Vokietijos energetikos ir infrastruktūros bendrovės Baku pristatė planus, kaip galėtų prisidėti prie Azerbaidžano energetikos pertvarkos ir logistikos plėtros. Dėmesio centre atsidūrė atsinaujinančios energetikos projektai, elektros tinklų modernizavimas ir dujų tiekimo sandoriai, svarbūs Europai mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.
Apie tai kalbėta Vokietijos ir Azerbaidžano junglumo konferencijoje, kurią Baku surengė Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai AHK Azerbaijan. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių, tarp jų per 35 svečius iš Vokietijos ir Azerbaidžano sprendimų priėmėjai.
Naujas bendradarbiavimo ramstis
AHK Azerbaijan vykdomoji direktorė Nargis Wieck pabrėžė, kad dvišaliai prekybos ryšiai turi virsti konkrečiais investiciniais projektais. Jos teigimu, rūmų vaidmuo apima praktinę pagalbą Vokietijos įmonėms įsitvirtinant Azerbaidžano rinkoje ir vietos verslui integruojantis į Europos vertės grandines.
Vokietijos ambasadorius Dirk Lölke akcentavo, kad po Azerbaidžano prezidento Ilham Aliyev vizito Berlyne regioninis junglumas gali tapti antruoju ekonominių santykių ramsčiu greta energetikos. Tai susieta su platesniais Europos siekiais diversifikuoti tiekimo ir transporto maršrutus tarp Europos ir Azijos.
Žalios energetikos pagreitis
„Siemens Energy“ pranešė esanti pasirengusi tiekti technologijas ir kompetencijas Azerbaidžano atsinaujinančiai energetikai bei planuojamam Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliajam energetikos koridoriui. Bendrovė mato perspektyvą ne tik elektros gamyboje, bet ir tinklų skaitmeninime, balansavime bei sistemų patikimumo didinime.
„Azerbaidžanas turi didelį jūrinio vėjo potencialą, kuris gali tapti svarbia jungtimi tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos“, – sakė „Siemens Energy“ vyresnysis viceprezidentas Europai Frederik Doye.
Azerbaidžano energetikos viceministras Elnur Soltanov nurodė, kad šalis planuoja iki 2032 metų išvystyti 8 GW vėjo ir saulės projektų. Kartu siekiama, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalis įrengtoje elektros gamybos galioje pasiektų 30 proc., o tai reikštų didesnį poreikį moderniems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams.
Konferencijoje taip pat akcentuota baterijų energijos kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba. Tai atitinka bendrą Europos kryptį, kur didėjant nepastovios gamybos daliai vis didesnę reikšmę įgauna lankstumas, kaupimas ir tinklų pralaidumas.
Dujos, vandenilis ir vietinė gamyba
Lygiagrečiai žaliajai darbotvarkei vokiečių įmonės domisi ir dujų tiekimu. Vokietijos dujų importuotoja „VNG AG“ pranešė svarstanti ilgalaikę 15–20 metų tiekimo sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove „SOCAR“, siekiant stabilizuoti tiekimą pereinamuoju laikotarpiu.
Įmonė taip pat įvardijo kryptis, kurios turėtų tapti svarbios vėlesniame etape: biodujos, vandenilis ir mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai. Europoje tokie sprendimai vis dažniau siejami su pramonės dekarbonizacija, ypač ten, kur elektrifikacija yra sudėtinga arba labai brangi.
Vėjo turbinų gamintoja „Enercon“ svarsto galimybę Azerbaidžane kurti vietinės gamybos pajėgumus, pasitelkiant vokišką finansavimą ir technologijas. Įmonės atstovas Tayfun Bayraktar teigė, kad galutinis sprendimas priklausytų nuo paklausos, o viena 7 MW turbina kainuoja apie 7–8 milijonus eurų.
Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas
Be energetikos, konferencijoje daug dėmesio skirta logistikai ir skaitmeninei infrastruktūrai. Azerbaidžanas siekia sustiprinti vaidmenį vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europos ir Azijos rinkas, ir prognozuoja, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų gali pasiekti 30 milijonų tonų.
Ekonomikos viceministras Samad Bashirli pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip platformą eksportui orientuotai gamybai. Skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rashad Hasanov pabrėžė, kad procesų skaitmeninimas turėtų didinti maršruto pralaidumą ir patikimumą, o tai tampa vienu svarbiausių veiksnių konkuruojant su alternatyviais tranzito keliais.