Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pristato programą, kurioje gerai pažįstama lietuvių chorinė klasika suskamba šiuolaikiškai. Projektas suburia keturis jaunuosius kompozitorius, kurie perkuria po du kūrinius mišriam chorui, siekdami išlaikyti originalų atpažįstamumą ir kartu pasiūlyti naują skambesio perspektyvą.
Idėja gimė vykdant Kultūros ministerijos finansuotą trijų koncertų ciklą „Tautą girdi jaunoji karta“. Šio ciklo esmė – suteikti jauniesiems kūrėjams realią profesionalią sceną ir sudaryti sąlygas jų partitūroms tapti ne vien premjeriniu įvykiu, bet ir potencialiai įsitvirtinti choro repertuare.
Kas ir ką rekomponavo?
Kompozitorė Ieva Parnarauskaitė pasirinko Stasio Šimkaus Lietuviais esame mes gimę ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Dainų dainelę. Lukas Butkus ėmėsi Juozo Gudavičiaus Kur giria žaliuoja bei Česlovo Sasnausko Kur bėga Šešupė, ieškodamas, kaip klasikinę medžiagą priartinti prie dabarties klausytojo.
Dr. Imantas Jonas Šimkus rekomponavo Juozo Naujalio Už Raseinių ant Dubysos ir Lietuva brangi, pabrėždamas atsakomybę, kuri kyla dirbant su kūriniais, tapusiais kultūrinės atminties dalimi. Raimonda Skabeikaitė pasirinko Leono Eremino Birutą ir Teodoro Brazio Aušra, aušra, aušrelė, sąmoningai atsigręždama į mažiau asmeniškai girdėtą medžiagą ir leisdama sau daugiau interpretacinės rizikos.
Kada klausytojai išgirs rezultatą?
Partitūras choras gavo balandžio viduryje, o pasirengimas koncertui vyko intensyvių repeticijų ritmu. Programos kulminacija numatyta birželio 5 dieną kamerinėje „Polifonijos“ salėje, kur 18 valandą 30 minučių prasidės koncertas Iš atminties į dabartį.
Kūriniai skambės diriguojant Linui Balandžiui, o koncerte dalyvaus ir patys kompozitoriai. Jų įžvalgos apie pasirinkimus, kompromisus ir kūrybinius sprendimus turėtų tapti svarbia vakaro dalimi, padedančia klausytojams tiksliau „perskaityti“ rekompozicijų logiką.
Kodėl šis formatas svarbus?
Projekto iniciatorius ir vienas idėjos autorių Linas Balandis akcentuoja, kad jauniesiems kompozitoriams dažnai trūksta ilgalaikio matomumo ir galimybių kaupti atliktų kūrinių aplanką. Chorinei kultūrai tai taip pat reikšminga, nes repertuaras plečiasi ne vien naujais originaliais kūriniais, bet ir šiuolaikiškai permąstytais klasikos tekstais, kurie skatina diskusiją apie tradicijos tęstinumą.
Pasak kūrėjų, didžiausias iššūkis slypi ne tik muzikinėje idėjoje, bet ir praktikoje: kaip sumanymą užrašyti taip, kad jis būtų patogus dirigentui, aiškus chorui ir įgyvendinamas repeticijų procese. Kartu tai tampa proga chorui ir klausytojams patirti platesnę emocinę amplitudę, nes atpažįstama melodika įgauna naują harmoninę, ritminę ar faktūrinę aplinką.
Kompozitoriai pabrėžia ir dar vieną aspektą: Lietuvoje nemažai naujų kūrinių po premjeros nugula į archyvus ir retai sugrįžta į sceną. Tokie projektai gali tapti tramplinu ilgesniam kūrinių gyvenimui, jei rekompozicijos bus imamos atlikti ir kituose koncertuose, festivaliuose ar edukaciniuose renginiuose.
„Svarbiausia čia buvo išlaikyti pagarbą originalui ir kartu subtiliai pasiūlyti kitą žvilgsnio kampą į labai gerai pažįstamą muziką“, – sakė dr. Imantas Jonas Šimkus.
„Projektą inicijavome, nes jaunieji kompozitoriai šalyje gauna per mažai dėmesio, o jų kūrybiškumas gali įnešti inovacijų ir naujų muzikos kalbos raiškų“, – sakė Linas Balandis.