CP v2

Tag: Šiaurės šalys

  • Skaitmeninio banko „Lunar“ pokyčiai: po 11 metų vadovo pareigas palieka įkūrėjas, aiškus įpėdinis

    Skaitmeninio banko „Lunar“ pokyčiai: po 11 metų vadovo pareigas palieka įkūrėjas, aiškus įpėdinis

    Danijos skaitmeninis bankas „Lunar“ pranešė apie reikšmingą vadovybės pasikeitimą: vienas iš įkūrėjų Kenas Villumas Klausenas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų po daugiau nei dešimtmečio vadovavimo. Jis teigia, kad sprendimui pasirinktas momentas yra apgalvotas, nes bendrovė įžengia į kitą augimo etapą.

    Pasak K. V. Klauseno, „Lunar“ šiandien turi stipriausią komandą per visą istoriją, aiškią strategiją ir tvirtą veiklos pagrindą. Jis pabrėžė, kad įkūrėjui geriausia perduoti vairą tada, kai organizacija veikia stabiliai ir yra pasirengusi kitam šuoliui.

    „Geriausias laikas įkūrėjui perduoti vadovavimą yra tada, kai viskas veikia, o ne tada, kai neveikia. Taip ir darau, iš visos širdies“, – sakė Kenas Villumas Klausenas.

    Naujuoju „Lunar“ vadovu taps Sørenas Kyhlas, anksčiau dirbęs Danijos bankininkystės sektoriuje ir užėmęs vadovaujančias pareigas „Saxo Bank“ bei Danske Bank. Planuojama, kad pareigas jis pradės eiti birželio pradžioje, perimdamas kasdienį valdymą ir įgyvendindamas kito etapo prioritetus.

    Bendrovės valdyba akcentuoja, kad S. Kyhlas turi gilią finansų rinkų patirtį ir gerai išmano šiuolaikiniam bankui keliamus reguliacinius reikalavimus. Tai ypač aktualu skaitmeniniams bankams, kurie plečiasi tarptautiniu mastu ir privalo griežtai laikytis kapitalo, rizikų valdymo bei pinigų plovimo prevencijos standartų.

    „Lunar“ per veiklos laikotarpį pritraukė daugiau nei 500 milijonų eurų finansavimo ir teigia turinti daugiau nei 1 000 000 klientų. Bankas augo nuo Danijos rinkos ir plėtėsi Šiaurės šalyse, o be mažmeninių paslaugų vysto ir pasiūlymus verslui, aptarnaudamas dešimtis tūkstančių verslo klientų.

    Pastaraisiais metais „Lunar“ taip pat plėtė kriptoturto kryptį: buvo pristatyta programėlėje veikianti kriptoturto prekybos funkcija, o vėliau bendrovė informavo užsitikrinusi licenciją pagal Europos Sąjungos MiCA reguliavimą. Ši sritis išlieka jautri reputacijos ir atitikties požiūriu, todėl vadovybės patirtis reguliuojamoje finansų aplinkoje laikoma svarbiu veiksniu.

    Vadovybės pasikeitimas vyksta tuo metu, kai daugelis Europos skaitmeninių bankų persiorientuoja nuo agresyvaus augimo prie pelningumo ir efektyvumo, įskaitant kaštų kontrolę bei vadovų komandos optimizavimą. „Lunar“ anksčiau jau buvo minėjusi vadovų rotaciją ir siekį ilgainiui užtikrinti tvaresnį veiklos modelį.

  • Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Pasaulio milijardierių skaičius toliau auga ir, kaip prognozuojama, artimiausiais metais tik spartės. „Knight Frank“ 2026 metais paskelbtoje „Wealth Report“ apžvalgoje skaičiuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų milijardierių gretos pasaulyje turėtų padidėti 26 proc. ir pasiekti apie 3 915.

    Per pastaruosius penkerius metus turtingiausiųjų klubas taip pat plėtėsi. Vertinimuose nurodoma, kad 2021 metais pasaulyje buvo 2 723, o 2026 metais – 3 110 milijardierių, tai yra 14 proc. daugiau.

    Europa kyla, ypač Šiaurėje

    Europoje numatomas vienas ryškiausių šuolių: prognozuojama, kad milijardierių skaičius žemyne nuo 780 2026 metais išaugs iki 994 2031 metais, arba 27 proc. Tai reikštų, kad Europa priartėtų prie 1 000 ribos.

    Didžiausio santykinio augimo europiniame dvidešimtuke tikimasi Lenkijoje: nuo 13 iki 29 milijardierių, arba 123 proc. Švedijai prognozuojamas 81 proc. augimas iki 58, Danijai – 75 proc. iki 21, o Norvegijai – 53 proc. iki 26.

    „Matome vieną reikšmingiausių pasaulinio turto pasiskirstymo poslinkių šiuolaikinėje istorijoje“, – sakė „Knight Frank“ tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Kodėl didžiosios ekonomikos neatsiranda reitinge

    Ataskaitoje reitinguojama pagal penkerių metų augimo tempą, todėl sąraše gali nebūti šalių, kurios turi daugiausia milijardierių absoliučiais skaičiais. Tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija bazė jau yra didelė, todėl procentinis augimas dažnai atrodo kuklesnis.

    Pavyzdžiui, „Forbes“ duomenys rodo, kad Vokietija 2025 metais buvo tarp Europos lyderių pagal bendrą milijardierių skaičių. Vis dėlto spartaus procentinio šuolio prognozėse ją aplenkia mažesnės, bet greitai turtėjančios rinkos.

    Europos dalis auga, Amerikų – mažėja

    Regioniniu pjūviu 2026 metais daugiausia milijardierių sutelkta Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 1 116, arba 36 proc. pasaulio visumos. Amerikos sudaro apie 34 proc., iš jų Šiaurės Amerika – 31 proc., o Lotynų Amerika – 3 proc., Europa – apie ketvirtadalį.

