Šiaulių oro uosto ateitis vėl atsidūrė Vyriausybės darbotvarkėje: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas oficialiu raštu paprašė apsispręsti dėl dvigubos paskirties oro uosto veiklos tęstinumo ir sąlygų civilinei aviacijai. Po kreipimosi surengtas darbinis susitikimas, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės, SĮ „Šiaulių oro uostas“ ir savivaldybės atstovai.
Pagrindinis klausimas susijęs su civilinių keleivių aptarnavimu: šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas veikia kariuomenei priklausančiame pastate. Aptarta, kad po 2027 metų kovo mėnesio, pasibaigus galiojančioms sutartinėms sąlygoms, kariuomenė šį pastatą planuoja naudoti savo reikmėms, o tai reikštų būtinybę skubiai rasti alternatyvą civilinei veiklai.
Ši detalė kritiška ne tik dėl patogumo keleiviams. Neturint tinkamos infrastruktūros civiliniam aptarnavimui, oro uostas rizikuotų prarasti tarptautinio oro uosto statusą, o kartu susiaurėtų galimybės plėtoti komercinius skrydžius, pritraukti naujus vežėjus ir užtikrinti sklandų jau veikiančių aviacijos verslų darbą.
Susitikime dalyvavę UAB „Aviatic MRO“ ir „GetJet Group“ atstovai akcentavo, kad Šiauliuose jau sukurta lėktuvų priežiūros ir remonto kryptis, į kurią investuota daugiau nei 25 mln. eurų. Pasak jų, artimiausiais metais investicijos galėtų augti kelis kartus, tačiau sprendimams būtinas aiškus signalas dėl oro uosto statuso ir civilinės veiklos tęstinumo.
Šiaulių oro uosto atvejis atspindi platesnę tendenciją regione: aviacijos infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginis turtas, kuris turi tarnauti ir valstybės saugumo poreikiams, ir ekonomikai. Dvigubos paskirties aerodromuose svarbiausia tampa aiški valdymo schema, ilgalaikės taisyklės investuotojams ir suderinti interesai tarp kariuomenės, ministerijų bei savivaldybių.
Meras Artūras Visockas susitikime išdėstė tris esminius prašymus Vyriausybei. Pirmasis susijęs su terminalo klausimu: siūloma pratęsti dabartinio terminalo naudojimo laikotarpį bent iki 2029 metų, kad būtų laiko tvariam sprendimui, jei civilinė infrastruktūra turėtų persikelti ar būti kuriama iš naujo.
Antrasis prašymas skirtas ilgalaikei krypčiai: siekiama Vyriausybės nutarimo, kuris aiškiai garantuotų civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste ir sumažintų riziką, kad veikla būtų ribojama be pereinamojo laikotarpio. Trečiasis klausimas susijęs su mokesčiais už infrastruktūrą ir valstybės turto naudojimą, kad savivaldybės valdoma įmonė nepatirtų neproporcingos finansinės naštos.
„Valstybė neturi kovoti su valstybe. Savivaldybė, ministerijos ir kariuomenė turi tarpusavyje bendradarbiauti, o ne trukdyti. Jei viskas lieka, kaip anksčiau buvo nusprendusi Vyriausybė, kad čia veikia karinė ir civilinė aviacija, tada mūsų tikslas yra, kad verslas dirbtų ir mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą“, – sakė Artūras Visockas.
Susitikimo dalyviai sutarė per artimiausią mėnesį surengti dar vieną posėdį, kuriame jau būtų pateikti atsakymai į esminius klausimus dėl terminalo, statuso ir finansinių sąlygų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Šiaulių oro uostas išliks tarptautiniu aviacijos centru su civiline veikla, ar jo funkcijos ilgainiui bus susiaurintos iki uždaros karinės bazės.
