Vakarų Suomijoje, Kaustinene, pradėjo veikti Syväjärvi ličio kasykla, o kartu su rūdos sodrinimo ir rafinavimo grandimis tai laikoma vienintele tokio tipo integruota investicija Europoje. Projektas siejamas su Europos pastangomis užsitikrinti daugiau baterijoms reikalingų žaliavų ir mažinti priklausomybę nuo importo.
Kasybos darbai jau vyksta, o gamybinė infrastruktūra ruošiama darbui didesniu mastu. Rūda iš Syväjärvi telkinio keliauja į sodrinimo įrenginius Päivänevoje, o galutinis perdirbimas vykdomas „Keliber“ gamykloje Kokoloje, viskas sutelkta maždaug 43 kilometrų spinduliu.
Numatoma, kad Suomijoje kasmet bus pagaminama apie 15 000 tonų ličio hidroksido, tai atitinka maždaug 2 500 tonų gryno ličio. Šios apimtys bus skirtos įvairiose Europos šalyse veikiančioms baterijų ir kitoms pramonės įmonėms, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien šio kiekio nepakaks.
„Didiname nepriklausomybę nuo importo, pavyzdžiui, iš Azijos šalių ir Australijos“, – sakė projekto operacinės veiklos vadovas Hannu Hautala.
Suomijos geologijos tarnybos specialistai vertina, kad planuojama produkcija sudarytų apie 10 proc. Europos poreikio, todėl importas dar ilgai išliks svarbus. Šis faktas atspindi platesnę ES situaciją: baterijų sektoriui sparčiai augant, žaliavų tiekimas tampa kritiškai svarbus ne tik elektromobiliams, bet ir energijos kaupimo sistemoms.
Rafinerijoje jau pradėti technologiniai bandymai, įskaitant testus su vandeniu, o pirmosios komercinės produkcijos partijos gali būti paruoštos metų pabaigoje, jei visi etapai vyks pagal planą. Galutinis produktas – baterijoms tinkamas ličio hidroksidas – bus paruošiamas transportuoti pramoninėmis pakuotėmis.
Telkiniai Kaustinene buvo identifikuoti dar XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o dabar vystoma teritorija apima daugiau kaip 500 kvadratinių kilometrų. Be pagrindinės vietos, regione numatytos ir papildomos kasybos aikštelės, kurios ilgainiui turėtų padidinti bendrą išgavimą.
Projektą kontroliuoja Pietų Afrikos kasybos grupė „Sibanye-Stillwater“, kuri į jį įsitraukė 2021 metais. Kiti akcininkai yra Suomijos valstybinė Finnish Minerals Group ir dalis Suomijos investuotojų, o finansinį palaikymą yra suteikęs Europos investicijų bankas.
Planuojama, kad kasybos ir perdirbimo kompleksas pilną pajėgumą pasieks maždaug per dvejus metus. Nors tai svarbus žingsnis Europos pramonei, analitikai pabrėžia, kad siekiant didesnio savarankiškumo reikės ir kitų projektų, taip pat aktyvesnio perdirbimo bei alternatyvių baterijų chemijų plėtros, kur vis dažniau taikomas ir dirbtinis intelektas procesų optimizavimui.