    Iki 2031 metų Europos dalis, prognozuojama, šiek tiek padidės iki 25,4 proc. Tuo metu Šiaurės Amerikoje milijardierių absoliučiai daugės nuo 995 iki 1 089, tačiau regiono dalis pasaulyje mažės iki 27,8 proc., ir tai būtų vienintelis regionas, kuriam prognozuojamas dalies traukimasis.

    „Realybėje matome, kad turto kūrimas vyksta sudėtingesniame pasaulio ekonomikos fone“, – sakė „Knight Frank“ „Private Office“ vadovas Rory Penn.

    „Itin turtingi žmonės tampa gerokai mobilesni, tačiau rinkų, kuriose jie jaučiasi iš tiesų saugiai investuodami ar kurdami šeimos bazę, sąrašas siaurėja“, – pridūrė jis.

    Saugumas ir teisės viršenybė tampa lemiami

    Ataskaitoje akcentuojama, kad turtingiausios šeimos vis dažniau diversifikuoja turtą per kelias jurisdikcijas, dažniausiai derindamos Ameriką, Europą ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Tokį pasirinkimą, pasak autorių, lemia saugumo, stabilumo ir teisės viršenybės poreikis.

    Šis kontekstas padeda paaiškinti, kodėl net ir esant didesniems mokesčiams ar politiniams svyravimams kai kurie centrai išlieka patrauklūs kapitalui. Investuotojams vis dažniau svarbu ne tik grąža, bet ir aiškios taisyklės, nuosavybės apsauga bei nuspėjama teisinė aplinka.

    Prognozės rodo, kad iki 2031 metų pasaulinė konkurencija dėl kapitalo ir talentų tik aštrės, o milijardierių geografija vis labiau priklausys nuo to, kurios šalys gebės pasiūlyti stabilumą, saugumą ir patikimą reguliacinę aplinką.

  • Lenkijos įmonės plečiasi į Ispaniją ir Šiaurės šalis: kaip Vakarų Europos lėtėjimas joms atveria duris

    Vakarų Europos ekonomikos lėtėjimas, ypač Vokietijos pramonėje ir automobilių sektoriuje, daliai Lenkijos įmonių tampa ne stabdžiu, o proga plėstis. Silpnesnė paklausa ir didesnis neapibrėžtumas verčia kai kurias vietos bendroves atsargiau planuoti investicijas, todėl rinkoje dažniau atsiranda įsigijimų ir partnerystės galimybių.

    Ši tendencija siejama ir su tuo, kad Lenkijos verslas per pastaruosius metus sustiprino finansinį atsparumą, diversifikavo užsakymų portfelius ir sumažino priklausomybę nuo vieno sektoriaus. Dėl to, kai Vakarų Europoje pristabdoma plėtra, dalis Lenkijos bendrovių gali veikti prieš ciklą ir ieškoti patrauklių sandorių.

    Nuo eksporto prie investicijų

    Keičiasi pats tarptautinės plėtros modelis: vien tik eksportu paremta strategija vis dažniau užleidžia vietą investicijoms užsienyje. Įmonės steigia gamybos ar aptarnavimo padalinius, perka vietos bendroves arba kuria jungtines įmones, kad būtų arčiau klientų ir greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Šį posūkį skatina ir išaugusi rizika tiekimo grandinėse bei prekybos politikoje. Kai kuriems sektoriams svarbu turėti gamybos ar logistikos pajėgumų skirtingose šalyse, kad sutrikus vienam maršrutui ar išaugus kaštams būtų galima išlaikyti užsakymų vykdymą.

    Nauji taikiniai: Ispanija ir Šiaurės šalys

    Be tradicinių krypčių, vis dažniau minima Ispanija, kuri gali suteikti patogų priėjimą prie Pietų Europos rinkų ir platesnio regiono tiekimo grandinių. Turint veiklą tiek Vidurio Europoje, tiek Pirėnų pusiasalyje, įmonėms lengviau aptarnauti skirtingus klientus ir subalansuoti gamybos bei logistikos rizikas.

    Augantį susidomėjimą kelia ir Šiaurės šalys, nors ilgą laiką jos buvo laikomos brangiomis ir sudėtingomis rinkomis. Dabar patrauklumą didina stabilios taisyklės, dėmesys pramonei, energetikos ir gynybos projektams bei poreikis patikimiems tiekėjams, galintiems užtikrinti kokybę ir terminus.

    Valstybiniai instrumentai ir „Team Poland“

    Plėtra į užsienį reikalauja kapitalo, rizikų valdymo ir vietos rinkų išmanymo, todėl svarbus institucinis palaikymas. Lenkijoje tam pasitelkiamas Fondas užsienio plėtrai, kuris gali bendrai investuoti su įmonėmis ir padėti vykdyti įsigijimus ar kurti padalinius užsienyje.

    Prie praktinės pagalbos priskiriamas ir platesnis institucijų tinklas, apimantis eksporto kreditų draudimą, finansavimo priemones ir ekonominę diplomatiją. Tokia koordinuota schema dažnai pristatoma kaip „Team Poland“ modelis, skirtas supaprastinti įėjimą į naujas rinkas ir sumažinti sandorių riziką.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinės sąlygos Europoje vieniems reiškia pristabdymą, o kitiems tampa langeliu augti, ypač jei įmonės turi aiškią strategiją, pasirengusį kapitalą ir komandą, galinčią valdyti integracijos procesus. Būtent dėl to Lenkijos bendrovės vis aktyviau žvalgosi ne tik į Vakarų Europą, bet ir į naujas kryptis, kuriose mato ilgalaikį potencialą.