CP v2

Tag: Šiaulių universitetas

  • Šiauliuose įteiks „Auksinio šaulio“ ženklą: kodėl kalbininko Župerkos vardas skamba dabar?

    Per Šiaulių miesto gimtadienio renginius tradiciškai pagerbiami žmonės, kurių darbai svarbūs miestui ir visai Lietuvai. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.

    Šis padėkos ženklas skiriamas įvairių sričių atstovams už ilgalaikį atsidavimą profesijai, iniciatyvas ir bendruomenės pasitikėjimą. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į darbus, kurie stiprina miesto tapatybę ir garsina jį už regiono ribų.

    Iškilmingas vakaras, per kurį bus teikiamos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ ženklas, numatytas rugsėjo 10 dieną. Apdovanojimą profesoriui įteiks Šiaulių meras Artūras Visockas, akcentuodamas Župerkos nuopelnus lietuvių kalbos kultūrai ir akademinei bendruomenei.

    Vienu reikšmingiausių K. R. Župerkos darbų įvardijamas jo indėlis Atgimimo metais, kai viešai ir instituciniu lygmeniu buvo siekta sustiprinti lietuvių kalbos statusą. Savivaldybė primena, kad 1988 metais Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi dėl lietuvių kalbos įteisinimo tekstą parengė būtent Župerka.

    Kreipimasis buvo pateiktas tuometinei Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, o 1988 metų lapkričio 18 dieną, svarstant valstybinės kalbos statuso klausimą, posėdyje nuskambėjo ir šio dokumento ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, todėl Župerkos vaidmuo laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie istorinio sprendimo.

    „Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau pastaraisiais metais matome naujų iššūkių, kurie kelia diskusijų dėl kalbos vietos viešajame gyvenime“, – sakė Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, profesoriaus darbai svarbūs ne tik istorinės atminties prasme. Župerka laikomas vienu lietuvių kalbos stilistikos tyrimų ir dėstymo krypčių kūrėjų, vadovėlių autoriumi, ilgamečiu akademinės bendruomenės lyderiu Šiauliuose, prisidėjusiu prie jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymo.

    Už nuopelnus miestui 2003 metais Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

    K. R. Župerka gimė 1937 metų kovo 4 dieną Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 metais baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jis liko dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau ėjo docento, prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2000 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

    Savivaldybė primena, kad lietuvių kalbos puoselėjimas buvo ir šeimos kelias: pedagoginį darbą dirbo ir profesoriaus sutuoktinė Joana Župerkienė. Šią vasarą pora paminėjo 65 metų santuokos sukaktį.

  • Nuo biuro darbo iki klasės: mokytoja papasakojo, kodėl po ilgų paieškų pasirinko pedagogiką

    Ne vienas karjeros kelias prasideda nuo racionalaus pasirinkimo, bet baigiasi ten, kur atsiranda prasmės jausmas. Taip savo istoriją pasakoja Aistė Bosienė, šiandien dirbanti Šiaulių miesto Lieporių gimnazijoje vyresniąja anglų kalbos mokytoja. Ji sako ilgai ieškojusi srities, kurioje jaustųsi reikalinga ir galėtų matyti aiškią savo darbo prasmę.

    Baigusi mokyklą A. Bosienė pasirinko Kauno technologijos universitete studijuoti vadybą ir verslo administravimą. Nors studijos domino, vėliau dirbant įvairius darbus atsirado jausmas, kad kasdienybėje trūksta gyvo ryšio su žmonėmis ir galimybės realiai padėti kitiems. Ji yra dirbusi buhalterijoje, draudimo sektoriuje ir administracinėse pozicijose, tačiau nė viena jų netapo ilgalaikiu atsakymu.

    Kalbų gebėjimai atvėrė duris

    Lūžiu tapo tai, kas lydėjo nuo vaikystės, lengvas kalbų mokymasis ir smalsumas plėsti žinias. Mokykloje ji mokėsi rusų ir anglų kalbų, vėliau pasirinko vokiečių kalbą ir baigė kursus Goethe institute, gavusi sertifikatą. Būtent tuomet, pasak mokytojos, atsirado pirmosios progos neformaliai mokyti kitus.

    Pažįstami paprašė padėti jų vaikams su anglų kalba, o šie užsiėmimai pamažu peraugo į aiškų suvokimą, kad mokymas teikia pasitenkinimą. Ji sako, kad su kiekviena pamoka vis labiau stiprėjo jausmas, jog tai gali būti ne šalutinis užsiėmimas, o tikroji profesinė kryptis.

    Sprendimas persikvalifikuoti

    Norėdama mokyti atsakingai ir profesionaliai, A. Bosienė nusprendė siekti pedagogo kvalifikacijos. Ji įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti anglų kalbos filologiją ir kryptingai ėjo pedagogikos keliu, derindama studijas su gyvenimo įsipareigojimais. Mokytoja pabrėžia, kad tai buvo reikalaujantis etapas, kuriame ypač svarbus tapo nuoseklumas ir aiškus tikslas.

    Baigusi studijas ji pradėjo dirbti darželiuose, vedė neformaliojo ugdymo anglų kalbos užsiėmimus, o vėliau sulaukė pasiūlymo dirbti privačioje mokykloje. Vis dėlto, pasak jos, ilgainiui atsirado noras dirbti valstybinėje mokykloje ir prisidėti prie platesnio ugdymo, o ne tik prie atskirų grupių ar projektų.

    Kodėl mokykla tapo pasirinkimu ilgam?

    Vėliau ji baigė magistro studijas ir įgijo edukologijos laipsnį, o šiandien dirba Lieporių gimnazijoje. Mokytoja sako, kad profesijos prasmingumas jai siejasi ne tik su dalyku, bet ir su kasdieniu santykiu: gebėjimu išklausyti, pastebėti mokinio poreikius, padėti augti ir kurti saugią mokymosi aplinką.

    Šalia darbo mokykloje ji toliau mokosi, dalyvauja mediacijos programoje, domisi psichologija ir neuropedagogika. Pasak jos, šiuolaikinėje mokykloje vis svarbesnė tampa ne vien dalykinė kompetencija, bet ir gebėjimas spręsti konfliktus, stiprinti bendradarbiavimą, kurti motyvuojantį grįžtamąjį ryšį ir atliepti skirtingus mokinių mokymosi stilius.

    Ji taip pat veda mokymus mokytojams, dalijasi patirtimi kaip lektorė, recenzuoja vadovėlius ir mentorystės veiklose prisideda prie būsimų pedagogų augimo. A. Bosienė pabrėžia, kad mokytojo kelias jai yra nuolatinis tobulėjimas, o didžiausia vertė matyti, kaip mokiniai ilgainiui drąsėja, stiprėja ir atranda savo kryptį.

    „Man mokytojo darbas nėra tik pareigų sąrašas. Tai galimybė kasdien prisidėti prie žmogaus augimo ir palikti pėdsaką ateities kartoms“, – sako Aistė Bosienė.