Tag: Šiaurės šalys

  • Danija žada Ukrainai 643 mln. eurų karinę paramą, Zelenskis Kopenhagoje susitinka su Šiaurės lyderiais

    Danija žada Ukrainai 643 mln. eurų karinę paramą, Zelenskis Kopenhagoje susitinka su Šiaurės lyderiais

    Danija paskelbė apie naują 4,8 mlrd. kronų (643 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai – tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje dalyvavo saugumo derybose su Šiaurės šalių lyderiais.

    Apie susitikimus praneša „Euronews“: kartu su kariniu paketu Danija taip pat skirs 150 mln. kronų (20 mln. eurų) paramą Ukrainos energetikos sektoriui.

    Vizitas Kopenhagoje sutapo su tą pačią dieną Abu Dabyje prasidėjusiomis tiesioginėmis Ukrainos ir Rusijos derybomis, kurias tarpininkaujant organizuoja Jungtinės Valstijos.

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškime pabrėžė, kad Ukrainos kova dėl laisvos Ukrainos ir laisvos Europos tęsiasi, todėl, pasak jos, partneriai privalo išlikti tvirti.

    Susitikimas su Šiaurės šalių lyderiais

    Į Kopenhagą taip pat turėjo atvykti Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ir Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Šiaurės šalys laikomos vienomis tvirčiausių Ukrainos rėmėjų. Straipsnyje primenama, kad spalio pabaigoje Zelenskis vyko į Oslą susitikti su JAV pasiuntiniais.

    Įtampa dėl skambučio Putinui

    Po minėto susitikimo J. G. Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas telefonu apie 90 minučių kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Suomijos vadovas pokalbį apibūdino kaip atvirą ir turiningą.

    Danijos premjerė šį skambutį kritikavo, teigdama, kad jis nebuvo suderintas su kitomis Šiaurės šalimis.

    Kopenhagoje sugriežtintas saugumas

    Vizito metu prie Danijos ministro pirmininko biuro buvo matoma gausi policijos pareigūnų pajėgų koncentracija.

    Kopenhagos policija pranešė, kad artimiausiomis dienomis saugumas bus stiprinamas, o virš sostinės iki lapkričio 12 dienos bus draudžiami dronai.

  • Europos investicijų fondas skiria 20 mln. eurų „BackingMinds“: daugiau dėmesio pamirštiems verslininkams

    20 mln. eurų įnašas Švedijos fondui

    Europos investicijų fondas skyrė apie 20 mln. eurų Švedijos rizikos kapitalo bendrovei „BackingMinds“, kad ši galėtų plėsti fondą „BackingMinds Invest III“ ir investuoti į ankstyvos stadijos verslus.

    EIF tampa pirmuoju instituciniu investuotoju šiame fonde, o sprendimas priimtas remiantis ES programa InvestEU. Tikimasi, kad toks „inkarinis“ įsipareigojimas padės pritraukti ir kitų institucinių investuotojų kapitalą.

    „Ateitis retai būna ten, kur jos tikiesi, ir taip pat retai ten, kur ieško tradicinis rizikos kapitalas. Tinklas yra filtras: jis praleidžia tai, kas į jį panašu, ir kartoja praeities modelius“, – sakė „BackingMinds“ įkūrėja ir partnerė Sara Wimmercranz.

    Ką reiškia investuoti už tinklų ribų

    „BackingMinds“ teigia siekianti aptikti perspektyvias komandas ir idėjas, kurios dažnai lieka nepastebėtos dėl geografinės vietos, ribotų pažinčių rizikos kapitalo ekosistemoje ar netiesioginių atrankos filtrų.

    Naujasis fondas daugiausia orientuosis į Švediją ir platesnį Šiaurės šalių regioną, o prioritetas bus teikiamas įmonėms ankstyvose plėtros stadijose, kai kapitalo prieinamumas paprastai yra jautriausias.

    Didesnė įtrauktis ir poveikio kryptys

    EIF pabrėžia, kad Europa negali sau leisti prarasti talentų vien todėl, kad jie nepatenka į tradicinius investuotojų tinklus. Pasak fondo, „BackingMinds“ metodas padeda kapitalą nukreipti platesniam steigėjų ratui ir geriau išnaudoti regionų potencialą.

