įmonių plečia jau turimas bazes.

    Kokių specialistų ieškos „Shein“

    „Shein“ nurodo, kad daugiausia naujų darbuotojų reikės logistikos, tiekimo grandinės valdymo ir sandėlio operacijų srityse. Tarp prioritetinių krypčių minimos muitinės procedūros, projektų valdymas, kelių transportas, duomenų ir kaštų analizė bei pirkimų funkcijos.

    Sandėlio operacijų komandoms planuojama samdyti žmones, kurie dirbtų su atsargų valdymu, inventorizacija ir kokybės užtikrinimu. Taip pat numatomos pozicijos darbuotojų saugos ir aplinkosaugos srityse, nuostolių prevencijoje, automatikos sistemų priežiūroje bei procesų optimizavime.

    Įmonė taip pat akcentuoja technologinę centro pusę: teigiama, kad objekte naudojami robotizuoti užsakymų komplektavimo sprendimai ir automatizuotos rūšiavimo linijos, leidžiančios sparčiau apdoroti didelius siuntų srautus. Tokia automatizacija tampa viena ryškiausių tendencijų Europos e. prekybos sandėliuose, kur svarbiausi rodikliai – greitis, klaidų mažinimas ir kaštų kontrolė.

    „Per pastaruosius ketverius metus veiklą Žemutinėje Silezijoje išplėtojome iki vieno svarbiausių „Shein“ logistikos centrų pasaulyje. Mūsų augimo mastas ir tempas rodo, kokį svarbų vaidmenį Lenkija įgijo „Shein“ veikloje Europoje“, – sakė „Shein“ atstovas Lenkijoje Michałas Kania.

    Bendrovė taip pat tikina, kad plėtra turi platesnį poveikį vietos verslams: su „Shein“ veikla siejama tiek tiekimo, tiek paslaugų grandinė, o dalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvauja kaip partneriai. „Shein“ primena, kad Lenkijos rinkoje veikia nuo 2022 metų, kai pradėjo siūlyti vietinę svetainės ir programėlės versiją.

  • ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs fiksuotas 3 eurų mokestis mažos vertės siuntoms jau davė apčiuopiamą efektą: į Europą atkeliaujančių siuntinių, kurių vertė nesiekia 150 eurų, srautas sumažėjo beveik per pusę. Tai rodo Nyderlandų ir Belgijos muitinių duomenys, nes šios dvi šalys apdoroja maždaug pusę visų tokių siuntų, atkeliaujančių iš ne ES valstybių.

    Belgijoje per metus mažos vertės siuntų skaičius krito 53 proc., o Nyderlanduose fiksuotas 46 proc. sumažėjimas, ypač ryškus siuntoms, susijusioms su prekyba iš Kinijos. Muitinių vertinimu, pokytis siejamas ne vien su sumažėjusiu pirkimu, bet ir su besikeičiančiais verslo modeliais.

    Verslas prisitaiko: sandėliai ES viduje

    Nyderlandų muitinė atkreipė dėmesį, kad dalis prekybininkų gali pereiti prie didesnių siuntų įvežimo partijomis ir prekių sandėliavimo Europos Sąjungos teritorijoje. Tokiu atveju prekės vėliau vartotojams būtų siunčiamos jau iš ES, todėl mažėtų apmokestinamų mažos vertės siuntų skaičius ties ES išorės sienomis.

    Ši tendencija atitinka platesnę e. prekybos rinkos kryptį: didžiosios platformos siekia trumpinti pristatymo laiką, o sandėliavimas regioniniuose centruose leidžia pristatyti greičiau ir išvengti dalies logistikos rizikų. Muitinės nurodo, kad tokie pokyčiai bus toliau vertinami, siekiant suprasti realų mokesčio poveikį.

    Kodėl imtasi mokesčio?

    Fiksuotas 3 eurų mokestis pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į sparčiai augantį pigių siuntų kiekį ir vis didesnę Kinijos e. prekybos platformų įtaką Europos rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais į ES buvo importuota apie 4 600 000 000 mažos vertės prekių vienetų, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, tai prilygsta vidutiniškai 12 000 000 siuntų per dieną.

