CP v2

Tag: Šiaulių regiono plėtros taryba

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono delegacija Kroatijoje: ko Zadare ieškoma prieš 2028–2034 ES finansavimą?

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija, vadovaujama Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininko ir Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, darbo vizitu lankėsi Zadare, Kroatijoje. Kartu vyko ir Akmenės rajono vicemerė Inga Vismantienė.

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta regioninės plėtros sprendimams, Europos Sąjungos investicijų panaudojimui ir infrastruktūros projektų valdymui. Taip pat aptartos galimos partnerystės kryptys ir tolimesnis savivaldybių bendradarbiavimas.

    Delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadaro rotušėje svečius priėmė miesto meras Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela.

    Fokusas – ES investicijų valdymas

    Susitikimuose aptarti ES fondų lėšų pritraukimo ir projektų administravimo klausimai, kurie tampa ypač aktualūs artėjant naujam 2028–2034 metų finansavimo laikotarpiui. Savivaldybėms tai reiškia poreikį anksti pasirengti prioritetams, projektų portfeliui ir partnerių tinklui.

    Kalbėta ir apie infrastruktūros plėtros planavimą, vietos savivaldos stiprinimą, taip pat apie ekonomikos ir turizmo integravimą į regionų vystymo strategijas. Tokios temos aktualios tiek Lietuvoje, tiek Kroatijoje, ypač regionams, kurie siekia didinti investicijų grąžą ir mažinti priklausomybę nuo sezoniškumo.

    Lietuvos ir Kroatijos ryšiai bei auganti prekyba

    Zadaro meras Šime Erlić pristatė miesto istorines, kultūrines, transporto ir ekonomines ypatybes, pabrėždamas abiejų valstybių artimus ryšius. Susitikimuose pažymėta, kad Lietuva ir Kroatija turi panašios istorinės patirties, o šiandien susiduria su panašiais regioninės plėtros iššūkiais.

    „Praėjusiais metais Lietuvos ir Kroatijos dvišalės prekybos apimtys augo 30 proc., o tai rodo stiprėjantį ekonominį ryšį“, – sakė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas.

    Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje sparčiai augančius farmacijos, medicinos ir informacinių technologijų sektorius, kuriuose matomas potencialas bendriems projektams. Tokie sektoriai, anot jo, gali tapti praktine platforma tiek savivaldybių, tiek verslo iniciatyvoms, kai ieškoma ilgalaikių partnerių už tradicinių rinkų ribų.

    Infrastruktūra, paveldas ir kultūra

    Vizito programoje buvo ir praktiniai pavyzdžiai, susiję su infrastruktūros vystymu bei finansavimo modeliais. Delegacija lankėsi Zadaro sporto centre „Višnjik“, kur domėjosi sporto infrastruktūros sprendimais ir jų išlaikymo bei plėtros logika.

    Taip pat aplankytas Tarptautinis povandeninės archeologijos centras, kuriame pristatytos mokslo, kultūros paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos. Delegacijos atstovai dalyvavo ir parodos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, atidaryme Providuro rūmuose.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono funkcinė zona: paviešinta 2025 metų pažanga įgyvendinant 2024–2029 strategiją

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija paskelbė informaciją apie 2024–2029 metų Šiaulių regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo pažangą 2025 metais. Dokumente apžvelgiama, kaip juda suplanuotos priemonės ir kokie rezultatai fiksuojami įgyvendinant strateginius regiono tikslus.

    Funkcinės zonos strategija orientuota į savivaldybių bendradarbiavimą ir projektus, kurie duoda naudą platesnei teritorijai nei viena savivaldybė. Tokie sprendimai paprastai apima viešąsias paslaugas, susisiekimą, investicinės aplinkos gerinimą ir regiono patrauklumą gyventojams.

    Paskelbta 2025 metų pažangos informacija leidžia vienoje vietoje įvertinti, kuriose srityse darbai vyksta sparčiau, o kur būtina daugiau koordinavimo ar sprendimų. Tai svarbu ir planuojant kitus etapus, nes pažangos vertinimas padeda tikslinti prioritetus, terminus bei rodiklius.

    Tokie pažangos dokumentai aktualūs savivaldybėms, verslui ir bendruomenėms, nes parodo, kaip realiai įgyvendinami regiono plėtros planai ir kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiais metais. Jie taip pat padeda užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, kai viešai pristatoma, kas padaryta, o kas dar liko suplanuota.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija nurodo, kad su pažangos dokumentu ir pačia 2024–2029 metų strategija galima susipažinti viešai. Tai leidžia suinteresuotoms pusėms įsigilinti į numatytas priemones, jų apimtį bei planuojamus rezultatus.