    „Europa negali leisti, kad talentingi verslininkai liktų neatrasti vien todėl, kad jie yra už įprastų rizikos kapitalo tinklų ribų. Remdami šį fondą padedame atverti potencialą ir nukreipti daugiau kapitalo į sprendimus, reikalingus Europai“, – sakė EIF vadovybės atstovė Merete Clausen.

    Įkurta 2016 metais, „BackingMinds“ anksčiau investavo į 23 įmones. Bendrovės pateikiamais duomenimis, 46 proc. portfelio įmonių turėjo bent vieną moterį tarp įkūrėjų, 43 proc. įkūrėjų buvo imigrantų kilmės, o 71 proc. įmonių įkurta ne sostinėje.

    Planuojama, kad „BackingMinds Invest III“ ieškos komerciškai perspektyvių projektų, sprendžiančių aplinkosaugos ir socialinius iššūkius, įskaitant anglies dioksido emisijų mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, sveikatos apsaugos ir švietimo gerinimą.

    Šis EIF sprendimas įsilieja į platesnę 2026 metų tendenciją, kai institucinis kapitalas Europoje aktyviau remia specializuotus rizikos kapitalo fondus. Tokie „pirmojo investuotojo“ įsipareigojimai rinkoje dažnai laikomi kokybės signalu, mažinančiu riziką kitiems investuotojams ir spartinančiu fondo lėšų sutelkimą.

  • Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholme įsikūręs startuolis „Vessla“ po darbo „tylos režimu“ viešai pristatė savo veiklą ir pranešė užsitikrinęs 2,94 mln. eurų išankstinį finansavimą. Bendrovė kuria nekilnojamojo turto valdymui skirtą sistemą, kurioje DI agentai automatizuoja pasikartojančias užduotis ir padeda sujungti išsibarsčiusią informaciją.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Seedcamp, prisijungė Inception Fund, Tiny VC, taip pat keli technologijų sektoriaus vadovai ir verslo angelai. Investuotojai pabrėžė, kad nekilnojamojo turto administravime susikerta rutininių darbų gausa ir išimtys, kuriose būtinas žmogaus sprendimas, todėl automatizacija turi veikti patikimai, o ne tik demonstracijoje.

    „Nekilnojamojo turto operacijos apima pasikartojantį darbą, bet kartu ir sudėtingus procesus bei išimtis, kurioms reikia sprendimo. „Vessla“ kuria sprendimą abiem atvejams“, – sakė Seedcamp partneris Felixas Martinezas.

    „Vessla“ taikosi į vieną didžiausių pastatų administravimo skausmų: duomenys ir procesai dažnai išskaidyti per kelias sistemas, o sujungimas paliekamas žmonėms. Įprastas techninės priežiūros prašymas gali reikšti turto dokumentų tikrinimą, rangovo paiešką, užduoties sukūrimą, darbų eigos atnaujinimą ir sąskaitos suderinimą, kai kiekvienas žingsnis vyksta vis kitoje platformoje.

    Startuolio idėja yra DI agentus „uždėti“ ant jau naudojamų sistemų ir suteikti jiems kontekstą bei veikimo taisykles, kad jie galėtų atlikti užduotis nuosekliai. Tuo pat metu sprendimai, kuriems reikia atsakomybės ir vertinimo, paliekami turto valdytojams, taip išlaikant žmogaus kontrolę rizikingiausiose situacijose.

    Be agentų sluoksnio, įmonė vysto platesnę operacinę sistemą, skirtą visam nekilnojamojo turto portfeliui. Ji turėtų apjungti nuomą, pastatų eksploatavimą ir investicijų planavimą, o agentai, bendrovės teigimu, galėtų padėti identifikuoti nuomos pajamų augimo galimybes, mažinti sąnaudas ir koordinuoti darbus tarp skirtingų objektų.

    „Manome, kad dirbtinis intelektas iš esmės pakeis, kaip veikia nekilnojamojo turto bendrovės: nuo priežiūros ir kaštų iki nuomos ir pajamų. Sudėtingiausia dalis yra tai patikimai įgyvendinti masteliu, naudojant jau egzistuojančias sistemas ir procesus“, – sakė „Vessla“ vadovas Ormanas Gazvini.

    „Vessla“ vadovų komanda akcentuoja patirtį diegiant autonomines sistemas įmonių aplinkoje, kur svarbus patikimumas, vertinimas ir aiškios ribos. Technologijų vadovas Kasperis Janehagas anksčiau dirbo su kosmoso pramonės projektais, o vėliau prisidėjo prie didelio masto DI transformacijų, orientuotų į praktinį pritaikymą versle.