    Šis skaičius ženkliai išaugo, palyginti su 2023 metais, kai importuota apie 2 300 000 000, ir 2022 metais, kai importas siekė apie 1 400 000 000. Didžiulis siuntų kiekis, kartu su fragmentuota muitinės kontrole skirtingose ES šalyse, apsunkina efektyvią rizikų patikrą.

    Rizikos vartotojams ir rinkai

    Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad į rinką nepatektų nesaugūs ar neteisėti produktai. Vertinant vartotojų saugą, institucijos ir vartotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimus dėl kai kurių itin pigių prekių atitikties ES reikalavimams, ypač kalbant apie tekstilę ir chemines medžiagas.

    2025 metais recenzuotame laboratoriniame tyrime, kuriame analizuota 111 drabužių gaminių iš Italijos ir kitų ES rinkų, reikšmingoje dalyje aptikta medžiagų, siejamų su kancerogeniniu, endokrininę sistemą trikdančiu arba sensibilizuojančiu poveikiu. Panašias rizikas savo analizėse buvo įvardijusios ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijos.

    „Laikinas 3 eurų importo mokestis, galiojantis nuo liepos 1 dienos, jau reikšmingai sumažino siuntų srautą, bet darbo dar liko“, – sakė Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas.

    „Naujos taisyklės suteiks ES ir nacionalinėms muitinėms realius įrankius geriau apsaugoti verslą ir vartotojus, o pati muitinės sistema bus modernizuota“, – teigė D. Gotinkas.

    Šie komentarai susiję su platesne ES muitinės reforma, kuria siekiama geriau suvaldyti augančius srautus ir sustiprinti rizikų vertinimą. Reforma numato vieningesnį duomenų surinkimą ir analizę, didesnį patikrų orientavimą į riziką bei glaudesnį institucijų bendradarbiavimą.

    Vienas svarbiausių reformos elementų yra centrinis duomenų centras Lilyje, kur būtų kaupiami ir analizuojami su importu susiję duomenys. Naujos Europos muitinės institucijos startas planuojamas 2028 metais, o iki tol laikinos priemonės, tokios kaip 3 eurų mokestis, turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir sumažinti spaudimą muitinėms.

  • Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzijoje įsigaliojo vadinamasis kovos su itin greitąja mada įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti masinę pigių drabužių prekybą ir jos poveikį aplinkai. Kinijos valdžia pareiškė, kad priemonės faktiškai nutaikytos į Azijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“, todėl esą yra diskriminacinės.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas tokius kaltinimus atmetė. Pasak jo, įstatymas skirtas vartotojų apsaugai ir aplinkosaugai, o ne konkrečios šalies ar įmonių baudimui.

    „Mums visiems, įskaitant Kiniją, naudingi ramūs ir civilizuoti prekybiniai santykiai su Prancūzija ir Europos Sąjunga“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling paragino Prancūziją sustabdyti įstatymo taikymą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. Ji teigė, kad Prancūzijai tęsiant šią politiką, Kinija gins „teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.

    Įstatymas numato mokesčius tam tikriems drabužiams, o ilgainiui mokestis gali priartėti prie 20 eurų už vieną gaminį. Priemonė sukurta kaip finansinis stabdis ypač intensyviai gamybai ir itin trumpam drabužių naudojimo ciklui, kuris didina atliekų kiekius ir taršą.

    Kaip bus sprendžiama, kas laikoma itin greitąja mada?

    Pagal naują tvarką, itin greitosios mados statusas bus nustatomas pagal du kriterijų blokus: į rinką pateikiamų drabužių apimtį ir remonto kainos santykį su pirkimo kaina. Kuo prasčiau gaminys įvertinamas pagal šiuos rodiklius, tuo didesnis mokestis jam gali būti taikomas.

