CP v2

Tag: Šiaulių regionas

  • Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Gegužės 23 dieną Kuršėnuose įvyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, sutelkusi daugiau nei 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių. Į sceną ir šventines erdves susibūrė chorai, šokėjai, muzikantai bei folkloro kolektyvai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Organizatorių teigimu, šventė tapo regiono bendrystės ženklu ir proga parodyti kolektyvų pasirengimą bei kūrybinę brandą.

    Pakruojo ir Linkuvos kolektyvai scenoje

    Išskirtine programos dalimi tapo Pakruojo kultūros centro ir Linkuvos kultūros centro kolektyvų pasirodymai. Šventėje dalyvavo šokių kolektyvas „Laja“ (vadovė A. Juciuvienė), folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė R. Petraitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“ (vadovas E. Šlapikas).

    Taip pat pasirodė Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Vitražas“ ir Rozalimo mišrus choras „Gaudulė“ (vadovė J. Skorupskienė). Žiūrovai išgirdo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos jaunučių chorą (vadovė I. Tuomienė) bei Linkuvos kultūros centro moterų chorą „Mūša“ (vadovas M. Zubas).

    Daugėlių pušyne – muzika ir bendrystė

    Vakaro kulminacija persikėlė į Daugėlių pušyną, kuris renginio metu virto gyvu susitikimo tašku, jungiančiu tradiciją, sceninę kultūrą ir bendruomeniškumą. Čia skambėjo dainos, sukosi šokėjų rateliai, o žiūrovų reakcijose netrūko jautrių ir pakilių akimirkų.

    Tokio masto regioninės šventės kasmet vis ryškiau atliepia augantį bendruomenių poreikį ne tik išlaikyti dainų ir šokių tradiciją, bet ir ją atnaujinti, pritraukiant įvairaus amžiaus dalyvius. Kuršėnų šventė parodė, kad gyvas kolektyvų judėjimas išlieka stiprus, o kultūrinė bendrystė regionuose turi aiškią ateitį.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Gegužės 11–15 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kartu su Šiaulių regiono savivaldybių atstovų delegacija oficialaus vizito metu lankėsi Zadaro savivaldybėje Kroatijoje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo praktiškai susipažinti su Kroatijos savivaldos veikimu ir tuo, kaip vietos valdžia planuoja bei įgyvendina ES fondų finansuojamus projektus.

    Susitikimuose su Zadaro miesto meru Šime Erlić ir savivaldybės komanda aptartos miesto plėtros kryptys, aplinkosaugos sprendimai, skaitmeninės iniciatyvos ir socialinės integracijos politika. Delegacija domėjosi, kokie valdymo modeliai padeda išvengti vėlavimų ir kaip organizuojamas projektų parengimas, viešieji pirkimai bei rizikų kontrolė.

    Vizito metu taip pat įvyko pokalbiai su Zadaro apskrities vadovybe, kur akcentuota ES investicijų reikšmė infrastruktūros atnaujinimui ir viešųjų paslaugų stiprinimui. Aptariant apskrities ekonominį potencialą, daug dėmesio skirta transporto, turizmo ir kultūros projektams, kurie daro tiesioginę įtaką regiono konkurencingumui ir gyventojų mobilumui.

    Praktinė vizito dalis apėmė ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: savivaldybių atstovai svarstė, kaip partnerystės gali padėti greičiau keistis gerosiomis praktikomis, pritraukti ekspertų ir tikslingiau planuoti investicijas. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai rengti tarptautines iniciatyvas, ypač kai kalbama apie darnų judumą, skaitmenizaciją ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Delegacija dalyvavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos parodos atidaryme Zadaro nacionaliniame muziejuje. Kultūrinė programa vizituose paprastai laikoma svarbia „minkštosios diplomatijos“ dalimi, kuri padeda stiprinti institucinius ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje.

    Vizito metu savivaldybių atstovai apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kroatijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eduardu Borisovu bei lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant diasporos politiką, taip pat galimybės ieškoti miestų partnerių ir kurti praktinį bendradarbiavimą su Kroatijos savivaldybėmis.

    Kaip pabrėžė delegacijos nariai, susitikimuose daugiausia dėmesio skirta projektų įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams, kurie leidžia geriau planuoti terminus, finansinius srautus ir rezultatus. Tokia patirtis aktuali ir Lietuvos savivaldybėms, ruošiantis naujų investicijų ciklams bei siekiant, kad ES lėšos kuo greičiau virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Joniškio rajono savivaldybė informavo, kad vizitas buvo orientuotas į patirties apsikeitimą ir konkrečių bendradarbiavimo krypčių paiešką. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai prisidės prie efektyvesnio projektų valdymo ir stipresnių tarptautinių ryšių Šiaulių regione.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.

  • Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija paskelbė informaciją apie 2024–2029 metų Šiaulių regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo pažangą 2025 metais. Dokumente apžvelgiama, kaip juda suplanuotos priemonės ir kokie rezultatai fiksuojami įgyvendinant strateginius regiono tikslus.

    Funkcinės zonos strategija orientuota į savivaldybių bendradarbiavimą ir projektus, kurie duoda naudą platesnei teritorijai nei viena savivaldybė. Tokie sprendimai paprastai apima viešąsias paslaugas, susisiekimą, investicinės aplinkos gerinimą ir regiono patrauklumą gyventojams.

    Paskelbta 2025 metų pažangos informacija leidžia vienoje vietoje įvertinti, kuriose srityse darbai vyksta sparčiau, o kur būtina daugiau koordinavimo ar sprendimų. Tai svarbu ir planuojant kitus etapus, nes pažangos vertinimas padeda tikslinti prioritetus, terminus bei rodiklius.

    Tokie pažangos dokumentai aktualūs savivaldybėms, verslui ir bendruomenėms, nes parodo, kaip realiai įgyvendinami regiono plėtros planai ir kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiais metais. Jie taip pat padeda užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, kai viešai pristatoma, kas padaryta, o kas dar liko suplanuota.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija nurodo, kad su pažangos dokumentu ir pačia 2024–2029 metų strategija galima susipažinti viešai. Tai leidžia suinteresuotoms pusėms įsigilinti į numatytas priemones, jų apimtį bei planuojamus rezultatus.

  • Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regione ES investicinių projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį: šiuo metu 87 proc. regionui suplanuotų lėšų jau yra procese, tai yra paraiškos pateiktos, vertinamos arba projektai vykdomi. Tačiau susitikimuose su ministerijų atstovais pabrėžiama, kad didžiausias darbymetis dar priešakyje, nes esminė investicijų dalis turės būti realizuota artimiausiais metais.

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas akcentavo, kad regiono plėtros tarybos startas ir projektų vadyba tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Jo teigimu, sėkmę lemia ne vien miesto sprendimai, o viso regiono gebėjimas susitarti ir laiku spręsti kliūtis, kurios dažnai kyla dėl sudėtingų reikalavimų bei procedūrų.

    „Kad Šiauliams sekasi, tai čia jau žino visa Lietuva. Bet čia svarbu ne tik miestas, bet visas regionas: norime, kad visame krašte ES finansuojami projektai judėtų kuo sparčiau“, – sakė Artūras Visockas.

    Mažesnės investicijos vienam gyventojui

    Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį į sanglaudos politikos logiką: ES investicijos pirmiausia skirtos mažinti regioninius skirtumus. Dėl to faktas, kad Šiaulių regionui tenkančios investicijos vienam gyventojui nėra didžiausios, gali būti vertinamas kaip santykinai stipresnės regiono padėties signalas.

    „Sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jau dabar gyvenate geriau už kitus“, – sakė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

    Didžioji dalis darbų 2026–2027 metais

    Nors rodikliai rodo aktyvų procesą, posėdžio metu pažymėta, kad iki 2025 metų pabaigos priskirta tik apie 7 proc. visos numatytos investicijų apimties. Tai reiškia, kad likusi maždaug 93 proc. dalis realiai turės būti įgyvendinta per 2026–2027 metus, kai vienu metu sutaps rangų pirkimai, statybų grafikai, atsiskaitymai ir projektų užbaigimo terminai.

    Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad ministerijos kryptis yra stiprinti regionų savarankiškumą ir sprendimų priėmimą pagal principą iš apačios į viršų. Pasak jo, tai leistų regionams greičiau reaguoti į vietos poreikius ir tiksliau nukreipti investicijas ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams.

    „Mūsų tikslas pilnai įgyvendinti principą iš apačios į viršų ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.

    Žvilgsnis į 2028–2034 metų etapą

    Lygiagrečiai su dabartinių projektų įsibėgėjimu Šiaulių regionas rengiasi ir kitam ES finansavimo laikotarpiui, kuris numatytas 2028–2034 metais. Diskusijose akcentuojamos kryptys, kurios tampa vis svarbesnės visoje Europoje: klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas, socialinės atskirties mažinimas, didesnis bendruomenių įtraukimas bei efektyvesnis skirtingų fondų derinimas.

    Viceministrai taip pat ragino regioną planuojant ateities investicijas aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, ypač verslą ir nevyriausybines organizacijas. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų padės išvengti vėlavimų ir sustiprins projektų poveikį, kai prasidės intensyviausias įgyvendinimo etapas.