    Bendrovė jau dirba su dalimi didžiausių komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto savininkų bei operatorių Šiaurės šalyse. Nors detalių, kam tiksliai bus skiriamos lėšos, įmonė neįvardijo, tokio etapo finansavimas paprastai naudojamas produkto diegimams plėsti, integracijoms gilinti ir komandai auginti.

  • „Turbine Capital“ užbaigė 54 mln. eurų „DeepTech“ fondą: suartins Šiaurės startuolius ir pramonę

    Kas yra „Turbine Capital“ fondas

    Švedijos rizikos kapitalo fondas „Turbine Capital“ pranešė užbaigęs pirmąjį „DeepTech“ fondą, kurio dydis siekia 54 mln. eurų. Fondas orientuojasi į ankstyvos stadijos Šiaurės šalių įmones, kuriančias sudėtingas technologijas, kurioms dažnai reikia ne tik kapitalo, bet ir pramonės partnerių.

    Fondo modelis paremtas idėja sujungti startuolius su didelėmis pramonės grupėmis, kad šios taptų ne vien finansuotojais, bet ir pirmaisiais klientais, bandymų aikštelėmis bei kompetencijų šaltiniu. Toks kelias „DeepTech“ sektoriuje dažnai laikomas kritiniu, nes produkto kūrimas trunka ilgiau, o sertifikavimo ir gamybos barjerai būna aukšti.

    Naujas investuotojas ir pramonės tinklas

    Prie fondo prisijungė „Mycronic“, papildydama jau esančių pramonės investuotojų ratą, kuriame minimos „Saab“, „Scania“, „Volvo Cars“ ir „Stena“. Taip fondas išplečia partnerystes gynybos, transporto, elektrifikacijos ir puslaidininkių technologijų kryptyse.

    „Užbaigę pirmąjį fondą su investuotojais nuo Šiaurės šalių pramonės lyderių iki Europos institucijų matome, kad mūsų modelis atliepia realų poreikį. Per pirmuosius metus parodėme, kad kelių korporacijų rizikos kapitalas veikia praktikoje, o ne tik teorijoje“, – sakė „Turbine Capital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Andersas Ösundas.

    Institucinių investuotojų gretose nurodomi „Saminvest“ ir Europos investicijų fondas. Toks investuotojų derinys paprastai signalizuoja siekį kurti ne vien finansinę grąžą, bet ir regiono inovacijų infrastruktūrą, ypač technologijoms, kurioms reikalingas ilgesnis brandos laikotarpis.

    Kaip fondas ketina auginti „DeepTech“ įmones

    „Turbine Capital“ pabrėžia, kad nuo pirmojo fondo etapo 2025 metais vystė bendradarbiavimo schemą su septyniais su universitetais siejamais inkubatoriais. Tarp jų minimi ABI, Uminova, UIC, „Sting“, LEAD, GU Ventures ir IDEON, kurie turėtų užtikrinti nuolatinį ankstyvų idėjų srautą ir techninę mentorystę.

    Fondo logika paprasta: investuotojai anksčiau pamato naujas technologijas, o portfelio įmonės greičiau gauna priėjimą prie pramoninių kompetencijų, tiekimo grandinių, bandymų infrastruktūros ir potencialių pirkėjų. Tai ypač svarbu „DeepTech“ startuoliams, kurių sprendimai dažnai gimsta laboratorijoje, bet vertę sukuria tik pasiekę gamybą ir rinką.

    „Mycronic“ įvardijama kaip įmonė, galinti sustiprinti fondo kompetencijas puslaidininkių technologijų, fotonikos ir pažangios gamybos srityse. Šios kryptys laikomos vienomis svarbiausių Europai, kai didėja poreikis tiek DI infrastruktūrai, tiek atspariai elektronikos gamybai ir gynybos pramonės pajėgumams.

  • „Vessla“ pritraukė 3 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti nekilnojamojo turto valdymą

    „Vessla“ pritraukė 3 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholme įsikūręs startuolis „Vessla“ baigė slaptą kūrimo etapą ir pritraukė apie 3 mln. eurų išankstinę investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Seedcamp“, prisijungė ir kiti fondai bei privatūs investuotojai, o ratas buvo reikšmingai perviršytas.