    Prancūzijos pusė pabrėžia, kad taisyklės formaliai taikomos visiems rinkos dalyviams pagal jų veiklos modelį, o ne pagal kilmės šalį. Vis dėlto Kinija tvirtina, kad praktinis poveikis pirmiausia palies itin didelius pigių drabužių srautus generuojančias platformas.

    „Jeigu Kinija turi techninių pastabų dėl šio įstatymo, ji turi teisę kelti klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Europos Komisijos klausimai ir platesnis prekybos kontekstas

    Europos Komisija anksčiau buvo išreiškusi abejonių, ar kai kurios įstatymo nuostatos dera su Europos Sąjungos teise, ypač dėl reklamos ribojimų. Įstatymas apima draudimą reklamuoti greitosios mados prekių ženklus, įskaitant influencerų rinkodarą, todėl Prancūzija turėjo koreguoti tekstą ir atsakyti į suderinamumo klausimus.

    Prancūzijos atstovas teigia, kad pakeitimai sustiprino teisės akto pagrįstumą, nors dalis klausimų, pasak jo, dar gali būti diskutuojami. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja parlamento suverenumą ir įstatymo priėmimo teisėtumą.

    Įtampa dėl mados sektoriaus reguliavimo vyksta platesniame Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinių ginčų fone. Pastaraisiais metais Pekinas jau taikė priemones prieš europinius produktus, o Prancūzijos verslo interesai, įskaitant konjako gamintojus, anksčiau buvo atsidūrę panašių muitinių ir antidempingo veiksmų epicentre.

    Šiame kontekste Prancūzijos sprendimas tampa dar vienu testu, kiek griežtai Europos valstybės ryšis reguliuoti pasaulinių platformų verslo modelius, o Kinija gali bandyti ginčyti šias priemones tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose.

    Tuo pat metu „Shein“ toliau siekia įsitvirtinti pasaulinėse kapitalo rinkose: bendrovė šią savaitę startavo Honkongo biržoje, o anksčiau planuoti žingsniai Niujorke ir Londone buvo strigę dėl išaugusio reguliuotojų ir politikų dėmesio. Bendrovė taip pat yra perkėlusi pagrindinę būstinę į Singapūrą, siekdama mažinti su Kinijos kilme siejamą riziką.

  • Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kas įsigaliojo Prancūzijoje

    Kinija paragino Prancūziją nedelsiant stabdyti naują įstatymą, nukreiptą prieš ypač greitos mados verslo modelį. Pekinas šį reguliavimą vadina diskriminaciniu ir perspėja apie galimus atsakomųjų priemonių žingsnius.

    Prancūzijos priemonės taikomos platformoms, kurios į rinką nuolat pateikia itin daug naujų prekių ir skatina vartojimą, o ne taisymą ar ilgesnį naudojimą. Tarp minimų žaidėjų yra „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“.

    Kaip bus apmokestinama

    Įstatymas numato didesnį gamintojų įnašą už tam tikras prekių grupes, parduodamas itin greitos mados modeliu. Nuo 2026 metų mokestis už vienetą sieks nuo 0,25 iki 12 eurų, o nuo 2030 metų viršutinė riba didės iki 20 eurų.

    Mokestis formaliai taikomas gamintojams, tačiau rinkoje dažnai tokios sąnaudos bent iš dalies perkeliamos pirkėjams per kainą. Galutinis poveikis priklausys nuo platformų kainodaros ir tiekimo grandinių sprendimų.

    „Kinija ragina Prancūziją nedelsiant sustabdyti anti itin greitos mados įstatymo įgyvendinimą“, – sakė Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling.

    Kodėl Pekinas piktinasi

    Kinijos pozicija grindžiama teiginiu, kad aplinkosaugos ir tvarumo kriterijai esą naudojami kaip prekybos ribojimo priemonė, taikant dvigubus standartus. Pekinas taip pat užsimena, kad reguliavimas gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos nediskriminavimo principams.

