CP v2

Tag: Sidabrinės monetos

  • Vokietijoje aptiktas didžiausias romėnų denarų lobis: 934 monetos kelia klausimą, kodėl liko žemėje

    Vokietijoje aptiktas didžiausias romėnų denarų lobis: 934 monetos kelia klausimą, kodėl liko žemėje

    Radęs monetą, sustoti nebegalėjo

    Vokietijos Reino krašte gyvenantis metalo ieškiklio entuziastas 2025 metų rudenį netoli Veselingo, į pietus nuo Kelno, trumpam užsuko patikrinti lauko. Prietaisui suveikus, jis iškasė vieną romėnų sidabrinę monetą, o netrukus jų pasipylė daugiau.

    Vyras vėliau pasakojo supratęs, kad tai ne atsitiktinis radinys, kai signalas kartojosi vėl ir vėl. Apie radinį buvo informuoti archeologai, o vietą perėmė profesionalūs tyrėjai.

    934 denarai ir 3,1 kilogramo sidabro

    Archeologai iš viso iškėlė 934 romėnų sidabrinius denarus, kurių bendras svoris siekia 3,1 kilogramo. Reino krašto regioninė institucija LVR nurodė, kad tai didžiausias šiuo metu Vokietijos teritorijoje žinomas lobis iš imperatoriaus Adriano valdymo laikotarpio.

    Skelbiama, kad pasauliniu mastu iš to paties laikotarpio žinomi tik keli didesni panašūs lobiai. Radinys aptiktas regione, kuris Romos imperijos laikais buvo strategiškai svarbus Reino pasienio ruožas.

    Monetos sukauptos per šimtmečius

    Ypatinga lobyje esančių monetų chronologija: seniausia moneta datuojama 148 metais prieš mūsų erą, Romos Respublikos laikais. Naujausia nukaldinta 124 arba 125 metais mūsų eroje, tad laikotarpį skiria daugiau nei 270 metų.

    Tai rodo, kad net labai senos monetos Romos pinigų sistemoje galėjo išlikti apyvartoje ir būti priimamos kaip atsiskaitymo priemonė. Tyrėjai spėja, kad lobis galėjo būti kaupiamas ilgą laiką, galbūt net perduodamas per kelias kartas.

    Kodėl lobis taip ir nebuvo paimtas?

    Acheologų vertinimu, monetos greičiausiai buvo sąmoningai užkastos saugiai paslėpti. Viena svarbiausių versijų ta, kad jas paslėpęs žmogus mirė arba dėl kitų priežasčių nebegalėjo atskleisti slėptuvės vietos.

    Radinio tyrimai suteikė papildomų užuominų: dalis monetų į LVR-Landesmuseum Bono restauravimo dirbtuves atgabentos kaip vientisas žemės luitas. Rentgeno nuotraukose užfiksuoti keraminio indo fragmentai ir šiaudų liekanos, leidžiančios manyti, kad monetos buvo laikytos inde, paminkštintame šiaudais.

    Įvertinti lobio vertę šiandienos pinigais sudėtinga, tačiau kontekstą suteikia Romos kariuomenės atlyginimai. Istoriniai skaičiavimai rodo, kad eilinis legionierius anuomet per metus gaudavo apie 300 denarų, o dalis sumos būdavo išskaičiuojama maistui ir ekipuotei.

    Sidabrinės monetos dabar priklauso Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei, o radėjui žadamas atlygis. Dalis radinio jau pristatyta visuomenei Bonoje, o nuo 2027 metų kovo lobį planuojama eksponuoti nuolatinėje LVR-Landesmuseum archeologinėje ekspozicijoje.

  • Netoli Kolomnos kremliaus aptiko 600 metų slėptą lobį: monetos stebina net muziejus

    Netoli Kolomnos kremliaus aptiko 600 metų slėptą lobį: monetos stebina net muziejus

    Netoli Kolomnos kremliaus archeologai aptiko maždaug 600 metų nepaliestą lobį – keraminiame inde paslėptą viduramžių Rusios monetų rinkinį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas didžiausių iki šiol išlikusių vientisų tokio laikotarpio radinių, suteikiantis retą galimybę rekonstruoti anuometinę pinigų apyvartą.

    Lobyje daugiausia rasta sidabrinių dengių – tuo metu plačiausiai naudotų pinigų. Monetos siejamos su Maskvos didžiųjų kunigaikščių laikais, ypač valdant Vasilijui I (1389–1425 metais) ir jo įpėdiniui Vasilijui II, vėliau pramintam Akluoju.

    Retos Kolomnos monetos

    Didžiausią mokslinę vertę turi Kolomnoje kaldintos monetos, datuojamos Vasilijaus I valdymo pabaiga. Ant kai kurių jų vaizduojamas skrendantis paukštis, o tokie egzemplioriai už regiono ribų aptinkami itin retai.

    Tyrėjai skelbia jau identifikavę ypač retų monetų, kurių, jų teigimu, nėra net didžiausių Rusijos muziejų numizmatikos rinkiniuose. Radinys svarbus ir dėl to, kad leidžia palyginti realiai apyvartoje buvusius pinigus su iki šiol žinomais tipais.

    Daugiau kaip 350 variantų

    Preliminari analizė atskleidė ir iki šiol nefiksuotų Kolomnos monetų atmainų. Mokslininkai jau išskyrė daugiau kaip 350 variantų, o skirtumai tarp jų kartais labai subtilūs ir siejami su skirtingomis kaldinimo štampų poromis.

    Tokia įvairovė gali padėti atkurti kaldinimo seką ir net keliolikos metų laikotarpiu nustatyti, kaip keitėsi vietinės monetų dirbtuvės praktika. Istorikams tai itin vertinga, nes leidžia tiksliau suprasti, kaip veikė XV amžiaus pirmosios pusės pinigų sistema ir regioninė ekonomika.

    Kada ir kodėl lobis paslėptas?

    Vėlyviausios monetos datuojamos XV amžiaus 1420-ųjų metų antrąja puse, todėl būtent šis laikotarpis laikomas tikėtiniausiu lobio paslėpimo momentu. Tyrėjai taip pat primena, kad 1425–1427 metais Rusios miestuose fiksuotos epidemijos, todėl viena hipotezių sieja lobio „užmiršimą“ su staigia savininko mirtimi.

    Vis dėlto tiesioginių įrodymų, kas buvo savininkas ir kodėl jis nebegrįžo, nėra. Pagal radinio mastą spėjama, kad tai galėjo būti pasiturintis asmuo – aukštesnio rango pareigūnas, valdovo tarnybininkas, vietinės valdžios atstovas ar turtingas pirklys.

    Archeologai pabrėžia, kad šis lobis vertingas ne vien dėl monetų kiekio: jo išskirtinis vientisumas ir didelė vietinės kaldybos dalis leidžia į Kolomnos kasdienybę pažvelgti kaip į sustabdytą kadrą. Tokie radiniai padeda tikslinti viduramžių miestų ekonomiką, prekybos ryšius ir politinių sukrėtimų ar ligų poveikį žmonių elgsenai.