    Bendrovė įkurta 2026 metais ir kuria platformą, kuri su DI agentais automatizuoja nekilnojamojo turto savininkų bei administratorių kasdienes užduotis. „Vessla“ teigia jau dirbanti su dalimi didžiausių Šiaurės šalių nekilnojamojo turto valdytojų ir operatorių.

    Praktikoje pastatų ir patalpų valdymas dažnai reiškia nuolatinį derinimą tarp nuomininkų, administratorių, rangovų ir finansų komandų. Informacija neretai perkeliama rankiniu būdu tarp skirtingų sistemų, o net paprastas gedimo pranešimas gali virsti grandine: dokumentų patikra, sutarties sąlygų įvertinimas, rangovo parinkimas, sąskaitos suderinimas ir komunikacija su nuomininku.

    „Vessla“ tikslas – sukurti bendrą DI sluoksnį, kuris prisijungtų prie jau naudojamų verslo sistemų ir sujungtų procesus į vieną vykdomą eigą. DI agentai turėtų gebėti surasti reikiamą informaciją, pritaikyti organizacijos taisykles ir inicijuoti veiksmus susietose programose, o darbuotojams palikti kontrolę ir galutinį sprendimą ten, kur būtinas žmogaus vertinimas.

    „Tikime, kad DI iš esmės pakeis, kaip dirba nekilnojamojo turto įmonės – nuo priežiūros ir sąnaudų iki nuomos sutarčių ir pajamų. Sunkiausia yra pritaikyti tai mastu, įsiliejant į sistemas ir procesus, kuriais jos jau remiasi. Būtent tai ir kuriame. Kai DI perima daugiau vykdymo, žmonių sprendimas, ryšiai ir atsakomybė tampa dar svarbesni“, – sakė „Vessla“ vadovas Orman Gazvini.

    Bendrovės technologijų vadovas Kasper Janehag pabrėžė, kad DI diegimas sudėtingose verslo aplinkose priklauso nuo gilių integracijų, prieigos prie aktualių duomenų ir griežto rezultatų vertinimo. Jis taip pat akcentavo aiškias ribas, ką DI agentai gali daryti vykdydami operacines užduotis dideliuose objektų portfeliuose.

    „Vessla“ planuoja toliau plėtoti vadinamąją agentinę operacinę sistemą, kuri ilgainiui sujungtų nuomą, pastatų eksploataciją ir investicijų planavimą visame portfelyje. Ilgesnis tikslas – kad DI agentai ne tik vykdytų užduotis, bet ir padėtų identifikuoti pajamų didinimo bei sąnaudų mažinimo galimybes, gerinant veiklos efektyvumą ir turto vertės ilgalaikę grąžą.

  • „PSV Tech“ užbaigė 56 mln. eurų fondą: 19 investicijų jau atlikta, taikosi į Šiaurės šalių startuolius

    Fondas uždarytas su 56 mln. eurų

    Kopenhagoje įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „PSV Tech“ pranešė užbaigusi antrojo fondo „PSV Tech Fund II“ pritraukimą. Galutinis fondo dydis siekia 56 mln. eurų, o lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos technologijų startuoliams Šiaurės šalyse.

    Kaip teigia valdytojas, tikslas išlieka aiškus: tapti vienu pirmųjų investuotojų, kai komandai dar tik formuojamas produktas ir ieškoma produkto bei rinkos atitikties. Tai strategija, kuri ypač svarbi ekosistemoms, kuriose ankstyvas kapitalas dažnai lemia, ar idėja taps įmone.

    Prie naujo fondo kaip investuotojai prisijungė Chr. Augustinus Fabrikker ir Nordea-fonden, taip pat dalyvauja ir dalis ankstesnių rėmėjų. Tarp minimų partnerių yra ATP, EIFO, IDA bei patyrę technologijų verslininkai, įskaitant „Templafy“ įkūrėjus ir kitus Šiaurės šalių ekosistemoje gerai žinomus vardus.

    Fondo valdytojai pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis rodo institucinių ir privačių lėšų bendradarbiavimą, kai siekiama ilgalaikio regiono inovacijų augimo. Tai taip pat atspindi tendenciją, jog ankstyvos stadijos fondai dažnai remiasi mišriu kapitalu: pensijų, valstybinių ar pusiau valstybinių institucijų bei sėkmingų verslo angelų.