    Kinija nurodo, jog, Prancūzijai nekeičiant kurso, gali būti imtasi priemonių „gynybai“ ir Kinijos įmonių interesams apsaugoti. Kokios konkrečiai priemonės būtų svarstomos, viešai neįvardijama.

    „Jei Prancūzija vis tiek tęs, Kinija imsis būtinų priemonių ginti teisėtus Kinijos įmonių interesus“, – sakė Huang Ling.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Prancūzijos žingsnis atspindi augančią Europos politikos kryptį griežčiau vertinti greitos mados poveikį aplinkai, atliekų kiekiui ir vartojimo skatinimui. Tekstilės sektorius ES yra tarp reikšmingų taršos ir atliekų šaltinių, todėl valstybės ieško finansinių ir reguliacinių svertų keisti rinkos elgseną.

    Šiame fone didėja įtampa su Kinija ir dėl e. prekybos srautų, ir dėl sąžiningos konkurencijos klausimų, kai pigios prekės iš trečiųjų šalių spaudžia vietos gamintojus. Prancūzija pabrėžia ir siekį apsaugoti vietos aprangos pramonę nuo itin pigių importo prekių antplūdžio.

    Tuo pat metu tarptautinės platformos intensyviai prisitaiko prie skirtingų rinkų taisyklių, o reguliavimo griežtinimas gali paskatinti kainų kilimą, ilgesnius pristatymo terminus ar didesnį dėmesį prekių kokybei. Rinkai tai reikštų papildomą spaudimą pereiti nuo itin trumpo vartojimo ciklo prie ilgaamžiškumo.

    „Prancūzija turės prisiimti visas pasekmes, kurios kils dėl šio sprendimo“, – sakė Huang Ling.

  • „Shein“ debiutas Honkonge apkarto: akcijos krito, o muitai ir karas brangina siuntas

    „Shein“ debiutas Honkonge apkarto: akcijos krito, o muitai ir karas brangina siuntas

    Greitosios mados milžinė „Shein“ pradėjo prekybą Honkongo biržoje, tačiau debiutas nebuvo sklandus: pirmosiomis valandomis akcijos smuko iki 10 proc., vėliau dalį nuostolių atsigavo. Bendrovės viešas akcijų siūlymas užbaigė kelerius metus trukusias ir ne kartą strigusias pastangas listinguotis Vakarų rinkose.

    „Shein“ pirminį viešą akcijų siūlymą pradėjo rugpjūčio 24 dieną, o galutinė akcijos kaina nustatyta rugpjūčio 31 dieną. Prekyba biržoje startavo kitą darbo dieną, kaip įprasta IPO procedūroje, kai investuotojų pavedimai renkami kelias dienas, o vėliau galutinai patvirtinamas paskirstymas.

    Per IPO „Shein“ pritraukė apie 1,46 mlrd. eurų, vienos akcijos kainą nustatydama ties maždaug 5,33 euro. Ankstyvoje prekyboje kaina buvo nukritusi iki maždaug 4,83 euro, kol svyravimai sumažėjo ir rinka pradėjo ieškoti naujos pusiausvyros.

    Listinguotis Honkonge bendrovę pastūmėjo ilgas reguliacinių kliūčių ir reputacinių rizikų šešėlis. Planai įžengti į Niujorko ar Londono biržas buvo įstrigę dėl tiekimo grandinių Kinijoje tikrinimo, o investuotojų nuotaikas papildomai veikė geopolitinė įtampa ir griežtėjantys prekybos apribojimai.

    Muitai ir logistika spaudžia maržas

    „Shein“ modelis remiasi itin greitu ir pigių drabužių pristatymu iš Kinijos į Vakarų rinkas, tačiau ši schema vis dažniau atsiremia į muitus ir brangstančią logistiką. JAV ir Europos Sąjunga griežtina mažos vertės siuntinių apmokestinimą, todėl anksčiau buvusios lengvatos nebeužtikrina tokio paties kainos pranašumo.

