Šiauliuose surengtas Stasio Šalkauskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas, sujungęs akademinę programą, miesto bendruomenę ir muzikinę šventę. Renginyje prisimintas filosofo indėlis į Lietuvos kultūros ir politinės minties tradiciją, o vakaro akcentu tapo Stasio Šalkauskio premijos įteikimas.
Šventinis vakaras prasidėjo vizualiniu pasakojimu, sukurtu remiantis Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“. Projekcijas lydėjo gyvai atliekama muzika, o įžanginė programa simboliškai kvietė į filosofo laikmetį ir idėjų kontekstą.
Oficialioje dalyje susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pabrėžęs savos intelektinės tradicijos svarbą valstybei. Jo teigimu, Šalkauskio mintys ir šiandien padeda ieškoti krypties, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo ir trumpalaikių sprendimų.
„Jeigu šalyje nėra krypties, tikėjimo ar tradicijos, kurią žmonės supranta, vadinasi, ta šalis ima vadovautis kitos šalies filosofija“, – sakė Artūras Visockas.
Stasio Šalkauskio premija įteikta Vilniaus universiteto docentui, daktarui Laurynui Peluričiui. Komisija laureatą išrinko iš septynių kandidatų, išskirdama jo nuoseklius tyrimus apie Šalkauskio palikimą, gebėjimą jį aktualinti šiuolaikinės politinės minties kontekste ir aktyvų dialogą su jaunais žmonėmis.
Laureatui įteiktas oficialus raštas ir atminimo ženklas, sukurtas menininkų Vilmanto Dambrausko ir Dainiaus Kulnio. Premijos tradicija per pastaruosius metus jau yra sujungusi skirtingų sričių autoritetus, tarp jų minimi Romualdas Ozolas, Leonidas Donskis, Valdas Adamkus ir kiti.
„Tai unikalus dalykas Lietuvoje taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai“, – sakė Laurynas Peluritis.
Antrąją vakaro dalį vainikavo norvegų kompozitoriaus Olos Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“, lietuviškai dažnai įvardijamas kaip „Saulėtekio mišios“. Scenoje susibūrė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis, Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija, choras Singakademie Ortenau iš Vokietijos ir Šiaulių simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė.
Dirigentas Remigijus Adomaitis pabrėžė kūrinio dramaturgiją, vedančią klausytojus per keturias dalis, ir vizualizacijų reikšmę perteikiant filosofinę potekstę. Pasak renginio organizatorių, toks menų dialogas natūraliai pratęsia Šalkauskio idėją, kad kultūra yra ne priedas, o visuomenės stuburas.
Minėjimo dieną vyko ir atminimo pagerbimas Senosiose Šiaulių kapinėse prie filosofo kapo. Į susirinkusiuosius kreipėsi į Šiaulius atvykusi Ritonė Šalkauskienė, raginusi jaunimą ne tik domėtis Šalkauskio biografija, bet ir perimti idėjų atsakomybę šiandienos pasaulyje.
Jubiliejinę programą papildė parodos atidarymas Venclauskių namuose-muziejuje. Parodoje „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“ pristatyti iš šeimos archyvų sugrįžę asmeniniai daiktai, tarp jų darbo stalas, disertacija ir laiškai sužadėtinei, leidžiantys pažvelgti į mąstytoją ne tik kaip į viešą intelektualą, bet ir kaip į žmogų.
Šalkauskis Lietuvos intelektinėje istorijoje siejamas su pastangomis derinti tautinę tapatybę ir europinį modernumą, o jo tekstuose dažnai grįžtama prie ugdymo, moralės, valstybės krypties ir bendruomenės atsakomybės temų. Šiauliuose surengtas minėjimas tapo proga šias idėjas susieti su dabarties klausimais, nuo pilietiškumo ugdymo iki kultūros vaidmens viešajame gyvenime.
Renginio organizatoriai pabrėžė, kad jubiliejus nėra vien formalus kalendoriaus įvykis: tai bandymas išlaikyti gyvą tradiciją, kuri miestui ir šalies humanitarinei kultūrai suteikia tęstinumą. Pasak jų, Šalkauskio vardas Šiauliuose ir toliau bus siejamas ne tik su atminimu, bet ir su aktualiu pokalbiu apie vertybes.