    „Technologijos keičiasi, įmonės keičiasi ir rinka keičiasi. Tačiau vis dar reikia investuotojų, kurie kartu su įkūrėjais prisiimtų pirmąją riziką“, – sakė „PSV Tech“ bendraįkūrėja ir valdanti partnerė Helle Uth.

    Investicijos jau vyksta: 19 sandorių

    „PSV Tech“ nurodo, kad nuo pirmojo „Fund II“ uždarymo etapo fondas jau atliko 19 investicijų. Vien 2026 metais, kaip teigiama, buvo padaryta 11 dar nepaskelbtų investicijų, apimančių Danijos, Švedijos ir Norvegijos įmones.

    Toks tempas rodo, kad valdytojas siekia greitai suformuoti portfelį ir užimti pozicijas ankstyviausiuose startuolių etapuose. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnius pradinius čekius, didesnį sandorių skaičių ir vėlesnį dalyvavimą kituose finansavimo etapuose, jei įmonės pasiekia trauką.

    „Europa pagrįstai daug dėmesio skiria vėlesnių etapų kapitalo trūkumui. Jo reikia. Tačiau neturėtume pamiršti ir ankstyvosios grandies: nebus į ką investuoti vėliau, jei neparemsime pakankamai įmonių pradžioje“, – sakė Helle Uth.

    Šiaurės šalių fondų kontekstas ir pirmojo fondo rezultatai

    „Fund II“ uždarymas vyksta tuo metu, kai Šiaurės šalyse toliau matomas aktyvus ankstyvos stadijos fondų formavimas. Pastaraisiais metais regione daugėja fondų, orientuotų į klimatui draugiškas technologijas, giliąsias technologijas ir kitus kapitalui imlius sektorius, o tai kelia kartelę tiek atrankai, tiek fondų valdytojų kompetencijai.

    „PSV Tech“ anksčiau buvo paskelbusi siekį surinkti didesnę sumą, tačiau galutinis 56 mln. eurų rezultatas vis tiek leidžia išlaikyti strategiją ir tęsti veiklą visame Šiaurės šalių regione. Bendrovė pabrėžia, kad pirmasis fondas atliko 47 investicijas ir tapo pagrindu naujam etapui.

    Fondo valdytojas taip pat primena, kad „PSV“ šaknys siejamos su Danijos technikos universiteto aplinka, kur prieš kelis dešimtmečius formavosi ankstyvojo investavimo idėja. Per laiką ši veikla, kaip teigiama, išaugo iki kelių šimtų ankstyvos stadijos investicijų, o „PSV Tech“ kaip kryptis buvo išskirta 2020 metais.

    Tarp ankstesnio portfelio pavyzdžių minimos įmonės, kurios po ankstyvo „PSV Tech“ įsitraukimo vėliau pritraukė didesnius A serijos raundus. Tokie atvejai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos perspektyvos, bet ir dėl galimybės pritraukti naujus investuotojus, kai rodoma ankstyvos atrankos kokybė.

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    130 mln. eurų naujam etapui

    Kopenhagoje įsikūręs ankstyvosios stadijos investuotojas „Seed Capital“ pranešė uždaręs penktąjį fondą, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Kapitalas bus skirtas 15–17 Šiaurės šalių startuolių, o pirmosios investicijos, kaip skelbiama, turėtų siekti nuo 3 iki 6 mln. eurų.

    Fondas orientuosis į „FinTech“, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą ir DI paremtus B2B sprendimus. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją: ankstyvosios stadijos fondai vis dažniau ieško įmonių, galinčių greitai augti tarptautinėse rinkose, tačiau kartu sprendžiančių saugumo ir reguliavimo iššūkius.

    Plėtra už Danijos ribų

    „Seed Capital“ pabrėžia, kad su penktuoju fondu plečia veiklą už Danijos ribų ir aktyviau dirbs visame Šiaurės šalių regione. Strateginis dėmesys bus skiriamas Švedijai, kur, pasak fondo, matoma auganti brandžių technologinių komandų ir eksporto potencialą turinčių B2B produktų koncentracija.

    Įmonė taip pat svarsto galimybę atidaryti biurą Švedijoje, siekdama išlaikyti artimą darbą su steigėjais. Vietinis buvimas regione dažnai tampa konkurenciniu pranašumu, kai fondai varžosi dėl tų pačių komandų ankstyvoje stadijoje.

