CP v2

Tag: Šiaulių akademija

  • Šiaulių švietimo šuolis: studentų skaičius auga sparčiausiai, robotikos pergalės stebina Europą

    Šiauliuose pastaraisiais metais ryškėja švietimo proveržis: auga studijuojančiųjų skaičius, plečiasi profesinio mokymo paklausa, o mokinių pasiekimai tarptautinėse varžybose kelia miesto vardą už Lietuvos ribų. Šalia to stiprinama švietimo kokybės vadyba ir plėtojamas mokymasis visą gyvenimą, kuris tampa viena svarbiausių miesto strateginių krypčių.

    Miesto švietimo bendruomenė rezultatus grindžia ne vien pavienėmis iniciatyvomis, bet ir kryptingomis investicijomis į programas, partnerystes bei infrastruktūrą. Tai svarbu ir regionui, nes aukštosios bei profesinės mokyklos vis dažniau pritraukia jaunuolius iš aplinkinių savivaldybių.

    Studentų skaičiai auga sparčiausiai

    Universitetinių studijų statistika rodo, kad Šiauliai pagal augimo tempą išsiskiria nacionaliniu mastu. Lyginant 2021–2022 ir 2025–2026 mokslo metų duomenis, studentų skaičius Šiauliuose išaugo nuo 1 077 iki 1 480, tai yra 37,4 proc.

    Panaši tendencija matoma ir koleginių studijų segmente: Šiauliuose studentų skaičius padidėjo nuo 1 304 iki 1 736, tai yra 33,1 proc. Miestas šiame rodiklyje lenkia didžiąją dalį kitų šalies centrų, o kai kuriose savivaldybėse fiksuojamas net mažėjimas.

    Reikšmingą vaidmenį čia atlieka Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kuri pastaraisiais metais stiprina studijų pasiūlą ir pritraukia naujų studentų. Taip pat auga Šiaulių valstybinė kolegija, kurioje didelę dalį studentų sudaro atvykstantieji iš kitų miestų, todėl Šiauliai tampa ryškiu traukos tašku visam šiaurės Lietuvos regionui.

    Profesinis mokymas tampa pasirinkimu

    Didelė konkurencija matoma profesinio rengimo srityje: Šiaulių technologijų mokymo centras sulaukia tūkstančių prašymų, o priėmimą riboja ne norinčiųjų trūkumas, bet valstybės nustatytos kvotos. Toks vaizdas atspindi bendresnę Lietuvos tendenciją, kai darbo rinkai trūkstant kvalifikuotų specialistų vis daugiau žmonių renkasi trumpesnį ir praktiškesnį kelią į profesiją.

    Darbdavių lūkesčiai taip pat keičiasi: vis labiau vertinami konkretūs įgūdžiai, technologinis raštingumas, gebėjimas persikvalifikuoti ir mokytis darbo vietoje. Šiame kontekste profesinis mokymas Šiauliuose tampa ne atsarginiu planu, o sąmoningu pasirinkimu.

    Tarptautiniai laimėjimai ir kokybės vadyba

    Šiaulių mokiniai savo rezultatais primena, kad aukšti pasiekimai gimsta ne tik sostinėje: Honkonge vykusiose tarptautinėse „FIRST LEGO League“ varžybose Šiaulių jėzuitų mokyklos komanda laimėjo „Invitational Champions“ taurę ir pelnė „Team Model Award“ apdovanojimą. Tokie laimėjimai svarbūs ne tik kaip vienkartinė sėkmė, bet ir kaip signalas apie stiprėjantį STEAM ugdymą bei technologinių kompetencijų augimą.

    Kartu stiprinama ir kokybės kultūra mokyklose: 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje Šiaulių miesto savivaldybė įvertinta kaip viena pažangiausių diegiant kokybės vadybos sistemą „Nuolatinis tobulinimas švietime“. Ši sistema remiasi duomenimis, bendruomenės susitarimais ir nuolatiniu proceso gerinimu, o praktikoje skatina mokinių atsakomybę už mokymosi rezultatus bei aiškesnius ugdymo tikslus.

    Šiauliuose ši metodologija taikoma keliose ugdymo įstaigose, o savivaldybė akcentuoja bendradarbiavimo tarp mokyklų svarbą. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie modeliai padeda mažinti pasiekimų atotrūkį ir geriau reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

    Dar viena svarbi kryptis – mokymasis visą gyvenimą: Šiauliai tapo UNESCO Pasaulinio besimokančių miestų tinklo nariu. Narystė siejama su platesniu požiūriu į švietimą, apimančiu ne tik mokyklas ar universitetus, bet ir bibliotekas, kultūros įstaigas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bei verslą.

    Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių skirtingo amžiaus gyventojams stiprinti skaitmeninius įgūdžius, dalyvauti kvalifikacijos kėlime ar pilietinėse iniciatyvose. Šiauliuose tokios veiklos siejamos ir su temomis, kurios šiandien ypač aktualios visoje Europoje, pavyzdžiui, DI taikymu kasdieniame gyvenime, tvarumu ir saugiu naudojimusi skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Trys stipendijos vietoje darbo: kaip šiaulietis pasirinko informatiką VU Šiaulių akademijoje

    Abiturientams renkantis studijas, kryptį vis dažniau lemia ne tik miesto dydis ar prestižo etiketės, bet ir labai konkretūs skaičiai: kiek kainuos pragyvenimas, kiek laiko liks mokslams ir ar bus realių galimybių gauti finansinę paramą. Šiauliuose studijuojantis Armandas sako sprendimą priėmęs sąmoningai, įvertinęs studijų turinį, aplinką ir stipendijų sistemą.

    Iš šalies toks pasirinkimas kai kam gali atrodyti netikėtas, nes informatikos studijos daugeliui vis dar siejasi su Vilniumi ar Kaunu. Vis dėlto studentas pabrėžia, kad Šiauliuose veikianti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija jam suteikė būtent tai, ko ieškojo: aiškią studijų programą, dėstytojų dėmesį ir sąlygas koncentruotis į mokslus.

    Rinkosi paklausią specialybę

    Armandas pasakoja, kad svarstė ir didžiuosius miestus, domėjosi skirtingomis kryptimis, taip pat ir kibernetiniu saugumu. Galiausiai apsisprendė studijuoti programų sistemas, nes norėjo išlaikyti platų kompetencijų spektrą, o ne apsiriboti vien siauru programavimo lauku.

    „Tarp mano pasirinkimų buvo ir didieji miestai – Vilnius, Kaunas. Tačiau, kai sužinojau, kad ir Šiauliuose galiu rinktis informatikos studijas, nusprendžiau rinktis Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją“, – sako Armandas.

    Studentas pripažįsta, kad prieš pradėdamas studijas turėjo abejonių, ar viskas nesusives į vien kodą ir algoritmus. Tačiau praktika, anot jo, parodė priešingai: programoje yra ir kompiuterių tinklai, architektūros pagrindai, grafika ir kiti moduliai, leidžiantys geriau suprasti visą skaitmeninių sprendimų grandinę.

    Kalbėdamas apie rinkos pokyčius, jis atkreipia dėmesį į tai, kad dalį rutininių užduočių vis dažniau perima DI, todėl platesnis pasirengimas tampa privalumu. Anot pašnekovo, šiandien vertinama ne tik mokėjimas programuoti, bet ir gebėjimas suprasti sistemas, procesus bei dirbti komandoje.

    Trys stipendijos vietoje darbo

    Vienas ryškiausių argumentų, nulėmusių sprendimą likti studijuoti gimtajame mieste, buvo finansinė parama. Armandas teigia gaunantis net tris skirtingas stipendijas: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės ir vietinio verslo, įmonės „Cherry Servers“.

    „Gaunu dvi kasmėnesines stipendijas ir vieną iš verslo. Gerai besimokant, jų pilnai pakanka išgyventi“, – pasakoja studentas.

    Pasak jo, tai keičia kasdienybę iš esmės: nereikia ieškoti darbo vien tam, kad padengtum būsto, maisto ar kasdienes išlaidas, todėl daugiau laiko galima skirti paskaitoms, savarankiškoms užduotims ir papildomiems projektams. Armandas tikina, kad jo aplinkoje dirbantys studentai dažniau tai daro dėl patirties ar noro išbandyti save, o ne dėl būtinybės.

    Ne mažiau svarbi, anot jo, ir pati studijų aplinka. Mažesnės grupės leidžia gauti daugiau individualaus dėstytojų dėmesio, greičiau spręsti iškilusius klausimus, o studijų tempas tampa labiau valdomas, ypač pirmakursiams.

    Stereotipus laužo bendravimu

    Nors Armandas pasirinko IT kryptį, jis pats save apibūdina kaip žmogų, kuriam svarbus bendravimas ir komanda. Dalis laisvalaikio, pasak jo, skiriama savanorystei, ypač renginiuose, kur reikia koordinavimo, atsakomybės ir greitų sprendimų.

    „Mėgstu būti tarp žmonių, bendrauti. Daug laisvalaikio skiriu savanorystei, ypač renginiuose“, – sako jis.

    Paklaustas, ar nebaisu ateityje dirbti prie kompiuterio, studentas tikina, kad darbas retai būna vienišas, nes visada yra kolegos, komandos susitikimai ir bendri tikslai. O ateitį po studijų jis sieja su Šiauliais, nes miestas jam artimas, o vietos ekosistemoje, pasak jo, atsiranda vis daugiau realių galimybių jauniems specialistams.

    Tiens, kurie dar tik svarsto, kur studijuoti, Armandas pataria nepamiršti pragmatikos: pasidomėti stipendijomis, studijų turiniu ir tuo, kiek laiko realiai liks mokslams. Jo teigimu, sprendimas nebūtinai turi būti susijęs su persikėlimu į sostinę, jei alternatyvos suteikia kokybę, finansinį stabilumą ir aiškų kelią į profesiją.