Nors Žemė yra beveik simetriška apie pusiaują, vasara Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose nėra vienoda. Skirtumai apima ne tik laiką kalendoriuje, bet ir sezono trukmę bei vidutinį karštį.
Kaip aiškina „Live Science“, pusrutulių vasaros vyksta skirtingu metu, nes Žemės ašis yra pasvirusi 23,4 laipsnio kampu orbitos plokštumos atžvilgiu. Dėl to skirtingais metų laikais vienas pusrutulis būna labiau atsuktas į Saulę nei kitas.
Praktiškai tai reiškia, kad kai Lietuvoje ir kitur Šiaurės pusrutulyje yra vasara, Pietų pusrutulyje tuo pat metu vyrauja žiema – ir atvirkščiai. Astronomine prasme Šiaurės pusrutulio vasara tęsiasi maždaug nuo birželio pabaigos iki rugsėjo pabaigos, o Pietų – nuo gruodžio pabaigos iki kovo pabaigos.
Skirtumai svarbūs ne vien smalsuoliams: jie paaiškina, kodėl keliaujant į kitą pusrutulį galima „pavogti“ dar vieną vasarą, o taip pat – kodėl vienuose regionuose vasaros būna vidutiniškai šiltesnės nei kituose.
Kodėl vasaros nesutampa
Sezonų „nesinchroniškumas“ kyla iš Žemės ašies posvyrio: skirtingais metų laikais vienas pusrutulis gauna daugiau tiesioginės Saulės spinduliuotės. Būtent dėl to metų laikai abiejuose pusrutuliuose yra priešingi.
Be astronominio skirstymo, kartais naudojamas ir meteorologinis: vasara laikomi šilčiausi metų mėnesiai. Tuomet Šiaurės pusrutulyje tai dažniausiai yra birželis–rugpjūtis, o Pietų pusrutulyje – gruodis–vasaris.
Šiaurėje vasara trunka ilgiau
Dar vienas skirtumas – sezono trukmė. NASA duomenimis, Šiaurės pusrutulio vasara, skaičiuojant astronomiškai, vidutiniškai yra apie 4,5 dienos ilgesnė nei Pietų pusrutulio.
Šį skirtumą lemia tai, kad Žemės orbita nėra idealiai apskrita – ji šiek tiek elipsinė. Dėl to Žemės judėjimo aplink Saulę greitis nėra pastovus: skirtingose orbitos vietose planeta juda šiek tiek greičiau arba lėčiau.
Šiaurės pusrutulio vasaros metu Žemė būna toliau nuo Saulės ir juda lėčiau, o Pietų pusrutulio vasaros metu – arčiau ir juda greičiau. Dėl to laiko tarpai tarp lygiadienių ir saulėgrįžų abiejuose pusrutuliuose skiriasi.
Kodėl Šiaurės pusrutulyje vidutiniškai karščiau
2015 metais žurnale „Climate Dynamics“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vidutiniškai Šiaurės pusrutulio vasaros yra šiltesnės už Pietų pusrutulio – skirtumas, vidutiniškai skaičiuojant įvairias platumas ir sritis, siekė apie 4,35 laipsnio Celsijaus.
Vienas svarbiausių paaiškinimų – skirtingas sausumos ir vandens pasiskirstymas: Šiaurės pusrutulyje daugiau sausumos. Sausuma įkaista greičiau nei vanduo, todėl dideli žemynų plotai vasarą lengviau pasiekia aukštesnes temperatūras, ypač toliau nuo vandenynų.
Be to, vandenynuose šiluma labiau „išsimaišo“ didesniame gylyje, todėl vanduo lėčiau įkaista ir lėčiau atvėsta. Pietų pusrutulyje, kuriame daugiau vandenynų, tai prisideda prie švelnesnių temperatūrų vasaros metu.
Tekste taip pat pabrėžiama, kad šilumos pasiskirstymui įtakos turi ir vandenynų srovės, galinčios pernešti šilumą tarp pusrutulių. Dėl kelių veiksnių kombinacijos Šiaurės pusrutulio vasaros paprastai būna ir ilgesnės, ir karštesnės.