    Prie spaudimo prisideda ir išaugusios gabenimo sąnaudos, kurias didina neramumai Artimuosiuose Rytuose ir jų poveikis pasauliniams krovinių srautams. Dėl šių veiksnių „Shein“ pirmąjį šių metų ketvirtį iš maždaug 340 mln. eurų pelno pernai perėjo į apie 85 mln. eurų nuostolį.

    „Muitų kaštai privertė kelti kainas, todėl nukentėjo pagrindinis pranašumas“, – sakė „WPIC Marketing + Technologies“ vadovas Jacobas Cooke’as.

    Didėjant įsipareigojimams muitams ir pristatymui, greitosios mados bendrovėms tenka rinktis tarp kainų kėlimo, pelningumo mažėjimo arba didesnio sandėliavimo Vakarų rinkose. Pastarasis kelias reiškia didesnes atsargas ir kapitalo poreikį, o tai keičia iki šiol dominavusį itin greitos reakcijos gamybos modelį.

    Kodėl pasirinktas Honkongas

    Debiutas Honkonge simboliškai užbaigė „Shein“ bandymus įsitvirtinti pagrindinėse Vakarų finansų aikštelėse. Bendrovė 2021 metais buvo perkėlusi būstinę į Singapūrą, tačiau didėjanti reguliacinė kontrolė ir politinė aplinka paskatino pasirinkti arčiau Kinijos esančią biržą.

    „Shein“ įkurta 2012 metais Kinijoje, o didelė dalis jos veiklos istoriškai siejama su Guangdongo provincija, kur susiformavo greito, mažomis partijomis vykdomo gamybos modelio ekosistema. Analitikų vertinimu, būtent šis tiekimo grandinės lankstumas ilgą laiką leido bendrovei kasdien greitai atnaujinti asortimentą ir išlaikyti žemas kainas.

    „Shein“ finansų vadovas Leigh Gui listinguojantis pabrėžė naują etapą bendrovei.

    „„Shein“ listinguotis Honkonge reiškia naują atspirties tašką“, – sakė Leigh Gui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad įmonė į biržą atėjo pasikeitus investuotojų prioritetams: dėmesys daugelyje rinkų pasislinko į DI temą, o tarptautinės prekybos ribojimai tapo svarbiu veiksniu vertinant įmonių perspektyvas. „Shein“ įvertis listinguojantis siekė apie 23,2 mlrd. eurų ir buvo gerokai mažesnis nei ankstesniais metais minėtos viršūnės.

    Signalas Honkongo IPO rinkai

    Honkongui „Shein“ sandoris yra reikšmingas, nes miestas siekia išlaikyti pasaulinio finansų centro statusą po IPO aktyvumo kritimo 2023 metais. Šiemet birža, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, jau buvo pritraukusi apie 34,4 mlrd. eurų per pirminius viešus siūlymus, o eilėje laukia daugiau bendrovių.

    Investuotojams „Shein“ debiutas tapo testu, kiek greitosios mados verslo modelis gali prisitaikyti prie brangesnio siuntų apmokestinimo ir didesnių gabenimo kaštų. Tolimesnė akcijos kaina priklausys nuo to, ar bendrovė sugebės atkurti pelningumą, neaukodama svarbiausio argumento pirkėjams, mažos kainos.

  • ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    ES smogė per „Temu“ ir „AliExpress“: kiniškų siuntų srautas krito iki 40 proc.

    Kas pasikeitė nuo liepos

    Europos Sąjungoje nuo liepos 1 dienos įvesta fiksuota trijų eurų muito rinkliava mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. Iki šiol tokios smulkios siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muito, todėl kainos „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ platformose atrodė sunkiai pralenkiamos.

    Pirmieji duomenys rodo, kad priemonė suveikė greičiau nei tikėtasi. Remiantis Prancūzijos muitinės statistika, kurią citavo šalies ekonomikos ministerija, mažų siuntų importas po mokesčio įvedimo sumenko 30–40 proc.

