Tag: Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: pradedamos konsultacijos dėl vamzdyno Latvijoje

    Latvijoje pradedamas pirmasis visuomenės įtraukimo etapas, susijęs su Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriumi – tarptautiniu projektu, kuris turėtų sujungti Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Vietos gyventojai, žemės savininkai ir savivaldybės kviečiami teikti pastabas planuojamai infrastruktūrai, kai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

    Pradinę viešąją konsultaciją inicijuoja Latvijos gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo sistemos operatorius Conexus Baltic Grid. Šis etapas skirtas surinkti pasiūlymus dėl to, ką būtina papildomai įvertinti planuojant trasą ir priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai, saugumo bei žemės naudojimo.

    Numatoma trasa ir mastas

    Pagal pirminius planus Latvijos atkarpa galėtų siekti apie 270–280 kilometrų. Tyrimų teritorija pradžioje apima 1 773 žemės sklypus, kuriuos gali paliesti planavimo ir vertinimo darbai.

    Planuojama, kad vandenilio vamzdynas, kur įmanoma, eitų greta esamos gamtinių dujų perdavimo sistemos. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas siekiant mažinti naujų trasų poreikį, sutrumpinti leidimų derinimo procesus ir riboti poveikį aplinkai bei žemės savininkams.

    Kada projektas galėtų pajudėti į statybas

    Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius vystomas kaip tarpvalstybinė energetikos jungtis, orientuota į vandenilio transportavimą pramonės ir energetikos vartotojams regione. Projekto kryptis siejama su Europos Sąjungos tikslais mažinti iškastinio kuro naudojimą, o vandenilį laikyti viena iš priemonių sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

    Projekto parengiamieji darbai įsibėgėjo po 2024 metais atliktos pirminės galimybių analizės. Detalesnių tyrimų ir planavimo etapą numatoma užbaigti iki 2027 metų, o statybų pradžia, jei bus gauti reikalingi leidimai ir užtikrintas finansavimas, galėtų būti planuojama apie 2029 metus.

    Pagal dabartines projekto gaires infrastruktūra galėtų pradėti veikti po 2033 metų. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus techniniai sprendimai, poveikio aplinkai vertinimo išvados, žemės paėmimo ar servitutų klausimai ir realus rinkos poreikis vandenilio transportui.

    Ką rodo rinkos signalai Baltijos šalyse

    Lietuvoje dujų perdavimo sistemos operatorius Amber Grid yra viešinęs rinkos apklausų rezultatus, kuriais siekiama įvertinti galimą koridoriaus paklausą. Tokie tyrimai paprastai padeda atsakyti į pagrindinį klausimą: ar būsimi pramonės, energetikos ir transporto vartotojai planuoja naudoti vandenilį tokiu mastu, kad investicijos į vamzdynus būtų pagrįstos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilio infrastruktūros projektų sėkmė priklausys ne tik nuo vamzdynų nutiesimo, bet ir nuo gamybos pajėgumų plėtros, kainų konkurencingumo, reguliavimo stabilumo bei aiškių taisyklių, kaip vandenilis bus sertifikuojamas ir įskaitomas į klimato tikslus.