Tag: Sidnėjaus universitetas

  • Australijoje aptiktos dvi naujos milžiniškos vabzdžių rūšys: vieną painiojo 50 metų

    Australijoje aptiktos dvi naujos milžiniškos vabzdžių rūšys: vieną painiojo 50 metų

    Australijos mokslininkai Kvinslande aprašė dvi iki šiol mokslui nežinomas dideles lazdelinių vabzdžių rūšis. Viena jų aptikta nykstančiame atogrąžų miške, kita, pasirodo, buvo neteisingai įvardijama dešimtmečius, nors egzempliorių duomenų būta jau nuo praeito amžiaus.

    Nauji atradimai padaryti teritorijose, kurios, atrodytų, jau ne kartą tyrinėtos. Entomologai pabrėžia, kad net gerai dokumentuotuose regionuose biologinė įvairovė vis dar slepia netikėtumų, ypač kai rūšys yra itin panašios išvaizda ir lengvai supainiojamos.

    Atrasta nykstančiame Mabi miške

    Viena naujų rūšių pavadinta Anchiale mabiensis ir, kaip rodo tyrėjų duomenys, gali būti endeminė Mabi atogrąžų miško ekosistemai. Šis miškas Athertono plynaukštėje laikomas kritiškai nykstančiu, o likę plotai yra smarkiai suskaidyti į atskiras saleles žemės ūkio apsuptyje.

    Tyrėjai nurodo, kad tokia fragmentacija didina pažeidžiamumą: į miško pakraščius lengviau patenka invaziniai augalai, o ganykliniai ir sulaukėję gyvūnai keičia buveines. Dėl to net ir dar neseniai nepastebėtos rūšys gali sparčiai priartėti prie išnykimo ribos, jei jų buveinės toliau mažės.

    „Šie atradimai primena, kad būtina saugoti nykstančias ekosistemas ir dokumentuoti Australijos biologinę įvairovę, kol nepraradome rūšių jų net neatradę“, – sakė Sidnėjaus universiteto entomologas Braxtonas Jonesas.

    Rūšis, kuri slėpėsi archyvuose

    Antroji rūšis pavadinta Anchiale robusta, o jos istorija primena detektyvą. Įrašai apie šį didelį vabzdį siekia mažiausiai 1976 metus, tačiau tuomet jo kiaušinių dėklas buvo priskirtas kitai rūšiai, todėl tikroji tapatybė liko paslėpta beveik 50 metų.

    Situaciją pakeitė genetinė analizė ir detali morfologinių požymių peržiūra, leidusi atskirti rūšis, kurios anksčiau atrodė beveik identiškos. Mokslininkai teigia, kad tokie atvejai nėra reti, nes daug vabzdžių grupių pasižymi menkais išoriniais skirtumais, o tikslumą vis dažniau užtikrina DNR tyrimai.

    „Taksonomija dažnai primena detektyvų darbą“, – sakė B. Jonesas.

    Kiaušiniai padėjo atskirti rūšis

    Lazdelinių vabzdžių kiaušiniai neretai būna labai saviti, todėl tampa svarbiu požymiu rūšims atskirti. Tyrėjai aprašė, kad Anchiale mabiensis kiaušiniai yra kavos atspalvio, mažiau blizgūs ir ne tokie pailgi kaip giminingų rūšių, be to, turi vidinius žiedus „dangtelio“ srityje, ko iki šiol kitoms lazdelinių vabzdžių rūšims nebuvo fiksuota.

    Anchiale robusta kiaušiniai yra dar tamsesni, o iš pradžių blizgus paviršius laikui bėgant tampa grublėtesnis ir matinis. Tyrėjų teigimu, būtent tokių detalių derinys, kartu su genetiniais duomenimis, leidžia patikimai atskirti rūšis ir peržiūrėti senesnius muziejų rinkinių įrašus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie atradimai išryškina dvi tendencijas: nykstančių buveinių apsaugos būtinybę ir augantį genetinių metodų vaidmenį taksonomijoje. Pastarieji įrankiai padeda „ištraukti“ naujas rūšis iš senų archyvų ir tiksliau įvertinti, kiek biologinės įvairovės iš tiesų turime.

    Abi rūšys oficialiai aprašytos mokslo žurnale Austral Entomology.

  • Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Vos keturių savaičių mitybos pokyčiai vyresniame amžiuje gali pastebimai pagerinti su senėjimu siejamus organizmo rodiklius ir sumažinti vadinamąjį biologinį amžių, rodo naujas Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimas. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai dar nereiškia ilgesnės gyvenimo trukmės, o efektui patvirtinti reikalingi ilgesni stebėjimai.

    Biologinis amžius skiriasi nuo kalendorinio, nes atspindi kūno būklę pagal fiziologinius rodiklius, o ne pagal metus nuo gimimo. Jį gali veikti paveldimumas, aplinkos veiksniai, fizinis aktyvumas, miegas ir mityba, todėl kai kurie žmonės ląstelių ir medžiagų apykaitos lygmeniu atrodo „jaunesni“ už savo pasą.

    Tyrime analizuoti vyresnių suaugusiųjų, kurių amžius siekė 65–75 metus, duomenys iš atsitiktinių imčių klinikinio bandymo, kuriame visiems dalyviams keturias savaites buvo tiekiamas paruoštas maistas. Dalyviai buvo priskirti vienai iš keturių dietų, kurios skyrėsi baltymų šaltiniais bei riebalų ir angliavandenių santykiu.

    Visose dietose baltymai sudarė 14 proc. energinės vertės, tačiau dalyje jų baltymų kilmė buvo mišri, o kitose didžioji dalis baltymų buvo gaunama iš augalinių šaltinių. Papildomai kiekviena kryptis buvo derinama arba su didesniu riebalų ir mažesniu angliavandenių kiekiu, arba atvirkščiai.

    Kaip buvo vertinamas biologinis amžius

    Mokslininkai biologinį amžių vertino pagal 20 biomarkerių, tarp jų kraujospūdį bei kraujo rodiklius, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Skaičiavimams taikytas Klemeros ir Doubalo metodas, kuris leidžia iš kelių rodiklių suformuoti bendrą biologinio amžiaus įvertį.

    Rezultatai parodė, kad viena iš dietų, kuri buvo artimiausia dalyvių įprastai mitybai iki tyrimo, reikšmingo pokyčio nesukėlė. Tuo metu kitos trys mitybos strategijos buvo siejamos su biologinio amžiaus mažėjimu, nors dalies rezultatų statistinis patikimumas skyrėsi.

    „Dar per anksti tvirtinti, kad konkretūs mitybos pokyčiai prailgins gyvenimą, tačiau matome ankstyvą signalą, kad net ir vyresniame amžiuje mityba gali greitai pagerinti su senėjimu siejamus rodiklius“, – sakė tyrimo autorė Caitlin Andrews.

    Ką tai reiškia praktiškai

    Tyrėjai pabrėžia, kad keturių savaičių laikotarpis yra per trumpas išvadai apie ilgalaikę naudą ar apsaugą nuo su amžiumi susijusių ligų. Neaišku ir tai, kiek ilgai išlieka užfiksuoti pokyčiai, kai žmonės grįžta prie įprastos mitybos, todėl reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su didesnėmis imtimis.

    „Norint įvertinti, ar mitybos pokyčiai keičia su amžiumi susijusių ligų riziką, būtini ilgesni tyrimai“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkas Alistair Senior.

    Nors tyrimas neatsako į klausimą, kuri konkreti dieta yra „geriausia“ visiems, jis sustiprina bendrą kryptį, kurią pabrėžia ir tarptautinės mitybos rekomendacijos: mitybos kokybė, pakankamas skaidulų kiekis, augalinės kilmės produktų dalis ir subalansuotas energijos suvartojimas dažniausiai siejami su palankesniais širdies, medžiagų apykaitos ir uždegimo rodikliais. Būtent šie veiksniai dažnai įtraukiami į biologinio amžiaus skaičiavimus, todėl trumpalaikiai pokyčiai laboratoriniuose rodikliuose gali pasimatyti gana greitai.

    Kur slypi didžiausi ribojimai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad biologinio amžiaus skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir naudojamų rodiklių, todėl skirtingi „laikrodžiai“ gali rodyti neidentiškus rezultatus. Be to, klinikiniuose bandymuose, kai dalyviams tiekiamas paruoštas maistas, pokyčiai gali būti didesni nei kasdienybėje, kur laikytis režimo sudėtingiau.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis yra patikrinti, ar panašūs rezultatai kartojasi kitose populiacijose, ir ar ankstyvi biomarkerių pokyčiai prognozuoja realias baigtis, tokias kaip mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar funkcinio silpnumo rizika. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Aging Cell“.