    Skaičiai: kam smogė labiausiai

    Vertinant atskirų platformų pardavimų apimtis, didžiausias kritimas fiksuotas „Temu“, kur apimtys sumažėjo apie 50 proc. „AliExpress“ pardavimai krito maždaug 37 proc., o „Shein“ smukimas buvo mažesnis ir siekė apie 15 proc.

    Prancūzijos valdžia tai vadina įrodymu, kad griežtesnis reguliavimas gali pakeisti pirkėjų elgseną ir sumažinti didžiųjų Kinijos platformų dominavimą. Kartu tai signalas ir rinkai, kad itin žemos kainos vis dažniau bus perskaičiuojamos atsižvelgiant į naujus mokesčius.

    Kodėl Briuselis ėmėsi veiksmų

    Europos Komisija argumentuoja, kad mažos vertės siuntų bumas iškreipė konkurenciją. Europos prekybininkams tenka laikytis tų pačių taisyklių, o importo mokesčių ir administravimo našta dažnai būna didesnė nei tarptautinėms platformoms, kurios prekes siunčia tiesiai pirkėjams.

    Dar vienas motyvas – sauga ir atitiktis reikalavimams. Europos Komisijos vertinimu, 2025 metais daugiau nei 60 proc. tikrintų mažos vertės prekių neatitiko Europos reikalavimų ar saugos standartų, todėl muitinėms siekiama suteikti daugiau įrankių greičiau identifikuoti rizikingus produktus.

    Kas bus toliau

    Naujoji rinkliava nėra laikoma galutiniu sprendimu. Ji pristatoma kaip tarpinė priemonė iki platesnės Europos muitų sistemos reformos, planuojamos 2028 metais, kai turėtų keistis ir kontrolės modelis, ir atsakomybės grandinė.

    Jau artimiausiais mėnesiais gali atsirasti papildomų siuntų tvarkymo mokesčių, kurie būtų skirti logistikos ir patikros kaštams padengti. Tuo pat metu platformos ieško būdų prisitaikyti, pavyzdžiui, perkeldamos sandėlius į ES, kad dalį rinkliavų būtų galima apeiti arba sumažinti jų poveikį galutinei kainai.

    „Muitų mokestis pasieniečiams leidžia pristabdyti srautą, tačiau jis taip pat skatina verslą perkelti sandėlius į ES ir keisti tiekimo grandines“, – teigiama Prancūzijos ekonomikos ministerijos cituojamame vertinime.

    Ekspertai pabrėžia, kad trijų eurų mokestis vieniems pirkėjams gali būti lemiamas, ypač perkant pigius kasdienius smulkius daiktus. Tačiau platformos gali bandyti šį kaštą absorbuoti, paskirstyti per skirtingas prekių kategorijas arba įtraukti į kainodarą, todėl tikrasis poveikis paaiškės per artimiausius dvejus metus.

  • „Shein“ ruošiasi IPO Honkonge: siekia apie 1,3 mlrd. eurų, įmonės vertė – apie 25 mlrd. eurų

    Kinijos greitosios mados ir e. prekybos milžinė „Shein“ pateikė emisijos prospektą ir planuoja debiutuoti Honkongo biržoje rugsėjo 1 dieną. Bendrovė per pirminį viešą akcijų siūlymą ketina pritraukti apie 1,3 mlrd. eurų, o dabartinė jos vertė vertinama maždaug 25 mlrd. eurų.

    Pagal skelbiamą planą galutinė akcijų kaina turėtų būti nustatyta rugpjūčio 31 dieną, atsižvelgiant į investuotojų paklausą. Prospekte numatyta, kad dalį emisijos parems ir stambūs instituciniai investuotojai, o įmonės įkūrėjai po sandorio išlaikys dominuojančią balsų kontrolę.

    Kam bus skirti IPO pinigai?

    „Shein“ nurodo, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų būtų skiriama prekės ženklui stiprinti, plėtrai tarptautinėse rinkose ir veiklos modeliui tobulinti. Kitaip tariant, bendrovė siekia užsitikrinti tvaresnį augimą, kai konkurencija globalioje mados ir e. prekybos rinkoje stiprėja, o reguliuotojų dėmesys – didėja.

