Sparčiai augančios gyvatvorės šiandien tampa viena populiariausių išeičių norintiems privatumo ir mažiau triukšmo kieme. Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – sibirinis guobis (Ulmus pumila), galintis per metus paaugti apie 1,2–1,8 metro, jei sąlygos palankios.
Šis medis kilęs iš atšiauresnių Vidurio Azijos, Mongolijos, Sibiro ir Kinijos regionų, todėl paprastai gerai pakelia šalnas, sausras, prastesnę dirvą, oro taršą ir net kelių barstymo druskų poveikį. Dėl to jis vertinamas kaip praktiškas variantas vietose, kur kiti krūmai ar medžiai auga lėčiau.
Kodėl jis laikomas greitu sprendimu?
Pagrindinis sibirinio guobio pranašumas – augimo greitis ir tankus šakojimasis, jeigu augalas reguliariai karpomas. Palyginimui, ligustras dažnai auga gerokai lėčiau, todėl aukštą uždangą paprastai suformuoja per ilgesnį laiką.
Guobis nėra visžalis, todėl rudenį lapai pagelsta ir nukrenta. Vis dėlto net ir žiemą tanki šakelių struktūra išlieka kaip vizualinė užtvara, o vegetacijos metu lapija gali efektyviai sulaikyti dulkes ir slopinti triukšmą.
Sodinimas ir priežiūra
Sibirinis guobis dažniausiai geriausiai prigyja pasodintas anksti pavasarį, kol dar neprasidėjusi aktyvi vegetacija, arba rudenį. Gyvatvorei sodinukai paprastai sodinami maždaug kas 30–50 centimetrų, kad suaugę augalai sudarytų vientisą sieną.
Dirvai guobis nėra itin išrankus, tačiau svarbu vengti užmirkimo, nes tai gali skatinti šaknų puvimą. Pirmuosius 2–3 metus laistymas ypač svarbus per sausras, nes drėgmės trūkumas starto etape pastebimai sulėtina augimą.
Klaida, dėl kurios gyvatvorė nuplinka
Didžiausias šio augalo minusas susijęs ne su augimu, o su forma: neprižiūrimas guobis linkęs išretėti apačioje, o ūgliai gali svyruoti į šonus. Tai reiškia, kad greitas rezultatas bus tik tada, jei nuo pat pradžių bus laikomasi genėjimo disciplinos.
Pirmą kartą rekomenduojama kirpti iškart po pasodinimo, paliekant žemą, apie 10–15 centimetrų aukštį, kad augalas šakotųsi nuo pat pagrindo. Vėliau gyvatvorė dažnai karpoma 2–3 kartus per sezoną, o formai palaikyti verta rinktis trapeciją, kad apačia gautų daugiau šviesos.
Dar viena rizika – šaknų sistema gali būti agresyvi, todėl sodinant būtina įvertinti atstumą iki pamatų, trinkelių, takų ar požeminių vamzdynų. Taip pat verta stebėti savaiminius daigus, jei nenorite, kad augalas išplistų už suplanuotos ribos.
Apskritai, sibirinis guobis gali būti labai efektyvus sprendimas tiems, kas nori greitos, tankios gyvatvorės, tačiau jis reikalauja aiškaus plano: tinkamos vietos, atstumų ir reguliaraus genėjimo. Be šių sąlygų greitis gali virsti problema, o ne privalumu.