Tag: Šiaulių valstybinė kolegija

  • Šiaulių švietimo šuolis: studentų skaičius auga sparčiausiai, robotikos pergalės stebina Europą

    Šiauliuose pastaraisiais metais ryškėja švietimo proveržis: auga studijuojančiųjų skaičius, plečiasi profesinio mokymo paklausa, o mokinių pasiekimai tarptautinėse varžybose kelia miesto vardą už Lietuvos ribų. Šalia to stiprinama švietimo kokybės vadyba ir plėtojamas mokymasis visą gyvenimą, kuris tampa viena svarbiausių miesto strateginių krypčių.

    Miesto švietimo bendruomenė rezultatus grindžia ne vien pavienėmis iniciatyvomis, bet ir kryptingomis investicijomis į programas, partnerystes bei infrastruktūrą. Tai svarbu ir regionui, nes aukštosios bei profesinės mokyklos vis dažniau pritraukia jaunuolius iš aplinkinių savivaldybių.

    Studentų skaičiai auga sparčiausiai

    Universitetinių studijų statistika rodo, kad Šiauliai pagal augimo tempą išsiskiria nacionaliniu mastu. Lyginant 2021–2022 ir 2025–2026 mokslo metų duomenis, studentų skaičius Šiauliuose išaugo nuo 1 077 iki 1 480, tai yra 37,4 proc.

    Panaši tendencija matoma ir koleginių studijų segmente: Šiauliuose studentų skaičius padidėjo nuo 1 304 iki 1 736, tai yra 33,1 proc. Miestas šiame rodiklyje lenkia didžiąją dalį kitų šalies centrų, o kai kuriose savivaldybėse fiksuojamas net mažėjimas.

    Reikšmingą vaidmenį čia atlieka Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kuri pastaraisiais metais stiprina studijų pasiūlą ir pritraukia naujų studentų. Taip pat auga Šiaulių valstybinė kolegija, kurioje didelę dalį studentų sudaro atvykstantieji iš kitų miestų, todėl Šiauliai tampa ryškiu traukos tašku visam šiaurės Lietuvos regionui.

    Profesinis mokymas tampa pasirinkimu

    Didelė konkurencija matoma profesinio rengimo srityje: Šiaulių technologijų mokymo centras sulaukia tūkstančių prašymų, o priėmimą riboja ne norinčiųjų trūkumas, bet valstybės nustatytos kvotos. Toks vaizdas atspindi bendresnę Lietuvos tendenciją, kai darbo rinkai trūkstant kvalifikuotų specialistų vis daugiau žmonių renkasi trumpesnį ir praktiškesnį kelią į profesiją.

    Darbdavių lūkesčiai taip pat keičiasi: vis labiau vertinami konkretūs įgūdžiai, technologinis raštingumas, gebėjimas persikvalifikuoti ir mokytis darbo vietoje. Šiame kontekste profesinis mokymas Šiauliuose tampa ne atsarginiu planu, o sąmoningu pasirinkimu.

    Tarptautiniai laimėjimai ir kokybės vadyba

    Šiaulių mokiniai savo rezultatais primena, kad aukšti pasiekimai gimsta ne tik sostinėje: Honkonge vykusiose tarptautinėse „FIRST LEGO League“ varžybose Šiaulių jėzuitų mokyklos komanda laimėjo „Invitational Champions“ taurę ir pelnė „Team Model Award“ apdovanojimą. Tokie laimėjimai svarbūs ne tik kaip vienkartinė sėkmė, bet ir kaip signalas apie stiprėjantį STEAM ugdymą bei technologinių kompetencijų augimą.

    Kartu stiprinama ir kokybės kultūra mokyklose: 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje Šiaulių miesto savivaldybė įvertinta kaip viena pažangiausių diegiant kokybės vadybos sistemą „Nuolatinis tobulinimas švietime“. Ši sistema remiasi duomenimis, bendruomenės susitarimais ir nuolatiniu proceso gerinimu, o praktikoje skatina mokinių atsakomybę už mokymosi rezultatus bei aiškesnius ugdymo tikslus.