    Nauji prioritetai ir komanda

    „Seed Capital“ teigia, kad kibernetinis saugumas ir atsparumas tampa nauju investiciniu prioritetu penktajame fonde. Fondo teigimu, pirmosios investicijos jau atliktos, tarp jų minimos „Fortiv“, „Moxso“, „Repodo“ ir „Oplane“.

    „Plėtra į Šiaurės šalis yra natūralus mūsų per 20 metų sukurto fondo modelio tęsinys. Mums svarbiausia išlikti arti steigėjų ir operatyviai padėti komandai, su kuria dirbame“, – sakė „Seed Capital“ valdantysis partneris Christianas Brøndumas.

    Fondas taip pat paskelbė apie partnerių komandos pokyčius: Christianas Brøndumas perėmė valdantį partnerio vaidmenį, o buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt prisijungė kaip generalinė partnerė. Partnerių komandoje toliau dirba ir Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirtį.

    Ką rodo fondo strategija

    „Seed Capital“ akcentuoja hibridinį veiklos modelį, kai investuotojų komandoje derinami buvę verslo operatoriai ir investicijų profesionalai. Tokia struktūra dažnai siejama su praktine pagalba portfelio įmonėms: nuo pardavimų ir produkto strategijos iki organizacijos augimo, finansų ir teisinių klausimų.

    „Šiuo metu matome daug galimybių ten, kur susikerta saugumas ir DI. Įmonėms kuriant greičiau, saugi programinė įranga tampa būtinybe, o būtent tokius pokyčius ir sprendimus norime remti Švedijoje ir visose Šiaurės šalyse“, – sakė Geeta Schmidt.

    Fondas primena, kad veikia nuo 2004 metų gruodžio ir per laikotarpį investavo į ne vieną regione išaugusį vardą, tarp jų „Trustpilot“, „Lunar“ ir „Templafy“. Pasak „Seed Capital“, jo portfelio įmonės iki šiol bendrai pritraukė daugiau nei 2,2 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o tai parodo, kad ankstyvosios investicijos čia kuriamos su aiškiu keliu į vėlesnius etapus.

  • Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Idėja grįžta į darbotvarkę

    Šiaurės Europos verslo ir investuotojų grupė vėl kelia klausimą, ar Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija galėtų sujungti nacionalines vertybinių popierių biržas į vieną regioninę rinką. Tikslas – padidinti likvidumą, pritraukti daugiau listinguojamų įmonių ir sustiprinti regiono konkurencingumą pasauliniu mastu.

    Diskusijas koordinuoja Šiaurės šalių pramonės aljansas Nordic Compass, teigiantis, kad šiuo metu nagrinėjamos skirtingos alternatyvos, įskaitant biržų konsolidaciją ir reguliavimo taisyklių suderinimą. Aljansas pabrėžia, kad darbas yra ankstyvoje, tiriamojoje stadijoje.

    Kodėl tai svarbu kapitalui

    Nordic Compass kapitalo rinkų krypties vadovas Christianas Clausenas, vadovaujantis ir „BlackRock“ veiklai Šiaurės šalyse, sako, kad siekiama gerinti kapitalo pritraukimo galimybes visame įmonių augimo cikle. Tai apima kelią nuo startuolių ir rizikos kapitalo iki augimo, mastelio didinimo ir pirminių viešų siūlymų.

    „Analizuojame įvairias iniciatyvas, įskaitant su likvidumu susijusius klausimus. Kol kas tai tyrinėjimo etapas, o dėl konkrečių sprendimų nesame susitarę“, – sakė Christianas Clausenas.

    Šiaurės šalių pensijų fondai ir valstybiniai investuotojai valdo apie 3 430 000 000 000 eurų ir kasmet sulaukia maždaug 150 000 000 000 eurų įplaukų. Šis kapitalas paskirstytas per kelias atskiras rinkas, todėl sujungimas galėtų sumažinti fragmentaciją ir pagerinti prekybos gylį.

    Nuo ko priklausytų realus sujungimas

    Net jei politinis ir verslo sutarimas būtų pasiektas, sujungimui reikėtų kelių nepriklausomų rinkos infrastruktūros dalyvių bendradarbiavimo. Daugumą regiono biržų valdo „Nasdaq“, Oslo birža priklauso „Euronext“, o atsiskaitymų ir vertybinių popierių infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka „Euroclear“.