    Pastaraisiais metais „Shein“ verslo modelis sulaukė kritikos dėl itin greito kolekcijų atnaujinimo, tiekimo grandinių skaidrumo ir prekių saugos klausimų. Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama atsakomybė už į rinką patenkančių produktų atitiktį, o tai reiškia papildomas rizikas platformoms, kurios remiasi dideliais pigios produkcijos srautais.

    Nuo 92 mlrd. iki 25 mlrd. eurų

    Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi ir akivaizdus „Shein“ vertės pokytis per pastaruosius metus. Prieš maždaug ketverius metus bendrovė buvo vertinama apie 92 mlrd. eurų, tačiau vėliau vertinimai mažėjo, o dabar kalbama apie maždaug 25 mlrd. eurų.

    Šį smukimą galima sieti su pasikeitusiu investuotojų požiūriu į sparčiai augusias, bet didelės reguliacinės ir reputacinės rizikos turinčias platformas, taip pat su brangusiu kapitalu ir griežtesniais reikalavimais skaidrumui. „Shein“ atvejis rodo, kad net ir labai didelė vartotojų bazė ne visada garantuoja ankstesnius rekordinius vertinimus.

    Kodėl pasirinktas Honkongas?

    „Shein“ anksčiau buvo siejama su planais listinguotis JAV arba svarstyti Londono rinką, tačiau šios kryptys ilgą laiką susidurdavo su politiniais ir reguliaciniais barjerais. Honkongas šiuo atveju tampa kompromisu: tai didelė tarptautinė finansų rinka, tačiau kartu arčiau pagrindinių regioninių investuotojų.

    Honkongo biržai toks debiutas taip pat svarbus, nes pastaruoju metu ji konkuruoja dėl stambių IPO ir siekia pritraukti daugiau didelio masto tarptautinių emitentų. Jei „Shein“ planas bus įgyvendintas, tai gali tapti vienu ryškesnių šių metų technologijų ir e. prekybos sektoriaus debiutų regione.

  • „Shein“ IPO startavo su gerokai mažesne verte: Europa taps lemiamu išbandymu

    „Shein“ IPO startavo su gerokai mažesne verte: Europa taps lemiamu išbandymu

    Kinijoje įkurta, o dabar Singapūre registruota internetinės mados prekybininkė „Shein“ pradėjo pirminį viešą akcijų siūlymą Honkongo biržoje. Bendrovė siekia iki maždaug 23,1 mlrd. eurų vertinimo ir tikisi, kad prekyba akcijomis prasidės rugsėjo 1 dieną.

    Prospekte nurodoma, kad „Shein“ planuoja pasiūlyti beveik 280 mln. akcijų, o pritraukiamos lėšos turėtų siekti iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Pinigus įmonė ketina skirti technologijoms, prekės ženklui ir tarptautinėms operacijoms stiprinti, įskaitant vietinių pardavimų ir rinkodaros komandų didinimą svarbiausiose rinkose.

    Į Honkongą vedantis kelias tęsė kelerius metus, mat anksčiau „Shein“ buvo siejama su ambicijomis listinguotis JAV ar Londone. Šįkart bendrovė pasirinko Honkongo biržą, o svarbus žingsnis buvo Kinijos reguliuotojų pritarimas tęsti šį planą.

    Vertė smuko, rizikų daugėja

    Didžiausią dėmesį investuotojai skiria ne tik siūlymo dydžiui, bet ir įmonės vertės kritimui. Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi, kad dabartinis siekiamas vertinimas yra gerokai mažesnis nei 2022 metais viešai minėtas pikas, kai „Shein“ buvo vertinama apie 86 mlrd. eurų.

    Finansiniai rodikliai taip pat signalizuoja apie spaudimą. „Shein“ skelbia, kad 2025 metais grynasis pelnas siekė apie 1,8 mlrd. eurų, tačiau 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonė patyrė apie 90 mln. eurų nuostolį.