    Šiauliuose ši metodologija taikoma keliose ugdymo įstaigose, o savivaldybė akcentuoja bendradarbiavimo tarp mokyklų svarbą. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie modeliai padeda mažinti pasiekimų atotrūkį ir geriau reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

    Dar viena svarbi kryptis – mokymasis visą gyvenimą: Šiauliai tapo UNESCO Pasaulinio besimokančių miestų tinklo nariu. Narystė siejama su platesniu požiūriu į švietimą, apimančiu ne tik mokyklas ar universitetus, bet ir bibliotekas, kultūros įstaigas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bei verslą.

    Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių skirtingo amžiaus gyventojams stiprinti skaitmeninius įgūdžius, dalyvauti kvalifikacijos kėlime ar pilietinėse iniciatyvose. Šiauliuose tokios veiklos siejamos ir su temomis, kurios šiandien ypač aktualios visoje Europoje, pavyzdžiui, DI taikymu kasdieniame gyvenime, tvarumu ir saugiu naudojimusi skaitmeninėmis paslaugomis.

  • Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: forume ieškota sprendimų regiono specialistų trūkumui

    Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: forume ieškota sprendimų regiono specialistų trūkumui

    Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė dalyvavo forume Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: ilgalaikiai sprendimai aukštajam mokslui regione. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip aukštasis mokslas gali prisidėti prie regiono konkurencingumo ir gyvybingumo.

    Forumo tikslas buvo suburti regiono lyderius ir sutelkti dėmesį į praktinius sprendimus: nuo studijų pasiūlos iki absolventų įsidarbinimo vietos įmonėse ir viešajame sektoriuje. Diskusijose dalyvavo savivaldybių vadovai, Seimo nariai, verslo atstovai ir akademinė bendruomenė.

    Kodėl kolegijos svarbios regionui

    Forume pabrėžta, kad koleginės studijos yra viena greičiausių grandžių, leidžiančių darbo rinkai parengti praktinių kompetencijų turinčius specialistus. Regionuose tai ypač aktualu dėl demografinių pokyčių ir jaunimo migracijos į didmiesčius ar užsienį.

    Kalbėta, kad aukštosios mokyklos gali tapti vietos ekonomikos „inkaru“, jei studijų kryptys atliepia realius darbdavių poreikius. Tam būtina reguliariai atnaujinti programas, stiprinti praktikas ir didinti studijų patrauklumą abiturientams.

    Ko tikisi verslas ir viešasis sektorius

    Renginyje akcentuota glaudesnio mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo svarba, kad absolventai greičiau įsilietų į darbo rinką. Vienas iš dažniausiai įvardytų poreikių – aiškesnės ir ilgalaikės partnerystės dėl praktikų, stipendijų bei tikslinių vietų.

    Taip pat aptarta, kad regiono savivaldybės gali aktyviau prisidėti prie jaunų specialistų pritraukimo, taikydamos priemones, susijusias su būsto prieinamumu, karjeros galimybėmis ir paslaugų kokybe. Forume sutarta, jog vien studijų pasiūlos nepakanka, jei neatsiranda patrauklių darbo vietų ir aiškios karjeros perspektyvos vietoje.

    Ilgalaikiai sprendimai, o ne vienkartinės iniciatyvos

    Diskusijose dėmesys krypo į tai, kad regionų plėtrai svarbūs ne pavieniai projektai, o nuosekli ekosistema: nuo mokyklų karjeros ugdymo iki aukštojo mokslo ir darbdavių bendrų planų. Pabrėžta, kad inovacijų diegimas regione priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo žmonių, gebančių jas įgyvendinti.

    Forumo dalyviai kėlė ir platesnius klausimus apie regionų ekonominio potencialo išnaudojimą, produktyvumo augimą ir paslaugų prieinamumą. Išsakytas lūkestis, kad sprendimai dėl aukštojo mokslo regionuose būtų grindžiami ilgalaikėmis prognozėmis ir darbo rinkos duomenimis.

    Renginyje akcentuota, kad kolegijų vaidmuo Šiaurės Lietuvoje gali būti dar stipresnis, jei kartu bus kuriamos aiškios paskatos jaunimui likti regione. Tokiu atveju koleginės studijos tampa ne tik švietimo, bet ir regioninės politikos priemone, darančia apčiuopiamą įtaką vietos bendruomenių ateičiai.