    „Euronext“ teigė palaikanti iniciatyvas, kurios didintų Šiaurės šalių kapitalo rinkų konkurencingumą, ir nurodė, kad per Oslo biržą bei susijusias veiklas regione jau turi stiprią poziciją. Bendrovė akcentuoja, kad gilesnis likvidumas, bendra technologinė bazė ir suderintos taisyklės paprastai palengvina kapitalo judėjimą per sienas.

    Aljanso pirmieji siūlymai turėtų paaiškėti lapkričio 4 ir 5 dienomis Geteborge vyksiančiame susitikime, kuriame, kaip tikimasi, bus pristatyti ir kapitalo rinkų krypties rezultatai. Tuomet paaiškės, ar idėja peraugs iš analizės į konkretų planą.

  • Skaitmeninio banko „Lunar“ pokyčiai: po 11 metų vadovo pareigas palieka įkūrėjas, aiškus įpėdinis

    Skaitmeninio banko „Lunar“ pokyčiai: po 11 metų vadovo pareigas palieka įkūrėjas, aiškus įpėdinis

    Danijos skaitmeninis bankas „Lunar“ pranešė apie reikšmingą vadovybės pasikeitimą: vienas iš įkūrėjų Kenas Villumas Klausenas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų po daugiau nei dešimtmečio vadovavimo. Jis teigia, kad sprendimui pasirinktas momentas yra apgalvotas, nes bendrovė įžengia į kitą augimo etapą.

    Pasak K. V. Klauseno, „Lunar“ šiandien turi stipriausią komandą per visą istoriją, aiškią strategiją ir tvirtą veiklos pagrindą. Jis pabrėžė, kad įkūrėjui geriausia perduoti vairą tada, kai organizacija veikia stabiliai ir yra pasirengusi kitam šuoliui.

    „Geriausias laikas įkūrėjui perduoti vadovavimą yra tada, kai viskas veikia, o ne tada, kai neveikia. Taip ir darau, iš visos širdies“, – sakė Kenas Villumas Klausenas.

    Naujuoju „Lunar“ vadovu taps Sørenas Kyhlas, anksčiau dirbęs Danijos bankininkystės sektoriuje ir užėmęs vadovaujančias pareigas „Saxo Bank“ bei Danske Bank. Planuojama, kad pareigas jis pradės eiti birželio pradžioje, perimdamas kasdienį valdymą ir įgyvendindamas kito etapo prioritetus.

    Bendrovės valdyba akcentuoja, kad S. Kyhlas turi gilią finansų rinkų patirtį ir gerai išmano šiuolaikiniam bankui keliamus reguliacinius reikalavimus. Tai ypač aktualu skaitmeniniams bankams, kurie plečiasi tarptautiniu mastu ir privalo griežtai laikytis kapitalo, rizikų valdymo bei pinigų plovimo prevencijos standartų.

    „Lunar“ per veiklos laikotarpį pritraukė daugiau nei 500 milijonų eurų finansavimo ir teigia turinti daugiau nei 1 000 000 klientų. Bankas augo nuo Danijos rinkos ir plėtėsi Šiaurės šalyse, o be mažmeninių paslaugų vysto ir pasiūlymus verslui, aptarnaudamas dešimtis tūkstančių verslo klientų.

    Pastaraisiais metais „Lunar“ taip pat plėtė kriptoturto kryptį: buvo pristatyta programėlėje veikianti kriptoturto prekybos funkcija, o vėliau bendrovė informavo užsitikrinusi licenciją pagal Europos Sąjungos MiCA reguliavimą. Ši sritis išlieka jautri reputacijos ir atitikties požiūriu, todėl vadovybės patirtis reguliuojamoje finansų aplinkoje laikoma svarbiu veiksniu.

    Vadovybės pasikeitimas vyksta tuo metu, kai daugelis Europos skaitmeninių bankų persiorientuoja nuo agresyvaus augimo prie pelningumo ir efektyvumo, įskaitant kaštų kontrolę bei vadovų komandos optimizavimą. „Lunar“ anksčiau jau buvo minėjusi vadovų rotaciją ir siekį ilgainiui užtikrinti tvaresnį veiklos modelį.