    Vienas iš veiksnių buvo sugriežtintos muitinės taisyklės ir mažos vertės siuntų lengvatų mažinimas kai kuriose rinkose, kas padidino kaštus. Tuo pačiu auga konkurencija, o itin žemų kainų modelį vis sunkiau išlaikyti neauginant kainų galutiniam pirkėjui.

    Kodėl Europa taps lemiama

    Europa „Shein“ versle užima išskirtinę vietą. Įmonė nurodo, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė 2025 metais sugeneravo apie 12,7 mlrd. eurų pajamų, tai sudarė 35,4 proc. visų pasaulinių pajamų ir buvo didžiausias atskleistas regioninis segmentas.

    Bendrovė taip pat skaičiuoja, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų sausio laikotarpiu ES vidutiniškai pasiekė apie 156 mln. mėnesinių vartotojų. Šis skaičius apima ir lankytojus, kurie tik naršė, todėl jis rodo mastą, bet ne būtinai pirkimų intensyvumą.

    Toks priklausomumas nuo Europos reiškia ir didelę riziką: net nedidelis pardavimų ar maržų smukimas regione gali turėti neproporcingai didelį poveikį visos grupės rezultatams. Todėl „Shein“ prospekte atvirai kalba apie galimą trumpalaikį pardavimų kritimą, jei kainos Europoje turės kilti.

    Muitai, DSA ir reputacijos spaudimas

    „Shein“ modelis paremtas greitu tiekimu ir labai plačiu asortimentu, tačiau didelė dalis grandinės tebėra susieta su Kinija. Įmonė nurodo, kad nors Europoje turi 18 sandėlių, daugiau nei 90 proc. 2025 metų pasaulinių pajamų gauta iš prekių, laikomų jos centriniuose sandėliuose Kinijoje.

    Europos Sąjungos muitinės pokyčiai ir nauji administravimo kaštai gali priversti bendrovę keisti strategiją: didinti vietinius likučius, plėsti vietinį užsakymų vykdymą, griežtinti atitiktį prekybos taisyklėms ir dalį kaštų perkelti į kainą. Tai kertasi su tuo, kas daugelį pirkėjų ir pritraukė, ypač socialinių tinklų reklamos piko metu per pandemiją.

    Be to, „Shein“ Europoje susiduria su teisinėmis ir reputacinėmis rizikomis, įskaitant kaltinimus dėl darbo sąlygų tiekimo grandinėje, aplinkos poveikio ir intelektinės nuosavybės pažeidimų. Bendrovė viešai tvirtina taikanti nulinę toleranciją priverstiniam darbui, vykdanti nepriklausomus tiekėjų auditus ir siekianti mažinti atliekas, tačiau kritika neslūgsta.

    Papildomą spaudimą didina Europos Komisijos pradėtas tyrimas dėl atitikties Skaitmeninių paslaugų aktui. Jei būtų nustatyti pažeidimai, teoriškai grėstų bauda iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos ir įpareigojimai pakeisti platformos veikimą, kas tiesiogiai paveiktų rekomendacijų sistemas ir prekybos praktiką.

    Prie to prisideda ir nacionaliniai sprendimai. Pavyzdžiui, Prancūzija yra priėmusi teisės aktų paketą, kuriuo siekiama mažinti tekstilės sektoriaus poveikį aplinkai, riboti itin greitos mados reklamos praktikas ir taikyti aplinkosaugines sankcijas, kurios 2026 metais gali siekti iki 12 eurų už vienetą.

    Investuotojams „Shein“ IPO gali atrodyti kaip proga įsigyti akcijų po gerokai sumažintu vertinimu, tačiau rizikų sąrašas išlieka ilgas. Europoje bendrovei teks vienu metu spręsti kainodaros, logistikos, atitikties ir reputacijos uždavinius, o būtent ši rinka gali nulemti, ar viešas debiutas taps sėkmės istorija.